- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-1103-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02025-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atsakovui A. S., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei atsakovo priešieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo bei dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašymu prašė teismo leisti priteistas bylinėjimosi išlaidas mokėti dalimis – po 100 Eur per mėnesį, arba nustatyti kitą, teismo vertinimu, pagrįstą mokėjimo grafiką. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-77-803/2026 priteisė iš ieškovės atsakovui 5 041,96 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 4,68 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese. Jos finansinė padėtis neleidžia nurodytos sumos sumokėti iš karto, nes šiuo metu jos mėnesinės pajamos sudaro 1 211,62 Eur į rankas. Nuo 2026 m. vasario mėn. gaus 350 Eur priteisto išlaikymo, taip pat 245 Eur vaiko pinigus iš valstybės, kurie yra skirti vaikų poreikiams tenkinti. Viena augina du nepilnamečius vaikus, jos finansiniai įsipareigojimai tiesiogiai susiję su vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimu – būsto, maitinimu, ugdymu, sveikatos priežiūra ir kitomis būtinomis kasdieninėmis išlaidomis. Dėl šių priežasčių vienkartinis priteistos sumos sumokėjimas sukeltų neproporcingai didelę finansinę naštą ir apsunkintų galimybes užtikrinti vaikų interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu prašė prašymą atmesti. Ieškovės naudai iš atsakovo buvo priteista 3 184,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat šalių nepilnamečio vaiko naudai buvo priteista 3 243 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas 2026 m. vasario 3 d. atliko abiejų priteistų sumų mokėjimus. Dėl šios priežasties, ieškovės argumentas, neva jos turtinė padėtis neleidžia jai sumokėti atsakovo naudai priteistos sumos yra neteisingas ir toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas. Pažymi, kad atsakovas, susipažinęs su ieškovės prašymu, inicijavo taikias derybas dėl galimo piniginės prievolės mokėjimo išdėstymo ir pasiūlė, kad šalys viena kitai priteistas sumas moka tomis pačiomis sąlygomis – po 100 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė nesileido į derybas, o kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl jos naudai priteistų piniginių lėšų išieškojimo iš atsakovo. Be to, ieškovei mokant dalimis, atsakovui bus neproporcingai apribotos galimybės laisvai disponuoti jo naudai priteistomis piniginėmis lėšomis, tokiu būdu sukuriant neteisingą ir nesąžiningą disbalansą tarp šalių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies.
4. Teismo vertinimu, ieškovės finansinė padėtis pagerėjo ta prasme, kad atsakovas sumokėjo 3 560,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nelaikė, kad ieškovės finansinė padėtis pagerėjo 3 243 Eur suma, nes tai piniginės lėšos skirtos nepilnametės šalių dukros išlaikymui ir turi būti naudojamos išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis, atsižvelgė ir į ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydį, aplinkybę, kad ieškovė turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus.
5. Teismo vertinimu, išdėsčius bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis, nebus per daug apribota atsakovo teisė laisvai disponuoti jo naudai priteistomis piniginėmis lėšomis ir nebus sukurtas nesąžiningas disbalansas tarp šalių, nes netenkinus ieškovės prašymo kiltų grėsmė, kad nebus tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėti interesai, kiek tai susiję su finansiniu stabilumu, tinkamu ir pakankamu išlaikymo teikimu.
6. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į atsakovo ir ieškovės teisėtų interesų pusiausvyrą, bei užtikrindamas geriausią nepilnamečių šalių dukros interesų principą, sprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteistos 5 046,64 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimą išdėstyti dalimis 10 mėn. laikotarpiui, devynis mėnesius kas mėnesį mokant po 504,66 Eur ir paskutinį mėnesį mokant 504,70 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė nepagrindė, kad jos turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės lėmė būtinybę išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ieškovės teiginys, neva jos finansinės galimybės neleidžia įvykdyti pareigos sumokėti nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas iš karto, yra visiškai neteisingas ir neatitinka realios faktinės situacijos. Apeliantas (atsakovas) yra visiškai atsiskaitęs pagal nutartį (už 6 427,35 Eur sumą). Dėl šios priežasties, ieškovės argumentas, neva jos turtinė padėtis neleidžia jai sumokėti apelianto (atsakovo) naudai priteistos sumos iš karto, yra neteisingas ir toks elgesys, siekiant išvengti piniginės prievolės įvykdymo iš karto, yra nesąžiningas.
7.2. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas, nors ir priteistas šalių nepilnamečio vaiko naudai, buvo faktiškai sumokėtas ieškovei, kaip kompensavimas už apeliantą (atsakovą) ieškovės įvykdytą pareigą išlaikyti vaiką. Iš to seka, kad išlaikymo įsiskolinimas faktiškai buvo ieškovei disponuoti skiriamos lėšos.
7.3. Teismas taip pat nurodė, kad 3 243 Eur buvo skirti išimtinai nepilnamečiam vaikui, todėl tampa neaišku, kokią galimą grėsmę įžvelgia teismas, jeigu nepilnametis vaikas apeliacine nutartimi gavo 3 243 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą. Laikytina, kad apeliantui (atsakovui) tinkamai įvykdžius apeliacine nutartimi sukurtą pareigą sumokėti priteistas sumas, nebeliko rizikos nepilnamečio vaiko interesams. Nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą, teismas pažeidė protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir sukūrė esminį šalių teisių ir turtinių interesų disbalansą. Šalims turėtų galioti tos pačio teisės ir pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šalys, spręsdamos ginčą teisme, prisiima su tuo susijusią riziką, iš kurių viena yra pareiga atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui tenkinus ieškovės prašymą, sukuriamas šalių teisių ir pareigų disbalansas, pažeidžiantis šalių procesinio lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas ieškovei sukūrė nepagrįstą pranašumą yra deklaratyvaus pobūdžio, nes teismas priimdamas nutartį, atsižvelgė į abiejų šalių interesus, prašymą patenkindamas iš dalies.
8.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad apelianto (atsakovo) sumokėtos piniginės sumos ypatingai pagerino ieškovės finansinę padėtį dar ir dėl to, kad jas gavusi ieškovė tik skolas pasidengė (išlaikymo vaikui skolą ir bylinėjimosi išlaidoms panaudotas pinigines lėšas atstatė), bet toli gražu nepraturtėjo.
8.3. Apeliantas (atsakovas) nepagrįstai finansiniu aspektu lygiavertėmis laiko abi šalis, kai viena iš šalių turi vieną nepilnametį vaiką, kita du, viena iš šalių gauna didesnį darbo užmokestį ir neturi nuolatinės pareigos rūpintis vaikais, kita šalis gauna mažesnį darbo užmokestį ir šaliai tenka nuolatinė priežiūros našta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
9. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-77-803/2026 pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą: priteisė šalių dukrai iš apelianto (atsakovo) 3 243 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimo lėšas šio vaiko interesais uzufrukto teise tvarko ir naudoja ieškovė. Priteisė ieškovei iš apelianto (atsakovo) 3 184,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės apeliantui (atsakovui) 5 041,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, priteisė ieškovei iš apelianto (atsakovo) 376 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o apeliantui (atsakovui) iš ieškovės 4,68 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
10. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata (lot. išspręsta byla) galia lemia ir jo vykdymo privalomumą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpesnio ir kuo ekonomiškesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021).
11. Viena vertus, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės finansinė padėtis nepagerėjo 3 243 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą priteisė šalių dukrai, ieškovę paskirdamas šių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja. Šios lėšos gali būti naudojamos tik vaiko interesams, todėl jos nelaikytinos ieškovės asmeninėmis pajamomis ar turtu. Dėl to, nepaisant to, kad apeliantas (atsakovas) šią sumą pervedė ieškovei, ši suma nevertintina kaip ieškovės finansinę padėtį gerinanti aplinkybė.
12. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui neatlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymo (žr. nutarties 9 punktą), susidarė situacija, kai apeliantas (atsakovas) ieškovei atlygino jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu ieškovė bylinėjimosi išlaidas prašo išdėstyti. Nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) viso su ieškove atsiskaitė už 3 560,35 Eur (3 184,35 Eur + 376 Eur) sumą, tuo tarpu ieškovė apeliantui (atsakovui) viso skolinga 5 046,64 Eur (5 041,96 Eur + 4,68 Eur). Vadinasi, apeliantas (atsakovas) padengė visas prievoles ieškovei, tuo tarpu ieškovė, nors ir turėdama priešpriešinę prievolę apeliantui (atsakovui), jos nevykdo ir siekia ją išdėstyti. Tokia situacija lemia faktinį šalių interesų disbalansą, nes apeliantas (atsakovas) savo prievoles įvykdė nedelsdamas, o ieškovė siekia palankesnių (išimtinų) vykdymo sąlygų, nors jos finansinė padėtis iš esmės jau buvo pagerinta apelianto (atsakovo) atliktais mokėjimais.
13. Apeliantui (atsakovui) sumokėjus ieškovei 3 560,35 Eur sumą už patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė faktiškai gavo šias lėšas ir jomis disponuoja, todėl jos finansinė padėtis šia apimtimi pagerėjo. Dėl to ieškovė turi realią galimybę šias lėšas (ar jų dalį) panaudoti atsiskaitymui su apeliantu (atsakovu), vykdydama jai tenkančią prievolę. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą bylinėjimosi išlaidų dalyje, apeliantas (atsakovas) nebūtų likęs skolingas ieškovei, tuo tarpu ieškovės mokėtina suma apeliantui (atsakovui) būtų sudariusi 1 486,29 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-69/2008). Tai patvirtina, kad šalių tarpusavio prievolių realus balansas yra ieškovės nenaudai, tačiau nesudaro savarankiško pagrindo taikyti išimtines vykdymo sąlygas. Ieškovei skola išdėstyta pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi, nustatant mokėjimo grafiką – kas mėnesį po 504,66 Eur. Todėl darytina prielaida, kad iki šios nutarties priėmimo dienos (2026 m. balandžio 30 d.), ieškovė jau buvo pradėjusi vykdyti šią prievolę, todėl skolos likutis turėjo būti dar labiau sumažėjęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad likusi prievolės dalis yra santykinai nedidelė, todėl jos įvykdymas iš karto negali būti laikomas objektyviai neįmanomu ar iš esmės pažeidžiančiu ieškovės interesus. Ieškovės nurodomos pajamos savaime nepagrindžia objektyvaus negalėjimo įvykdyti prievolės, juolab kad, kaip nustatyta, jos mokėtinos sumos dydis yra sumažėjęs ir nėra toks, kuris savaime sudarytų nepakeliamą finansinę naštą.
14. Be to, CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Nesant apelianto (atsakovo) sutikimo išdėstyti sprendimą, priešingai, esant kategoriškam jo prieštaravimui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų apelianto (atsakovo) teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, nepakankamai įvertino faktinę šalių tarpusavio atsiskaitymo situaciją bei ieškovės realias galimybes vykdyti prievolę. Dėl to buvo nepagrįstai pripažinta, kad egzistuoja pagrindas taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.