- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- AN2-63-332/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00115-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Pažeidėjas
- M. R.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-11 nutarties, kuria 2017-06-29 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK) priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir M. R. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad jis 2017-03-25 13 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Tokiais veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. R. skundą dėl Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-11 nutartimi M. R. skundo netenkino ir paliko Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. R. prašo panaikinti Telšių apskrities VPK 2017-06-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde M. R. nurodo, kad 2017-03-25 jam buvo surašytas suklastotas administracinio nusižengimo protokolas už KET pažeidimą – lenkimą per pėsčiųjų perėją. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta 85 Eur bauda, jis nutarė su patruliu V. D. nesiginčyti ir su pažeidimu sutiko. Apelianto teigimu, sustabdymo metu jam nebuvo paaiškinta, kodėl jis buvo stabdytas, tik surašius administracinio nusižengimo protokolą jį supažindino su nusižengimu ir nuobauda. Be to, administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad jis nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu apskritai nėra ir niekados nebuvo pėsčiųjų perėjos. 2017-03-29 pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko pareigūnas V. D., jis buvo be uniformos ir su asmenine transporto priemone. Atvykęs policijos pareigūnas paprašė pasirašyti pataisytą administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo paskirta nuobauda – 85 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams, bet jis pasirašyti nesutiko ir nusprendė asmeniškai nuvykti į Akmenės rajono PK tolimesniam aiškinimuisi. Jam įtarimą sukėlė ir tai, jog minėtame antrajame administracinio nusižengimo protokole data buvo 2017-03-25 14 val. Nusižengimo padarymo vieta taip pat išliko tokia pati, t. y. (duomenys neskelbtini). 2017-03-30 jis nuvyko į Akmenės rajono PK pas Veiklos skyriaus specialistą N. G. ir paklausė, kodėl yra keičiamas administracinio nusižengimo protokolas be jo žinios, o specialistas atsakė, kad tai nedidelis netikslumas ir šiame darbe tai kasdienybė. Po to, jis nuvyko gyvai apžiūrėti nusižengimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuvykęs pastebėjo, kad pėsčiųjų perėjos šiuo adresu nėra ir net šalia nėra, todėl grįžo atgal į Akmenės rajono PK. Paklausus, kodėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už lenkimą per pėsčiųjų perėją, nors nusižengimo adresu nėra jokios pėsčiųjų perėjos, N. G. šį adresą patikrino kompiuteryje ir pamatęs, kad informacija pasitvirtino, pasakė, kad tiesiog pataisys nusižengimo adresą.
Apeliantas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas jam pasirodė abejotinas, todėl jis parašė prašymą susipažinti su vaizdo ir garso medžiaga, tačiau pateiktame vaizdo įraše nesimatė lenkimo fakto. N. G. pranešė, kad bylos nagrinėti negalima ir reikia nukelti bylos nagrinėjimą, kadangi jis (M. R.) nebuvo pilnai susipažinęs su pateiktomis įrašų kopijomis. Buvo jau sutarta visiems tinkanti diena ir laikas, tačiau N. G. persigalvojo ir surašė trečiąjį administracinio nusižengimo protokolą, kuriame jau buvo pakeistas nusižengimo adresas į šį: (duomenys neskelbtini). Jis trečiojo administracinio nusižengimo protokolo nepasirašė ir paprašė leisti susipažinti, bet N. G. jam to padaryti neleido, remdamasis tuo, jog jis nepasirašė. Tada jis nurodė administracinio nusižengimo protokolo kopiją nusiųsti jo gyvenamosios vietos adresu. Tą pačią dieną susipažinęs su vyriausiojo patrulio V. D. tarnybiniu pranešimu, jis parašė skundą PK viršininkui E. M. dėl melagingo pranešimo. 2017-04-25 nuvyko į Telšių vyriausiąjį PK ir pateikė skundą viršininkui R. R. dėl administracinio nusižengimo protokolų klastojimo, susipažinti su jo skundu buvo pakviestas Imuniteto skyriaus viršininkas M. N.. Telšių vyriausiasis PK pradėjo tyrimą. 2017-05-05 jis gavo pranešimą VMI sistemoje, kad trečiasis administracinio nusižengimo protokolas buvo atšauktas dėl klaidos neįteikus jam (M. R.), nors buvo sukurtas 2017-04-13, jam esant Akmenės rajono PK. 2017-05-05 buvo sukurtas ketvirtasis administracinio nusižengimo protokolas ir po kelių dienų įteiktas, nors trečiasis administracinio nusižengimo protokolas nebuvo įteiktas. Kadangi ketvirtajame administracinio nusižengimo protokole buvo pritaikyta švelnesnė nuobauda t.y. tik 85 Eur bauda, jis suprato, kad N. G. piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, norėdamas, kad apmokėčiau paskirtą 85 Eur baudą ir administracinis nurodymas būtų įvykdytas. 201705-12 buvo sukurtas penktasis protokolas, šiame protokole nuobauda vėl pasikeitė į 85 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėn. Kol administracinio nusižengimo protokolai buvo keičiami ir sukuriami iš naujo, jokių žinių iš Telšių vyriausiojo PK jis nesulaukė, taigi nusprendė paskambinti R. R. ir pasiteirauti, R. R. patikino, kad su juo (M. R.) bus susiekta telefonu. Su juo susiekė Imuniteto viršininkas M. N. ir pranešė, jog pareigūnai už perteklinį skaičių administracinio nusižengimo protokolų bus nubausti ir jis bus informuotas, taip pat parekomendavo laukti bylos nagrinėjimo dienos.
M. R. teigimu, 2017-06-20 įvyko pirmasis bylos nagrinėjimas, jis buvo apklaustas ir paprašytas apibūdinti nusižengimo dienos aplinkybes, pateikta informacija buvo įrašinėjama M. G. išmaniuoju telefonu, tačiau tą dieną bylos išnagrinėti nepavyko, todėl buvo nuspręsta kito bylos nagrinėjimo metu apklausti įvykio liudininkus - D. S., kuris važiavo kartu su juo, taip pat patrulius V. D. ir R. R.. 2017-06-29 įvyko antrasis bylos nagrinėjimas, kurio metu buvo paprašyta visiems bylos nagrinėjimo dalyviams palaukti už durų ir kabinete pasilikti D. S.. Po to, kai D. S. buvo apklaustas, pakviestas buvo jis (M. R.) ir jį apklausė, tada buvo pakviestas V. D. ir po apklausimo pakviestas R. R.. Bylos nagrinėjimas buvo įrašinėjamas N. G. išmaniuoju telefonu. Tačiau, apelianto nuomone, bylos nagrinėjimas buvo atliktas atmestinai, nesigilinant į esmines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Patruliai V. D. ir R. R. buvo apklausti atmestinai, užduodant vos kelis klausimus, o D. S. ir jį (M. R.) klausinėjo išsamiai. V. D. ir R. R. parodymai nesutapo. Bylos nagrinėjimo metu kilo itin daug esminių klausimų, tačiau N. G. užduoti klausimų neleido. Pasibaigus bylos nagrinėjimui, N. G. pranešė, kad nutarimas bus pateiktas tą pačią dieną 15 val. ir išsiųstas paštu. 2017-07-03, nesulaukęs nutarimo, jis nuvažiavo į PK pas N. G. paprašyti nutarimo kopijos, tačiau buvo išvarytas iš kabineto taip ir neįteikus jokių dokumentų ir neapaiškinus, kodėl to negali padaryti. 2017-07-04 jis nuvyko į Akmenės rajono PK pas viršininką E. M.. Paprašius pateikti nutarimo dokumentus, E. M. nurodė, kad dokumentai buvo išsiųsti paštu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad dėl tariamos sistemos klaidos jie buvo neišsiųsti. E. M. jam įteikė nutarimą 2017-07-04, jis pasirašė, kad nutarimą gavo ir parašė prašymą susipažinti su garso įrašais, kurie buvo atlikti bylos nagrinėjimo metu, t.y. birželio 20 ir 29 dienomis.
M. R. nurodo, kad 2017-06-29 bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. D. parodė, jog jo (M. R.) vairuojamas automobilis „BMW“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą apytiksliai vienas metras iki pėsčiųjų perėjos ir lenkimą baigė už pėsčiųjų perėjos, tačiau tiesioginiai įrodymai - patrulių automobilio vaizdo registratoriaus įrašas paneigia tokius V. D. parodymus. Teismo posėdžio metu V. D. nurodė, kad jo (M. R.) vairuojamas automobilis lenkimą pradėjo 3-4 metrai iki pėsčiųjų perėjos, o lenkiamasis automobilis buvo prieš pat pėsčiųjų perėją, nutolęs automobilio atstumu. V. D. taip pat nurodė, kad į automobilį sėdo tik pravažiavus minėtam „BMW“ automobiliui. Apelianto nuomone, natūralu, kad jau pravažiavus „BMW“ automobiliui lenkiamasis automobilis turėjo būti už pėsčiųjų perėjos, tačiau įvertinus laiką, reikalingą įsėsti ir užsivesti tarnybinį automobilį, vaizdo registratoriaus įraše jokiais būdais negalėtų matytis lenkiamojo automobilio, jis turėtų būti jau pravažiavęs iš registratoriaus matymo diapazono. V. D. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad galėjo užtrukti 10 sekundžių tam, jog įsėstų į tarnybinį automobilį. Kadangi tarnybinis automobilis įrašinėti vaizdą ir garsą pradeda tik užvedus variklį, M. R. manymu, liudytojo V. D. parodymai neatitinka tiesioginių įrodymų iš tarnybinio automobilio. Teismo posėdžio metu V. D. parodė, kad jo kolega R. R. nebuvo išlipęs iš automobilio, tačiau pats R. R. bylos nagrinėjimo metu 2017-06-29 nurodė, jog išlipo pastatęs tarnybinį automobilį. Paklausus V. D., kaip nustatė nusižengimo padarymo adresą, kuris buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini), jis atsakė, kad skaičiavo namus, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip atliko skaičiavimą. V. D. negalėjo paaiškinti, kodėl pataisytame administracinio nusižengimo protokole, kurį jis pats atvežė jam (M. R.) į namus, pataisyta tik nuobauda, tačiau nusižengimo adresas įvestas ne tas. Teismo posėdžio metu uždavus klausimą V. D., kodėl suklastojo tarnybinį pranešimą, jis klastojimo fakto nepaneigė. V. D. negalėjo paaiškinti, kokiais įrodymais buvo remtasi nustatinėjant nusižengimo adresą, taip pat esminių tariamo nusižengimo aplinkybių, vengdamas atsakyti į klausimus, nurodydamas, jog nežino arba pamiršo.
Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad vyriausiasis patrulis R. R. nematė paties lenkimo fakto, nors tarnybiniame pranešime išsamiai nurodo lenkimo pradžią ir aplinkybes ir paaiškino, jog lenkimo faktą aprašė remdamasis KET taisyklėmis, o ne realiais įvykiais. R. R. duoti parodymai teismo posėdžio metu įrodo, kad R. R. tarnybinis pranešimas yra suklastotas, jis buvo surašytas 2017-04-02. V. D. 2017-04-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „paklausus, kodėl M. R. lenkė kitą transporto priemonę per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, šis paaiškino, kad skubėjo, o priekyje važiuojantis automobilis labai lėtai važiavo“. Toks teiginys yra visiškas melas, kadangi tokio pokalbio nebuvo. Tai gali patvirtinti ir su juo (M. R.) važiavęs D. S., tačiau bylos nagrinėjimo metu tokio klausimo jam (M. R.) nebuvo leista užduoti. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad „M. R. teiginį, esą su padarytu nusižengimu iš pradžių sutiko tik dėl to, kad buvo ištiktas momentinio šoko, paneigia jo paties parodymai apie tai, kad nuo to momento, kuomet buvo sustabdytas ir policijos pareigūnui nurodė žinąs pažeidimo esmę, iki tol kol pareigūnas atnešė pasirašyti protokolą, praėjo apie pusę valandos arba, D. S. teigimu, apie 10-15 minučių, kas sudaro pakankamą laiką suvokti“. Šis teiginys taip pat yra visiškas melas, kadangi jis to niekada nesakė, tai patvirtina įrašai atlikti bylos nagrinėjimo metu. Sustabdymo metu jam nebuvo paaiškinta, dėl ko jis buvo sustabdytas, ir tik surašius administracinio nusižengimo protokolą jį supažindino su nusižengimu ir nuobauda, taigi jis neturėjo laiko susivokti ir pamatęs, kad nuobauda yra 85 Eur, nusprendė su pareigūnu V. D. nesiginčyti ir pasirašė.
M. R. skunde pažymi, kad Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra net užsimenama apie pirmus keturis jam surašytus administracinio nusižengimo protokolus, neaptariama, kokiu pagrindu su kiekvienu nauju protokolu buvo keičiama nuobauda, nusižengimo padarymo vieta. Taip pat jam niekas nepranešė, ar minėti keturi protokolai yra panaikinti. Nutarime taip pat neaptarta, kaip patrulinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas patvirtina pažeidimo padarymą. Iš įrašo matyti, kaip iškart už pėsčiųjų perėjos nuvažiuoja automobilis, kurį neva jis lenkė per pėsčiųjų perėją. Jo automobilio įraše nematyti ir tai patvirtina, kad per pėsčiųjų perėją jis jo negalėjo lenkti. Be to, policijos pareigūnai iš karto jo nestabdė, tik po kelių sekundžių sėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo jį vytis. M. R. nuomone, nagrinėjamu atveju pareigūnai, surašę 5 skirtingus administracinio nusižengimo protokolus bei nutarimą administracinio nusižengimo byloje, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, elgėsi šališkai, pažeidė procesinės bei materialinės teisės normas, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, todėl 2017-06-29 nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra naikintinas, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, kadangi jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Be to, M. R. teigimu, pagal Lietuvos Respublikos ANK 616 str. 4 d. administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per 20 darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos (apytiksliai iki balandžio 21 d.), tačiau nagrinėjamu atveju specialių žinių nereikalaujančios bylos tyrimas ir nagrinėjimas truko dar daugiau nei du mėnesius ir tai kelia įtarimų dėl teisingo bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK įgaliotas atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Akmenės rajono apylinkės teismas M. R. atžvilgiu priėmė teisiškai motyvuotą, objektyvų ir teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
M. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.
Administracine tvarka nubaustas M. R. apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą ir jų pripažinimą įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, ir teigia, kad jis jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) prerogatyva, todėl vien dėl to, jog M. R. yra nepriimtinos Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto ir apylinkės teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialistas ir apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus duomenis ir pripažindami juos įrodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio reikalavimus.
M. R. nuomone, policijos pareigūnai, surašę 5 skirtingus administracinio nusižengimo protokolus bei nutarimą administracinio nusižengimo byloje, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo atliktas atmestinai, nesigilinant į esmines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apylinkės teismo nutartį ir bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad visos reikšmingos bylos aplinkybės ištirtos (Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnis) išsamiai ir nešališkai, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinti byloje esantys įrodymai (Lietuvos Respublikos ANK 567, 569 straipsniai) ir padaryta teisinga bei faktines bylos aplinkybes atitinkanti išvada dėl M. R. kaltės jam įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas ir patikimumas abejonių nekelia.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog M. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Tai, kad M. R. 2017-03-25 13 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, patvirtina: nagrinėjant bylą Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK ir apylinkės teismo posėdžio metu duoti liudytojų – policijos pareigūnų V. D. ir R. R. parodymai, jų parodymus atitinkantys jų tarnybiniai pranešimai (medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 9, 10 b. l.), administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi fiksuota medžiaga, iš kurios matyti M. R. aplenktosios transporto priemonės važiavimas per pėsčiųjų perėją, užfiksuoti įvykio vietos duomenys (medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 34 b. l.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškart po byloje nagrinėjamo įvykio M. R. atžvilgiu 2017-03-25 surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pats M. R. nurodė, kad su pažeidimu sutinka (medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 4-6 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią M. R. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Nors apylinkės teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde M. R. nurodo, kad jis su jam inkriminuotu nusižengimu iš pat pradžių sutiko ir nutarė su policijos pareigūnu V. D. nesiginčyti todėl, kad administracinio nusižengimo protokole administraciniu nurodymu jam buvo siūloma sumokėti tik 85 Eur baudą, tačiau šie M. R. teiginiai laikytini pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad liudytojai policijos pareigūnai V. D. ir R. R. tiesiogiai matė byloje nagrinėją įvykį, įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti ar duoti M. R. kaltinančius parodymus, todėl netikėti jų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas M. R. ir liudytojo D. S. teisme duotus parodymus, kad M. R. vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, leidžiamoje vietoje, pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant sušvelninti M. R. administracinę atsakomybę arba padėti jos išvengti. Šios M. R. ir D. S. nurodomos aplinkybės yra paneigtos jau anksčiau minėtų objektyvių, ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje M. R. kaltė padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Aplinkybė, jog M. R. atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje po byloje nagrinėjamo įvykio buvo surašyti net penki administracinio nusižengimo protokolai dėl to paties įvykio (iš kurių 4 protokolai buvo anuliuoti), nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia M. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas 2017-08-11 nutartyje, klaidos surašant administracinio nusižengimo protokolą įvyko dėl policijos sistemoje įdiegtos naujos duomenų bazės funkcionalumo trukdžių ir pasikeitusios įstatyminės bazės, kai nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujajam administracinių nusižengimų kodeksui iki tol sprendimo priėmimo teisės bylose neturėjusiems viešojo eismo saugumą keliuose užtikrinantiems patruliams buvo suteikta tokia teisė. Taigi teigti, kad administracinio nusižengimo protokolai buvo klastojami ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolus, veikė neteisėtai, nėra pagrindo. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad tenkinti M. R. apeliacinį skundą ir panaikinti Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos ANK 566 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, be kita ko, vadovaujamasi teisingo proceso ir operatyvumo principais. M. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad šios bylos tyrimas ir nagrinėjimas užsitęsė nepagrįstai ilgai (ilgiau nei 2 mėnesius) ir tai kelia abejonių dėl teisingo bylos nagrinėjimo, nes pagal Lietuvos Respublikos ANK 616 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sutinka, kad M. R. padaryto administracinio nusižengimo tyrimas nagrinėjamu atveju užsitęsė ir tai iš dalies sąlygojo padarytos tyrimą atlikusių pareigūnų klaidos, kuomet M. R. dėl padaryto administracinio nusižengimo net penkis kartus buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartyje Nr. 2K-177-942/2017 nurodyta, kad baudžiamųjų bylų teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Kartu šioje nutartyje pabrėžiama, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui ir kt. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v. Lithuania, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad M. R. administracinio nusižengimo tyrimas užtruko dėl tyrimą atlikusių pareigūnų klaidų ir dėl to buvo nepakankamai užtikrintas administracinių nusižengimų tyrimo operatyvumo principas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas švelninti M. R. paskirtą administracinę nuobaudą.
Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kaip jau minėta, M. R. už jo padarytą administracinį nusižengimą Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda lygi Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui – 200 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems mėnesiams, kurios terminas mažesnis už Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyto specialiosios teisės atėmimo termino vidurkį. Kaip matyti iš Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant M. R. nuobaudą už Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo vadovaujamasi bendrosiomis administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnyje, t. y. atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytas pažeidėjo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skiriant M. R. nuobaudą nebuvo atsižvelgta į užsitęsusį bylos tyrimą ir nagrinėjimą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir keisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-11 nutartį ir Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į M. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į užsitęsusį bylos tyrimą ir nagrinėjimą, į tai, kad M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgdamas į M. R. asmenybę – dirbantis, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtas baudas sumokėjo iš karto po jų paskyrimo, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. R. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, t. y. sumažinus M. R. paskirtą piniginę baudą iki 170 Eur bei M. R. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinus iki 3 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-08-11 nutartį ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus specialisto 2017-06-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį M. R. paskirtą baudą sumažinti iki 170 Eur ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.
Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.