Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (toliau - VMI prie LR FM) Tomui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams VMI prie LR FM, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM), Kauno 3-iojo notaro biuro notarei Valdai Vainauskienei, Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarei Rimutei Michailikienei., D. V., I. V. dėl sandorių nuginčijimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 1994 m. liepos 14 d. ieš­ko­vo pareiškimą Kauno m. 3-ajam notaro biurui, kuriuo jis atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies pagal įstatymą po tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momen­to (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ½ dalies 4,9700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo K. V. vardu; 3) pripažinti nega­liojančiu nuo sudarymo momento Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės 2018 m. gegužės 10 d. išduotą pali­kimo perėjimo valstybei liudijimą į 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas faktiškai priėmė palikimą, atsi­radusį po brolio K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal apyrašą; 5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą pagal įstatymą, atsiradusį po tėvo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 6, el. b. l. 26-31).

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas J. V.. Po tėvo mirties ieškovas kreipėsi į Kauno m. 3-iojo notaro biuro notarę V. V. ir 1994 m. liepos 14 d. pateikė pareiškimą, kad priima palikimą pagal testamentą po tėvo mirties. Paveldėjimo teisės liudijimą gavo dėl tėvo testamentu jam palikto turto – ½ dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko ir tėvui priklausant transporto priemonė – automobilis ,,VAZ 2106“, kurios ieškovui nereikėjo, todėl jis su broliu K. V. susitarė, kad automobilį paveldės jis, todėl šio automobilio jis atsisakė brolio K. V. naudai parašydamas pareiškimą, tačiau buvo įsitikinęs, kad atsisako tik šio turto, o ne paveldėti tėvo turtą pagal įstatymą. Nurodo, kad pareiškimas, kuriuo 1994 m. liepos 14 d. jis atsisakė tėvo turto pagal įstatymą sudarytas sulydimo įtakoje, nes jį pasirašydamas jis nesuprato, kad atsisako tėvo turto pagal įstatymą, tokių pasekmių notarė jam neišaiškino. todėl turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu. Apie tai, kad toks pareiškimas yra ir jis pažeidžia jo teises jis sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį, kai advokatė gavo įrodymus, kad jo valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo miręs brolis K. V., o jam mirus, šis turtas perėjo valstybei. Atsižvelgus į tai prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momen­to (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ½ dalies 4,9700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo K. V. vardu bei Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro 2018 m. gegužės 20 d. išduotą pali­kimo perėjimo valstybei liudijimą į šį žemės sklypą. Šie palikimo perėjimo valstybei liudijimai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes pažeista imperatyvi CK 5.62 straipsnyje įtvirtintą norma, nustatanti, kad valstybei palikimas gali pereiti tik tuomet, kai turtas paliktas testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nė vienos iš šių sąlygų priimti palikimą valstybei nėra.

1997 m. gruodžio 23 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu tėvui J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šį žemės sklypą ieškovas prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi dėl jo pamatavimo ir dokumentų sutvarkymo, valdė vienas, panaudos pagrindu perdavė naudoti Č. R., todėl taip priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, todėl prašo šį faktą nustatyti teisme. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo brolis K. V., po brolio mirties ieškovas dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Kadangi po tėvo mirties jo turtą pagal įstatymą paveldėjo brolis K. V., nes priėmė palikimą pateikdamas pareiškimą notarui, jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tai mirus broliui K. V., kai jis ir toliau rūpinosi po tėvo mirties likusiu žemės sklypu (kurio ½ dalis priklausė jau ir broliui K. V.), perdavė jį naudotis Č. R., todėl taip priėmė po brolio K. V. mirties likusį turtą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, tačiau palikimą priėmė pagal apyrašą. Nesutinka, kad priėmus palikimą pagal apyrašą jis turėtų teismui pateikti turto apyrašą: pagal nustatytą teisinį reguliavimą jis jį turės galimybę sudaryti tik po to, kai teismas priims sprendimą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes be teismo sprendimo notarės neišduos vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo. Kadangi faktiniu pagal apyrašą jis yra priėmęs palikimą po brolio K. V. mirties, prašo nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančiais Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimus į pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje ir į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes jis priėmęs dalį palikimo (1/2 dalį žemės sklypo) priėmė ir visą palikimą po brolio mirties. Visų šių argumentų pagrindu ieškovas prašo ieškinį patenkinti.

Pažymi, kad ieškovas tuo pačiu prašo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po brolio K. V. mirties pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti bei, kad priėmė šį palikimą pagal apyrašą, o toks ieškinio reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, byloje nėra pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą bei sudaryto turto apyrašo, toks palikimo priėmimo būdas įstatyme nenustatytas, todėl toks reikalavimas negali būti patenkintas.

Nenustačius prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, nepanaikinus 1994 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą, nėra teisinio pagrindo naikinti 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. rugsėjo 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimų, todėl prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. V., R. V. (ieškovo) ir K. V. tėvas. Po tėvo J. V. mirties ieškovas priėmė palikimą pagal testamentą, palikimo pagal įstatymą 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu atsisakė. 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu palikimą pagal įstatymą po tėvo J. V. mirties priėmė K. V.. (duomenys neskelbtini) K. V. mirė, jo įpėdinai palikimo nepriėmė, todėl K. V. turtas - 4,9700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos (0,27 Eur), ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. R. V. gydytas dėl insulto (t. 1, el. b. l. 10,11). Darbingumo lygio pažymos patvirtina, kad nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2020 m. kovo 25 d. R. V. nustatytas 45 procentų darbingumas (t. 1, el. b. l. 12-14). J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 16). K. V. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 17,92). Iš gimimo liudijimo ir gimimo įrašo matyti, kad K. V. ir R. V. tėvai – J. V. ir J. V. (t. 1, el. b. l. 18,19). 1991 m. vasario 21 d. testamentu J. V. jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančią dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko R. V. (t. 1, el. b. l. 26,27). 1994 m. liepos 14 d. R. V. pareiškimu nurodė, kad jis priima palikimą pagal testamentą po tėvo J. V. mirties - pastatus (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (t. 1, el. b. l. 22,23). Dėl šio turto 1994 m. lapkričio 16 d. R. V. išduotas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (t. 1, el. b. l. 28,29). 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu R. V. atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus tėvui J. V. jo sūnaus K. V. naudai (t. 1, el. b. l. 24,25). 1994 m. liepos 14 d. K. V. pateikė pareiškimą, kad jis priima turtą po tėvo J. V. mirties pagal įstatymą – automobilį ,,VAZ 2106“ (t. 1, el. b. l. 20,21). 1994 m. lapkričio 16 d. K. V. išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į po tėvo J. V. mirties likusį turtą - lengvąjį automobilį ,,VAZ 3206“ (t. 1, el. b. l. 30,31). 1997 m. gruodžio 23 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu J. V. atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą (t. 1, el. b. l. 35,36). J. V. perduotas 4,97 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projektinis Nr. 308 (t. 1, el. b. l. 37). Nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų banko išrašas patvirtina, kad 4,9700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso K. V. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą; iki to, šis žemės sklypas priklausė J. V. pagal 1997 m. gruodžio 23 d. Apskrities viršininko sprendimą; žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 4 199 Eur (t. 1, el. b. l. 32-34). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad K. V. 2006 m. birželio 12 d. sudarė testamentą; palikimo priėmimo faktas registruotas 2015 m. gruodžio 4 d., dėl turto paveldėjimo kreipėsi VMI prie LR FM (t. 1, el. b. l. 38,39). 2015 m. gruodžio 3 d. VMI prie LR FM kreipėsi į notarą dėl liudijimo, patvirtinančio jos teises į K. V. turtą, išdavimo (t. 1, el. b. l. 99,100). 2015 m. gruodžio 4 d. notaro liudijimu konstatuota, kad Lietuvos Respublika yra įstatyminė K. V. įpėdinė (t. 1, el. b. l. 101,133). 2016 m. kovo 31 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,27 Eur yra asmeninė mirusio K. V. nuosavybė (t. 1, el. b. l. 102,103). 2018 m. kovo 27 d. VMI prie LR FM kreipėsi į Kauno miesto 3-iojo notaro biuro notarę dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo K. V. paveldėjusiam tėvo J. V. turtą (t. 1., el. b. l. 40,41). (duomenys neskelbtini) išduotas Papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl K. V. po jo tėvo J. V. mirties paveldėto turto - 4,9700 ha žemės sklypo (t. 1, el. b. l. 143-146). 2018 m. gegužės 2 d. VMI prie LR FM kreipėsi į notaro kontorą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo K. V., paveldėjusiam ir po tėvo J. V. mirties likusį 4,9700 ha žemės sklypą (t. 1, el. b. l. 108). 2018 m. gegužės 10 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikėjo K. V. turtą – 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 111-113). 2016 m. spalio 14 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu AB SEB bankas perdavė VMI prie LR FM K. V. priklausančius 0,27 Eur (t. 1, el. b. l. 147,148). 2016 m. rugsėjo 1 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl K. V. paveldimo turto – 0,27 Eur AB SEB banko sąskaitoje bei K. V. paveldimo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini); juridiniuose faktuose nurodyta, kad butui taikomas areštas (t. 1, el. b. l. 64-66,104-107). 2018 m. gegužės 2 d. raštu VMI prie LR FM kreipėsi į notarą dėl papildomo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į K. V. turtą – 4,9700 ha žemės sklypą (t. 1, el. b. l. 108). 2018 m. gegužės 10 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas į K. V. turtą – 4,97 ha žemės sklypą (t. 1, el. b. l. 111-113,136-139). UAB ,,Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ pažyma patvirtina, kad palikėjo K. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), skola – 2 814,88 Eur (t. 1, b. l. 156-158). 2018 m. birželio 14 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas atsisakė priimti R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikimą po brolio K. V. mirties, nes į turtą išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimai (t. 1, el. b. l. 44,45). Antstolių informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 24 d. iš skolininko K. V. vykdomo išieškojimo suma – 5 311,81 Eur (t. 1, el. b. l. 134,135). 2006 m. birželio 12 d. testamentu K. V. visą savo turtą paliko dukrai I. V. (t. 1, el. b. l. 93-95). 2014 m. balandžio 2 d. raštu VMI prie LR FM kreipėsi į notaro biurą prašydama pateikti informaciją apie K. V. testamento paskelbimą (t. 1, el. b. l. 91). 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu notarė pranešė suinteresuotiems asmenims apie K. V. testamento paskelbimą 2014 m. gegužės 15 d. 10 val. (t. 1, el. b. l. 96). Iš 2014 m. gegužės 15 d. K. V. testamento paskelbimo protokolo matyti, kad į testamento paskelbimą kviesta I. V. ir VMI prie LR FM, paskelbime dalyvavo tik VMI prie LR FM (t. 1, el. b. l. 98). Ieškovas pateikė jo ir Č. R. pasirašytą dokumentą apie tai, kad R. V. leidžia naudotis Č. R. 0,47 ha žemės ir 0,50 ha miško (duomenys neskelbtini); surašymo data nurodyta – 2008 m. (t. 6, el. b. l. 16). Liudytojas Č. R. patvirtino, kad po kolūkio griūties, maždaug nuo 1992 m. jam M. V. vaikai - A. V., L. J. ir J. V. (ieškovo tėvas) leido naudotis 5 ha žemės sklypu, į kurį pretendavo atkurti nuosavybės teises. Nuosavybės teises atkūrus, šis žemės sklypas buvo padalintas į tris dalis visiems vaikams, A. V. ir L. J. jam perrašė jiems priklausančias žemės dalis, dėl žemės perrašymo jis buvo susitaręs ir su J. V., tačiau šis mirė iki buvo atkurtos jo nuosavybės teisės. Kadangi jis dirbo visą šią žemę, jam reikėjo dokumentų, leidžiančių teisėtai ta žeme naudotis. Apie 1996 m., jis pasakė R. V., kad yra likusi tėvo žemė, ir reikia sutvarkyti jos dokumentai, todėl R. V. pabaigė tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus J. V. vardu, tačiau negalėjo jam perrašyti žemės, kadangi žemės sklypas buvo tėvo J. V. vardu. Liudytojas S. V. patvirtino, kad maždaug nuo 1997 - 1999 m. jis R. V. paveždavo iki (duomenys neskelbtini), kur jis sakėsi turįs žemės. Jis jį palikdavo pas kaimyną Č. R., ką jis konkrečiai ten veikė, jis nežino (t. 5, el. b. l. 186-188).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl 1994 m. liepos 14 d. R. V. pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties termino jį ginčyti

Ieškovo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo pagal įstatymą surašytas 1994 m. liepos 14 d., t. y. galiojant 1964 m. CK. Atsižvelgus į tai, ginčo sprendimui taikytinos 1964 m. CK normos su išimtimis, nustatytomis 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme.

Palikimo atsisakymas yra sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Atsisakymo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Atsisakydamas palikimo įpėdinis gali nurodyti arba nenurodyti, kieno naudai atsisako palikimo (1964 m. CK 591 straipsnio 1 dalis), abiem atvejais palikimo atsisakymas sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir palikimo nepriėmimas (1964 m. CK 591 straipsnio 2 dalis). Apie asmens valią atsisakyti palikimo pranešama konkrečiam notarui – paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (1964 m. CK 591 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nereikalaujama šį sandorį patvirtinti notariškai. Tai reiškia, kad įpėdinio atsisakymas nuo palikimo atliekamas įpėdinio vienašaliu sandoriu, kuriam įstatymo nenustatyta privaloma notarinė forma. Dėl to palikimo atsisakyti galima paprastu rašytiniu pareiškimu. Šis pareiškimas turi būti pateiktas notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Remiantis šiais išaiškinimais ieškovo notarui pateiktas 1994 m. liepos 14 d. rašytinis atsisakymas nuo palikimo brolio K. V. naudai atitiko įstatymo reikalavimus ir sukėlė teisinius padarinius.

Palikimo atsisakymas yra sandoris, todėl jį ginčijant taikomos bendrosios sandorių nuginčijimo taisyklės. Palikimo atsisakymo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 9 straipsnio 2 dalį CK nustatytos taisyklės dėl sandorių negaliojimo pasekmių taikomos sandoriams, pripažintiems negaliojančiais šiam kodeksui įsigaliojus, nepriklausomai nuo to, kada jie sudaryti. Pripažintas negaliojančiu palikimo atsisakymas laikomas negaliojančiu ab initio – nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio, pretenduojančio į palikimą, palikimo atsisakymo nuginčijimas (pripažinimas negaliojančiu) neatsiejamas nuo kitų įpėdinių palikimo priėmimo atitinkamos dalies nuginčijimo. Nuginčijus palikimo atsisakymą, atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis – priėmusiu palikimą ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

Ieškovas, teikdamas reikalavimą pripažinti palikimo atsisakymą negaliojančiu, nurodė, kad jis sudarytas dėl suklydimo: jis siekė atsisakyti tik tėvui J. V. priklausančio automobilio, jam notarė nepaaiškino, kad atsisakydamas automobilio, jis atsisako ir kito turto.

Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiame kontekste pažymėtini šie aspektai. Notarė V. V. patvirtino, kad ji kiekvienam atsisakančiam palikimo, išaiškina teisines atsisakymo pasekmes, nurodo, kad atsisakydamas dalies turto, atsisako ir į visą kada nors atsirasiantį turtą. Ji, notare dirbdama nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d., labai gerai žinojo, kad prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, tokio turto gali bet kada atsirasti, todėl šią aplinkybę išaiškino kiekvienam, o taip pat ir ieškovui. Nors ieškovas tvirtina, kad notarė jam nieko nepaaiškino, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad jis tiksliai šio pareiškimo surašymo aplinkybių neprisimena, jis nurodė, kad buvo pamiršęs apie tai, kad tokį pareiškimą apskritai yra surašęs. Ieškovas tvirtina, kad jo valia buvo atsisakyti paveldėti automobilį ,,VAZ 3206“, šią jo poziciją patvirtina ir tai, kad jis neginčija 1994 m. lapkričio 16 d. K. V. išduoto Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į automobilį ,,VAZ 3206“. Remiantis 1964 m. CK 587, 591 straipsniais įpėdinis galėjo arba priimti palikimą arba jo atsisakyti, 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu ieškovas išreiškė savo valią ir atsisakė palikimo pagal įstatymą. Atsižvelgus į šias aplinkybes spręstina, kad R. V. 1994 m. liepos 14 d. pareiškimu atsisakydamas paveldėti po tėvo J. V. mirties likusį turtą pagal įstatymą išreiškė savo tikrąją valią ir nebuvo suklaidintas. R. V. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokslo daktaro laipsnį, nurodo ilgą laiką dirbo vadovaujantį darbą (komercijos direktorius), 2000 – 2002 m. vadovavo savo įmonei, 1994 m. liepos 14 d., kai atsisakė nuo palikimo buvo 38 m. amžiaus, pats priėmė palikimą pagal testamentą, todėl negalėjo nesuvokti palikimo atsisakymo reikšmės.

Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojo Č. R. parodymų matyti, kad R. V. nežinojo apie tai, kad po tėvo J. V. mirties liko teisė atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau įpėdinis, apsisprendęs atsisakyti priimti palikimą, atsisako jį priimti visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir to, kuris priimant palikimą jam nežinomas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorių negaliojimo normas yra pažymėjęs, kad asmuo negali reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 straipsnis), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.124 straipsnis). Pagal kasacinę praktiką, kai ieškinys dėl palikimo atsisakymo, įvykusio galiojant 1964 m. CK, yra reiškiamas jau įsigaliojus 2000 m. CK, dėl ieškinio senaties termino turi būti sprendžiama vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau - Įgyvendinimo įstatymas). CK taikymas paveldėjimo santykiams nustatytas Įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį CK 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ši Įgyvendinimo įstatymo norma turi būti taikoma kartu su to paties įstatymo 10 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios ieškinio senaties terminų taikymo taisyklės įsigaliojus naujajam CK. Taikydamas ieškinio senatį teismas turi nustatyti termino pradžios momentą, o kai terminas praleistas – įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą ir svarstyti jo atnaujinimo klausimą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Sisteminio ir loginio paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir atsisakymui nuo palikimo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

Notarės V. V. parodymais nustatyta, kad R. V. buvo atėjęs pas ją į notaro biurą konsultuotis dėl žemės paveldėjimo jau kai buvo atkurtos nuosavybės teisės J. V., bet dar buvo gyvas jo brolis K. V.. Jis teiravosi kaip paveldėti šį žemės sklypą, ji jam paaiškino, kad jį gali paveldėti tik K. V., nes R. V. yra atsisakęs nuo palikimo pagal įstatymą. Tą kartą ieškovas tvirtino, kad brolis paveldėti negali, nes turi skolų. Vadinasi jau tuo metu ieškovui buvo paaiškinta ir jis suvokė, kad jo 1994 m. liepos 14 d. rašytas pareiškimas trukdo jam paveldėti žemės sklypą, kurio nuosavybės teisės J. V. vardu atkurtos po jo mirties. Notarė neprisimena tiksliai kuriais metai buvo atėjęs ieškovas, tačiau įvertinus tai, kad notarė prisiminė, kad tuo metu buvo gyvas K. V., o jis mirė (duomenys neskelbtini), spręstina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas tikrai žinojo apie tai, kad 1994 m. liepos 14 d. notarui pateiktas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo pažeidžia jo teises, todėl galėjo kreiptis dėl pažeistos teisės pareikšdamas ieškinį, tačiau to nepadarė. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (palankiausios dienos ieškovui) jis pasibaigė 2012 m. gruodžio 11 d. Ieškovas reikalavimą dėl 1994 m. liepos 14 d. pateikto notarui atsisakymo nuo palikimo nuginčijimo teismui pateikė 2018 m. liepos 2 d., todėl ieškinio reikalavimas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgus į aukščiau aptartas ieškovo išsilavinimą, patirtį, amžių apibudinančias aplinkybes, tai, kad jis susirgo tik 2013 m. lapkričio mėnesį, spręstina, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

II. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo po tėvo J. V. mirties

Pagal Įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šio palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reguliavusios 1964 m. CK normos.

1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

Pirmiau nurodyta, kad atsisakymas nuo palikimo sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir palikimo nepriėmimas (1964 m. CK 591 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas po tėvo mirties palikimo pagal įstatymą atsisakė, todėl nėra pagrindų vertinti, kad jis palikimą faktiškai priėmė ir valdė. Esant nenuginčytam ieškovo atsisakymui nuo palikimo, objektyviai negali būti nustatinėjamas palikimo priėmimo faktas, nes ieškovo valia dėl palikimo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta oficialiu rašytiniu įrodymu. Dėl to, pripažinus nepagrįstu ieškinio reikalavimą dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, šis ieškinio reikalavimas taip pat negali būti pripažintas pagrįstu.

Pažymėtina ir tai, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Nors ieškovas tvirtina, kad jis žemės sklypą po tėvo J. V. mirties užvaldė, juo naudojosi, prižiūrėjo, tačiau byloje nustatyti jo veiksmai negali būti laikomi palikimo priėmimu, nes iš esmės jis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą, jo veiksmai byloja, kad jis siekė realizuoti Č. R. ir mirusio tėvo J. V. susitarimą žemės sklypą perrašyti Č. R.: dokumentus pradėjo tvarkyti tik apie 1996 m. Č. R. jų paprašius, po tėvo mirties praėjus dviem metams, pats ieškovas nežino net šio žemės sklypo ribų. Tokie ieškovo veiksmai, atlikti praėjus dviem metams po tėvo J. V. mirties, negali būti pripažinti jo kaip įpėdinio aktyviais veiksmais, kuriais jis priėmė palikimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymo po tėvo J. V. mirties, negali būti nustatytas.

III. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą, fakto nustatymo po brolio K. V. mirties

Pagal Įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šio palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reguliavusios 2000 m. CK normos (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija), galiojusios palikimo atsiradimo momentu.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Dėl apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti paveda teismo antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija). CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Tai reiškia, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis).

Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad K. V. mirties momentu ir palikimo atsiradimo laiku įstatymas numatė tris savarankiškus būdus palikimui priimti: faktiškai pradėjus valdyti palikimą, kreipusis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavus notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius. Taigi, tuo atveju, jeigu ieškovas palikimą po brolio mirties priėmė pagal apyrašą, jis per tris mėnesius nuo brolio K. V. mirties privalėjo kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau šių veiksmų neatliko, todėl palikimo pagal apyrašą nepriėmė. Įstatymas numato konkrečius savarankiškus palikimo priėmimo būdus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką, jame nenustatyta galimybė priimti palikimą faktiniu valdymu pagal apyrašą, iš esmės tai vienas kitam prieštaraujantys palikimo priėmimo būdai, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu. Mirusiam K. V. turėjus skolų, ieškovas nesutinka, kad būtų sprendžiamas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Atsižvelgus į tai, ieškovo reikalavimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. Dėl palikimo priėmimo, palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais

Byloje nustatyta, kad ieškovas po tėvo mirties palikimo pagal įstatymą atsisakė. Esant ieškovo atsisakymui nuo palikimo ir nenustačius palikimo priėmimo fakto po jo tėvo J. V. mirties, taip pat ieškovo reikalavimą dėl palikimo priėmimo po brolio K. mirties, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą pripažinus nepagrįstu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momen­to - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ½ dalies 4,9700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės 2018 m. gegužės 10 d. išduoto pali­kimo perėjimo valstybei liudijimo į 4,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės 2016 m. rugsėjo 1 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo į pinigines lėšas bei Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės 2016 m. rugsėjo 1 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šie reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes šie liudijimai išduoti esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, nepažeidžiant jų reikalavimų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 11,03 Eur, priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,03 Eur (vienuolikai eurų 3 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.