- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1395-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02111-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto 3-iojo notaro biuro
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-624-743/2019 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl sandorių nuginčijimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto 3-iojo notaro biuro notarė V. V., Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė R. M., D. V., I. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 1994 m. liepos 14 d. ieškovo pareiškimą Kauno m. 3-ajam notaro biurui, kuriuo ieškovas atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies pagal įstatymą po tėvo J. V., mirusio 1994 m. vasario 23 d., mirties; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2158 dalyje dėl ½ dalies 4,9700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo K. V. vardu; 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2018 m. gegužės 10 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po brolio K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal apyrašą; 5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikimą pagal įstatymą, atsiradusį po tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas J. V.. Po tėvo mirties ieškovas kreipėsi į Kauno m. 3-iojo notaro biuro notarę V. V. ir 1994 m. liepos 14 d. pateikė pareiškimą, kad priima palikimą pagal testamentą po tėvo mirties. Paveldėjimo teisės liudijimą gavo dėl tėvo testamentu jam palikto turto – ½ dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko tėvui priklausant transporto priemonė – automobilis ,,VAZ 2106“, kurios ieškovui nereikėjo, todėl jis su broliu K. V. susitarė, kad automobilį paveldės brolis, todėl šio automobilio ieškovas atsisakė brolio K. V. naudai 1994 m. liepos 14 d. parašydamas pareiškimą. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsisako tik šio turto, o ne kito paveldimo pagal įstatymą tėvo turto. Nurodo, kad pareiškimas, kuriuo 1994 m. liepos 14 d. jis atsisakė tėvo turto pagal įstatymą sudarytas suklydimo įtakoje, nes jį pasirašydamas ieškovas nesuprato, kad atsisako tėvo turto pagal įstatymą, tokių pasekmių notarė jam neišaiškino. Apie tai, kad toks pareiškimas yra ir jis pažeidžia ieškovo teises jis sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį, kai advokatė gavo įrodymus, kad jo valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo miręs brolis K. V., o jam mirus, šis turtas perėjo valstybei. Atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2018 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2158 dalis dėl ½ dalies į nurodytą žemės sklypą paveldėjimo K. V. vardu bei Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro 2018 m. gegužės 20 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į šį žemės sklypą CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes pažeista imperatyvi CK 5.62 straipsnyje įtvirtintą norma, nustatanti, kad valstybei palikimas gali pereiti tik tuomet, kai turtas paliktas testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nė vienos iš šių sąlygų priimti palikimą valstybei nėra.
3. Ieškinyje nurodė, kad 1997 m. gruodžio 23 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu ieškovo tėvui J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovas prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi dėl jo pamatavimo ir dokumentų sutvarkymo, valdė vienas, panaudos pagrindu perdavė naudoti Č. R., todėl taip priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, todėl prašo šį faktą nustatyti teisme. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo broliui K. V., ieškovas po brolio mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Kadangi po tėvo mirties jo turtą pagal įstatymą paveldėjo brolis K. V., nes priėmė palikimą pateikdamas pareiškimą notarui, ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tai mirus broliui K. V., ieškovas ir toliau rūpinosi po tėvo mirties likusiu žemės sklypu, kurio ½ dalis priklausė ir jo broliui K. V., todėl ieškovas mano, kad jis taip priėmė po brolio K. V. mirties likusį turtą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, tačiau palikimą priėmė pagal apyrašą. Apyrašą ieškovas turės galimybę sudaryti tik po to, kai teismas priims sprendimą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes be teismo sprendimo notarės neišduos vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo. Kadangi ieškovas faktiniu valdymu yra priėmęs palikimą po brolio K. V. mirties, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai į pinigines lėšas ir į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) prašė ieškinio reikalavimų netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo nežinojimas apie J. V. vardu atkuriamas nuosavybės teises negali būti laikomas esminiu suklydimu. Ieškovas turėjo suvokti, kad pasirašydamas pareiškimą dėl palikimo atsisakymo į tėvo turtą pagal įstatymą atsisako ne tik automobilio, bet ir viso turto. Ieškovas praleido terminą 1994 m. liepos 14 d. pareiškimui ginčyti, kuris baigėsi 1997 m. liepos 14 d. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Kadangi ieškovas yra atsisakęs jam pagal įstatymą priklausiusios tėvo J. V. dalies, šis atsisakymas negali būti panaikintas, ieškovas nėra priėmęs palikimo pagal įstatymą po tėvo J. V. mirties, jis neginčija 1994 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą, kuriuo K. V. priėmė palikimą pagal įstatymą po tėvo mirties, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2018 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2158 dalyje dėl ½ dalies 4,9700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad K. V. priėmė palikimą pagal įstatymą po tėvo mirties, todėl K. V. yra vienintelis J. V. įpėdinis. Ieškovo nurodyti veiksmai prižiūrint žemės sklypą negali būti pripažinti šio turto valdymu kaip savininko. Ieškovas tikėjosi įgyti nuosavybės teisę į šį žemės sklypą susitaręs su K. V., o jo pateikta panaudos sutartis buvo pasirašyta prieš pat teismo posėdį atgaline data, jame žemės sklypas neidentifikuotas. Ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikimą po brolio K. V. mirties pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti bei, kad priėmė šį palikimą pagal apyrašą, negali būti tenkinamas, nes byloje nėra pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą bei sudaryto turto apyrašo, toks palikimo priėmimo būdas įstatyme nenustatytas. Nenustačius prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, nepanaikinus 1994 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą, nėra teisinio pagrindo naikinti 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. rugsėjo 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimų.
5. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad negalima palikimo priimti iš dalies. Ieškovas, siekdamas priimti K. V. palikimą ginčija tik ½ dalies žemės sklypo paveldėjimą, tačiau buto paveldėjimo neginčija. Be to, ieškovas yra praleidęs senaties terminą ieškovo pasirašyto pareiškimo ginčijimui ir neprašo jo atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo
11,03 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
7. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. V., R. V. (ieškovo) ir K. V. tėvas. Po tėvo J. V. mirties ieškovas priėmė palikimą pagal testamentą, o palikimo pagal įstatymą 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu atsisakė brolio K. V. naudai. 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu palikimą (automobilį ,,VAZ 2106“) pagal įstatymą po tėvo J. V. mirties priėmė K. V.. 1997 m. gruodžio 23 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu J. V. atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą - 4,97 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) K. V. mirė, jo įpėdinai palikimo nepriėmė, todėl K. V. turtas - 4,9700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos (0,27 Eur), ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. 2015 m. gruodžio 4 d. notaro liudijimu konstatuota, kad Lietuvos Respublika yra įstatyminė K. V. įpėdinė. 2016 m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,27 Eur yra asmeninė mirusio K. V. nuosavybė. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl K. V. paveldimo turto – 0,27 Eur AB SEB banko sąskaitoje bei K. V. paveldimo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 27 d. VMI prie LR FM kreipėsi į Kauno miesto 3-iojo notaro biuro notarę dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo K. V. paveldėjusiam tėvo J. V. turtą. 2018 m. balandžio 13 d. išduotas Papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl K. V. po jo tėvo J. V. mirties paveldėto turto - 4,9700 ha žemės sklypo. 2018 m. gegužės 2 d. VMI prie LR FM kreipėsi į notaro kontorą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo K. V., paveldėjusiam ir po tėvo J. V. mirties likusį 4,9700 ha žemės sklypą. 2018 m. gegužės 10 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikėjo K. V. turtą – 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
8. Dėl 1994 m. liepos 14 d. ieškovo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties termino jį ginčyti. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą pripažinti jo palikimo atsisakymą negaliojančiu, grindžia tuo, kad pareiškimas sudarytas dėl suklydimo: ieškovas siekė atsisakyti tik tėvui J. V. priklausančio automobilio, jam notarė nepaaiškino, kad atsisakydamas automobilio, jis atsisako ir kito turto. Teismas, įvertinęs notarės V. V. paaiškinimus, kad ji kiekvienam atsisakančiam palikimo, išaiškina teisines atsisakymo pasekmes, nurodo, kad atsisakydamas dalies turto, atsisako ir į visą kada nors atsirasiantį turtą, kad ji notare dirbdama nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d., labai gerai žinojo, kad prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, tokio turto gali bet kada atsirasti, todėl šią aplinkybę išaiškino kiekvienam, tai, kad ieškovas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokslo daktaro laipsnį, ilgą laiką dirbo vadovaujantį darbą (komercijos direktorius), 2000 – 2002 m. vadovavo savo įmonei, ieškovo amžių (38 m.) palikimo atsisakymo metu, tai, kad ieškovas tiksliai šio pareiškimo surašymo aplinkybių neprisimena, nes nurodė, kad buvo pamiršęs apie tai, kad tokį pareiškimą apskritai yra surašęs, tai, kad ieškovas neginčijo 1994 m. lapkričio 16 d. K. V. išduoto Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į automobilį, sprendė, kad ieškovas 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu atsisakydamas paveldėti po tėvo J. V. mirties likusį turtą pagal įstatymą išreiškė savo tikrąją valią ir nebuvo suklaidintas.
9. Teismas iš notarės V. V. parodymų nustatė, kad ieškovas buvo atėjęs pas ją į notaro biurą konsultuotis dėl žemės paveldėjimo tada, kai jau buvo atkurtos nuosavybės teisės J. V., bet dar buvo gyvas jo brolis K. V.. Ieškovas teiravosi kaip paveldėti šį žemės sklypą. Notarė ieškovui paaiškino, kad jį gali paveldėti tik K. V., nes ieškovas yra atsisakęs nuo palikimo pagal įstatymą. Ieškovas tvirtino, kad brolis paveldėti negali, nes turi skolų. Teismas padarė išvadą, kad jau tuo metu ieškovui buvo paaiškinta ir jis suvokė, kad jo 1994 m. liepos 14 d. rašytas pareiškimas trukdo jam paveldėti žemės sklypą, kurio nuosavybės teisės J. V. vardu atkurtos po jo mirties. Notarė neprisiminė tiksliai, kada buvo atėjęs ieškovas, tačiau nurodė, kad tai buvo esant gyvam K. V.. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę bei tai, kad K. V. mirė (duomenys neskelbtini), sprendė, kad 2009 m. gruodžio 11 d. ieškovas tikrai žinojo apie tai, jog 1994 m. liepos 14 d. notarui pateiktas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo pažeidžia jo teises, todėl galėjo kreiptis dėl pažeistos teisės pareikšdamas ieškinį, tačiau to nepadarė. Teismas nurodė, kad ieškovui 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2012 m. gruodžio 11 d. Ieškovas reikalavimą dėl 1994 m. liepos 14 d. pateikto notarui atsisakymo nuo palikimo nuginčijimo teismui pateikė 2018 m. liepos 2 d., praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad pagrindo ieškovui atnaujinti ieškinio terminą nėra, atsižvelgiant į ieškovo išsilavinimą, patirtį, amžių apibūdinančias aplinkybes bei į tai, kad jis susirgo tik 2013 m. lapkričio mėnesį.
10. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo po tėvo J. V. mirties. Teismas nurodė, kad pagal nagrinėjamu atveju taikytino 1964 m. CK 591 straipsnio 2 dalį, atsisakymas nuo palikimo sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir palikimo nepriėmimas. Byloje nustačius, kad ieškovas po tėvo mirties palikimo pagal įstatymą atsisakė, todėl nėra pagrindų vertinti, kad jis palikimą faktiškai priėmė ir valdė. Teismo vertinimu, esant nenuginčytam ieškovo atsisakymui nuo palikimo, objektyviai negali būti nustatinėjamas palikimo priėmimo faktas, nes ieškovo valia dėl palikimo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta oficialiu rašytiniu įrodymu. Dėl to, pripažinus nepagrįstu ieškinio reikalavimą dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, šis ieškinio reikalavimas taip pat negali būti pripažintas pagrįstu. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti veiksmai praėjus dvejiems metams po tėvo J. V. mirties, kad jis žemės sklypą po tėvo mirties užvaldė, juo naudojosi, prižiūrėjo, negali būti laikomi palikimo priėmimu, nes iš esmės ieškovas nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą, o ieškovo veiksmai byloja, kad jis siekė realizuoti Č. R. ir mirusio tėvo J. V. susitarimą žemės sklypą perrašyti Č. R..
11. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą fakto nustatymo po brolio K. V. mirties. Teismas nurodė, kad dėl K. V. palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reguliavusios 2000 m. CK normos, galiojusios palikimo atsiradimo momentu, kurios nenumato galimybės priimti palikimą faktiniu valdymu pagal apyrašą, kadangi palikimo priėmimas pagal apyrašą ir faktiniu valdymu yra iš esmės vienas kitam prieštaraujantys palikimo priėmimo būdai, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu. Kadangi mirusiam K. V. turėjus skolų, ieškovas nesutiko, jog būtų sprendžiamas juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymas, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Dėl palikimo priėmimo, palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nurodė, kad esant ieškovo atsisakymui nuo palikimo ir nenustačius ieškovo palikimo priėmimo fakto po jo tėvo J. V. mirties, taip pat ieškovo reikalavimą dėl palikimo priėmimo po brolio K. mirties, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą pripažinus nepagrįstu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2018 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2158, 2018 m. gegužės 10 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į pinigines lėšas bei 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi šie liudijimai išduoti esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, nepažeidžiant jų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai, atsietai ir tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visiškai nevertino paties 1994 m. liepos 14 d. pareiškimo, iš kurio matyti, jog pareiškimas buvo pateiktas jau surašytas notarės, kuri ir nurodė palikimo priėmimo būdą. 1994 metais į notarę kreiptasi dėl viso palikimo, likusio po tėvo mirties, priėmimo, nekonkretizuojant ir nenurodant palikimo priėmimo būdo. Valia buvo priimti palikimą, likusį po ieškovo tėvo mirties. Teismas nevertino pareiškimo surašymo (užpildymo) aplinkybių. Siekdamas, kad brolis K. V. pagal įstatymą paveldėtų automobilį, 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu ieškovas atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, t. y. ½ dalies automobilio savo brolio naudai, o ne galimybės pagal įstatymą paveldėti kitą velionio tėvo turtą, jei toks turtas atsirastų;
1.2. Teismas nevertino notarės V. V. kitos dalies parodymų. Notarė patvirtino, kad ji neatsimena 1994 m. liepos 14 d. pareiškimo pateikimo ir kitų su šia paveldėjimo byla susijusių ir 1994 metais egzistavusių aplinkybių. Nurodė, kad įprastai teisinės pasekmės yra išaiškinamos. Notarės teismo posėdyje paklausus, ar galėjo taip būti, jog 1994 m. liepos 14 d. pareiškimas dėl atsisakymo palikimą priimti pagal įstatymą buvo pateiktas tik todėl, kad paveldėtiną pagal įstatymą turtą sudarė tik transporto priemonė, kurią nebuvo prasmės paveldėti dviem asmenims, notarė atsakė teigiamai. Teismas tinkamai neįvertinęs notarės parodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui likusios paveldėti transporto priemonės atsisakymo teisinės pasekmės neva buvo išaiškintos ir kad ieškovas neva suprato, kad atsisako paveldėti ne tik transporto priemonės;
1.3. Teismas nevertino liudytojų S. V. ir Č. R. parodymų, kurie patvirtino, kad atsiradus paveldėtinam pagal įstatymą tėvo palikimui (žemės sklypui), ieškovas ½ dalį palikimo (žemės sklypo) priėmė pradėdamas faktiškai žemės sklypą valdyti, juo rūpinosi, o po brolio mirties toliau rūpinosi ir valdė visą žemės sklypą;
1.4. Pateikdamas notarei 1994 m. liepos 14 d. pareiškimą, kuriuo brolio K. V. naudai ieškovas atsisakė pagal įstatymą paveldimo palikimo, suprasdamas, kad atsisako išimtinai tik tuo metu buvusios pagal įstatymą paveldėtinos transporto priemonės, ieškovas tokiu būdu suklydo dėl sandorio esmės. Priešingai teismo motyvams, yra pagrindas 1994 m. liepos 14 d. pareiškimą pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu;
1.5. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Notarė V. V. tik nurodė, kad ieškovas kelis kartus buvo užėjęs į notarų biurą dėl atsiradusio papildomo palikimo, likusio po tėvo mirties, paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, tačiau notarė neatsimena nei kas buvo klausiama nei kada ieškovas buvo atvykęs pas ją. Notarė neatsiminė ar K. V. buvo miręs, kuomet ieškovas lankėsi pas ją;
1.6. Aplinkybę, jog 1994 m. liepos 14 d. pareiškimas pažeidžia ieškovo teises ir buvo notarei pateiktas esmingai suklydus, ieškovas sužinojo tik 2018 metais. 2018 m. gegužės mėnesį ieškovas sužinojo, kad jo valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo miręs brolis K. V., ir kad VMI prie LR FM iniciatyva buvo išduotas 2018 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį visą žemės sklypą paveldėjo K. V.. Priešingai teismo sprendimo motyvams, jokia ieškinio senatis reikalavimui pripažinti 1994 m. liepos 14 d. pareiškimą negaliojančiu, netaikytina;
1.7. Teismas netinkamai aiškino CK 5.50 str., 5.51 str., 5.53 str. nuostatas. Teismas neteisingai laikė, kad faktinis palikimo priėmimas nėra galimas pagal apyrašą, kas neatitinka aukščiau nurodytų teisės normų turinio. Nurodytų teisės normų turinio analizė įgalina daryti išvadą, jog teisės normos nenustato draudimo faktiškai priėmus palikimą, ir žinant, jog palikėjas turi skolų, faktiškai priimti palikimą, sudarant palikimo priėmimo apyrašą. Atsižvelgiant į tai, jog civilinė teisė remiasi dispozityviuoju teisės principu, t. y. kas nėra draudžiama, tas yra leidžiama, nesant nustatyto draudimo faktiškai priimti palikimą, sudarant palikimo apyrašą, toks veiksmas yra leidžiamas;
1.8. Teismas nepagrįstai sprendime iš esmės nenagrinėjo ieškinio reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais pagrįstumo. Liudijimai pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento CK 1.80 str. pagrindu, kadangi išduoti nesant CK 5.62 str. nustatytų imperatyvių sąlygų. Turtas testamentu nebuvo paliktas valstybei, ieškovas priėmė savo mirusio brolio K. V. palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti. Ieškovas yra įpėdinis, kuris galėjo priimti ir priėmė turtą pagal įstatymą, likusį po savo brolio mirties, iš ieškovo nėra atimta paveldėjimo teisė. Ieškovas turėjo paveldėjimo teisę į ½ dalį žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VMI prie LR FM prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
2.1. Aplinkybės, kad ieškovo tėvo vardu buvo likusi paveldėti tik transporto priemonė ir kad ieškovas atsisakė paveldėti tik transporto priemonę, byloje nebuvo nustatyta ir negalėjo būti nustatyta, kadangi ieškovo tėvas jau turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (ką patvirtinta tai, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos J. V. vardu) ir ši teisė taip pat galėjo būti paveldima;
2.2. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas vienas visą laiką tvarkė, prižiūrėjo ir valdė ginčo žemės sklypą, jį perduodamas panaudos pagrindais kitam asmeniui. Byloje ieškovas kalbėjo apie ginčo žemės sklype esantį sodą, tačiau liudytojas Č. R. paaiškino, kad ieškovo minėtas sodas yra kitame žemės sklype, todėl abejotina ar ieškovui yra žinoma ginčo žemės sklypo vieta. Nors liudytojas Č. R. ir teigė, kad naudojasi ginčo žemės sklypu ir kad juo naudotis jam yra leidęs ieškovas, tačiau žemės panaudos sutarties, kuri galiojo ilgiau nei metus, egzistavimas negali būti įrodinėjamas tik liudytojų parodymais, kadangi žemės panaudos sutartis turėjo būti rašytinė, o privalomos rašytinės formos nesilaikymas užkerta kelią remtis liudytojų parodymais;
2.3. Byloje esantys duomenys paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis į notarę kreipėsi dėl viso palikimo, atsiradusio po J. V. mirties. Ieškovo pareiškimas dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, nors ir buvo surašytas notarės, bet buvo ieškovui išaiškintas ir ieškovas turėjo suprasti tokio pareiškimo pasirašymo pasekmes. Ieškovas neteigė, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo pagal testamentą buvo pakeistas po jo pasirašymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovui nebuvo žinomas pareiškimo turinys;
2.4. Ieškovo nežinojimas apie J. V. vardu atkuriamas nuosavybės teises negali būti laikomas esminiu suklydimu, sudarančiu pagrindą panaikinti pareiškimą, kadangi pats ieškovas turėjo galimybę domėtis koks turtas liko po J. V. mirties ir tik paties ieškovo apsisprendimas to nedaryti lėmė tos informacijos nesužinojimą. Ieškovas turėjo suvokti, kad atsisako ne tik transporto priemonės, bet ir viso kito J. V. turto, net jei apie tą turtą ieškovui ir nebuvo žinoma. Neįrodžius esminio suklydimo, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pareiškimo pasirašymo dienos, t. y. nuo 1994 m. liepos 14 d.;
2.5. Palikimo priėmimo veiksmus ieškovas turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo J. V. mirties, o apie teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ieškovas sužinojo tik 1996 metais, taigi akivaizdu, kad per 6 mėnesius nuo J. V. mirties jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi faktiniu palikimo priėmimu, apeliantas neatliko;.
2.6. Įstatymas nenumato galimybės priimti palikimo faktiniu valdymu pagal turto apyrašą. Ieškovo išvada, kad nesant draudimo faktiškai priimti palikimą sudarant turto apyrašą, toks veiksmas yra leidžiamas, yra daroma visiškai nevertinant, kad pagal CK 5.53 str. 2 d., įpėdinis, pageidaujantis priimti palikimą pagal turto apyrašą, pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Nors tiesiogiai ir nėra nustatytas toks draudimas, bet vienintelė galimybė priimti palikimą pagal turto apyrašą yra kreipiantis į notarą.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Turto bankas prašė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas pritarė sprendimo argumentams, papildomai nurodė, kad jeigu ieškovas palikimą po brolio mirties priėmė pagal apyrašą, jis per tris mėnesius nuo brolio mirties privalėjo kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tačiau šis veiksmas nebuvo atliktas. Teisės aktuose nenumatyta galimybė priimti palikimą faktiniu valdymu pagal apyrašą.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmuo negali reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 str.), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra galimybės pripažinti negaliojančiu ieškovo atsisakymą nuo palikimo, ieškovo prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas taip pat negali būti objektyviai nustatinėjamas, nes ieškovo valia dėl palikimo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta oficialiu rašytiniu įrodymu.
17. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
19. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo tėvui J. V., ieškovas R. V. priėmė palikimą pagal testamentą, o palikimo pagal įstatymą 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu atsisakė brolio K. V. naudai. 1994-11-16 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą K. V. paveldėjo J. V. turtą pagal įstatymą. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997-12-23 sprendimu Nr. 59-6770 J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,47 ha žemės ir 0,50 ha miško, grąžinant natūra 4,97 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirė K. V.. 2015 m. gruodžio 4 d. notaro liudijimu konstatuota, kad Lietuvos Respublika yra įstatyminė K. V. įpėdinė.
20. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl K. V. paveldimo turto – 0,27 Eur AB SEB banko sąskaitoje bei K. V. paveldimo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 27 d. VMI prie LR FM kreipėsi į Kauno miesto 3-iojo notaro biuro notarę dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo K. V. paveldėjusiam tėvo J. V. turtą. 2018 m. balandžio 13 d. išduotas Papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl K. V. po jo tėvo J. V. mirties paveldėto turto - 4,9700 ha žemės sklypo. 2018 m. gegužės 2 d. VMI prie LR FM kreipėsi į notaro kontorą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo K. V., paveldėjusiam ir po tėvo J. V. mirties likusį 4,9700 ha žemės sklypą. 2018 m. gegužės 10 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikėjo K. V. turtą – 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovo R. V. ieškinio reikalavimus atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas R. V. padavė apeliacinį skundą.
Dėl 1994 m. liepos 14 d. ieškovo R. V. pareiškimo pripažinimo negaliojančiu
23. Apeliantas nurodo, kad pateikdamas notarei 1994 m. liepos 14 d. pareiškimą, kuriuo brolio K. V. naudai atsisakė pagal įstatymą paveldimo palikimo suprato, kad atsisako išimtinai tik tuo metu buvusios pagal įstatymą paveldėtinos transporto priemonės, todėl jis tokiu būdu suklydo dėl sandorio esmės ir mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas jo reikalavimas 1994 m. liepos 14 d. pareiškimą pripažinti negaliojančiu, yra nepagrįsta.
24. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
25. Iš 1994 m. liepos 14 d. pareiškimo teksto matosi, kad R. V. atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus tėvui J. V. jo sūnaus K. V. naudai (t. 1, el. b. l. 24, 25). Kaip matyti, ieškovo valia yra išreikšta aiškiai, suprantamai, neišskiriant kokios nors turto dalies. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškimo apie palikimo atsisakymą pasirašymo metu buvo 38 metų, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokslo daktaro laipsnį, 2000-2002 m. vadovavo savo įmonei, pats priėmė palikimą pagal testamentą, todėl atsisakymą nuo jam priklausančios palikimo dalies, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo suvokti vienareikšmiai – kaip neatlygintiną ir negrįžtamą palikimo atsisakymą be jokių sąlygų ir išlygų.
26. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo negali reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus, jeigu jis nežinojo palikimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012), todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams ir motyvams, daro išvadą, kad ieškovo 1994 m. liepos 14 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo kaip sudarytą suklydus pripažinti negaliojančiu nebuvo pagrindo.
27. Apeliantas nurodo, kad jis tik 2018 m. gegužės mėnesį sužinojo, jog žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo miręs brolis K. V., ir kad VMI prie LR FM iniciatyva buvo išduotas 2018 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį minėtą žemės sklypą paveldėjo K. V.. Apelianto nuomone, priešingai teismo sprendimo motyvams, jokia ieškinio senatis reikalavimui pripažinti 1994 m. liepos 14 d. pareiškimą negaliojančiu negalėjo būti taikoma.
28. Pirmosios instancijos teismas notarės V. V. parodymais nustatė, kad R. V. buvo atėjęs pas ją į notaro biurą konsultuotis dėl žemės paveldėjimo po to, kai nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos J. V., bet dar gyvam esant jo broliui K. V.. Notarė ieškovui paaiškinusi, kad žemės sklypą gali paveldėti tik K. V.. Kadangi K. V. mirė (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2009 m. gruodžio 11 d. ieškovas žinojo, kad 1994 m. liepos 14 d. notarui pateiktas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo pažeidžia jo teises, todėl galėjo kreiptis dėl pažeistos teisės pareikšdamas ieškinį. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl terminą skaičiuojant nuo 2009 m. gruodžio 11 d. jis pasibaigė 2012 m. gruodžio 11 d. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 1994 m. liepos 14 d. pateikto notarui atsisakymo nuo palikimo ginčijimo teismui pateiktas tik 2018 m. liepos 2 d., todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą ir sprendė, kad jo atnaujinti nėra teisinio pagrindo.
29. Nors apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad jis po tėvo J. V. mirties palikimą priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kadangi ieškovo atsisakymas nuo palikimo pagal įstatymą po tėvo mirties nenuginčytas, todėl nėra pagrindo nustatyti ieškovo prašomą turintį juridinės reikšmės faktą, nes ieškovo valia dėl palikimo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta oficialiu rašytiniu įrodymu. Atmestus ieškinio reikalavimą dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, negali būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad jis priėmė palikimą po J. V. mirties pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo
30. Ieškovas R. V. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po brolio K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal apyrašą.
31. Kadangi K. V. mirė 2(duomenys neskelbtini), todėl šio palikimo priėmimo faktui nustatyti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė paveldėjimo teisinius santykius reguliavusias 2000 m. CK normas (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija), galiojusias palikimo atsiradimo momentu.
Žemesnės instancijos teismas
32. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Dėl apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti paveda teismo antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija).
33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas R. V. po brolio K. V. mirties į teismą dėl turto apyrašo sudarymo nesikreipė, o palikimo priėmimo faktiniu valdymu pagal apyrašą įstatymas nenumato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą.
34. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškinio reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento - 2018 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2158 dalyje dėl ½ dalies 4,9700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2018 m. gegužės 10 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į pinigines lėšas bei Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes šie liudijimai išduoti esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, nepažeidžiant jų reikalavimų. Be to, kaip minėta, ieškovui atsisakius nuo palikimo ir nenustačius palikimo priėmimo fakto po jo tėvo J. V. mirties, taip pat netenkinus ieškovo reikalavimo dėl palikimo priėmimo po brolio K. V. mirties, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą, nebuvo teisinio pagrindo minėtus liudijimus naikinti.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikydamas materialinės bei procesinės teisės normas bei vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais šios kategorijos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.