Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-826-370/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
2-826-370/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00124-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė (pirm.)
Ieškovas
R. R.
Trečiasis asmuo
"Swedbank"
Atsakovas
"Goldengrass"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-826-370/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00124-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo R. R. ieškinio atsakovams antstolei B. T., uždarajai akcinei bendrovei „Goldengrass“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. R. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo pradžios) 2021 m. balandžio 7 d. varžytynių aktą Nr. S-21-5-13043, taikyti restituciją ir grąžinti jam nuosavybės teises į žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), o antstolę B. T. įpareigoti grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Goldengrass“ sumokėtą 185 200 Eur sumą.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Goldengrass“ priklausantį ginčo turtą, uždraudžiant jį perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įkeisti, kitaip suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą ir iš jo kylančias teises.

3. Ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo 3 152 Eur žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad yra dirbantis asmuo, tačiau karantino laikotarpiu žymiai sumažėjo jo pajamos. Kadangi gaunamas pajamas ieškovas naudoja pragyvenimui, žyminio mokesčio sumokėjimas jam būtų didelė finansinė našta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti 3 152 Eur žyminį mokestį už ieškinį.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas prie ieškinio pridėjo tik išrašus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie ginčo turtą, tačiau jokių duomenų apie kitą turimą nekilnojamą turtą, banko sąskaitas ir jose esančias lėšas nepateikė, nusprendė, kad nėra pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

6. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis yra dirbantis asmuo, užsiimantis verslu, tačiau nedetalizuoja, nei kokiu verslu, nei kokias gauna pajamas, o duomenų apie jo socialinį draudimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neturi nuo pat 2018 m., teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad ateityje jo turtinė padėtis pagerės – nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

7. Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nes ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už ieškinį. Taigi, teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Taip pat teismas nusprendė, kad esant tokiai situacijai negali būti nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas R. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atidėti ieškovui terminą sumokėti žyminį mokestį, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir neatidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovui užkirto kelią į teisminę gynybą. Ieškovo finansinė padėtis sunki ir jis neturi pakankamai lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui.

8.2. Teismas galėjo nustatyti ieškovui terminą papildomiems dokumentams, įrodantiems sunkią finansinę padėtį, pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmuo, siekdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybą privalo laikytis įstatymuose įtvirtintų taisyklių ir tvarkos. Viena iš įstatyme nustatytų taisyklių yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį ir mokėjimo tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80 straipsnis).

12. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

13. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme nustatyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti už pateiktą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnis) arba sumokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Teismas, taikydamas abu šiuos institutus bei vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), turi užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir nesąžiningų bandymų išvengti žyminio mokesčio mokėjimo pusiausvyrą.

14. Apeliantas (ieškovas), teikdamas pirmosios instancijos teismui ieškinį, prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio už šį ieškinį sumokėjimą, teigdamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė, nustatęs, kad prie ieškinio pridėti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog apeliantas šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio ar kad reikėtų nuo dalies mokėjimo jį atleisti. Taip pat teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, žyminio mokesčio sumokėjimui. Atskiruoju skundu apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Taigi, apeliantas iš esmės skundžia tik nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

15. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16. Svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas prie ieškinio / prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pridėjo įrodymus – išrašus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, Luminor bank AS Lietuvos skyriaus raštą apie uždarytas banko sąskaitas, VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie duomenys nepagrindžia apelianto sunkios finansinės padėties. Pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro yra susiję su ginčo turtu, tačiau jie neįrodo aplinkybės, kad apeliantas (ne)turi kito nekilnojamojo turto. Nors Luminor Bank AS pažyma patvirtina, kad apeliantas 2018 m. yra uždaręs banko sąskaitas viename iš Lietuvos bankų, tačiau neįrodo aplinkybės, jog jis šiame ar kituose bankuose neturi atidarytų banko sąskaitų ar lėšų jose. Vien tai, kad apelianto vardu nėra registruotų transporto priemonių ar, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. nėra duomenų apie asmeniui papildomai apskaičiuotas Valstybinio socialinio draudimo įmokas iki minimalios mėnesinės algos, kurias moka draudėjas, draudimą valstybės lėšomis, nei pagrindžia, nei paneigia jo finansinės padėties sudėtingumo. Taigi, byloje nesant duomenų apie realią apelianto finansinę padėtį (atitinkamu laikotarpiu gautas, gaunamas ar gautinas lėšas), nėra pagrindo spręsti, kad jis negali sumokėti žyminio mokesčio sumos.

18. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017).

19. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 84 straipsnio teisės normos, yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančio asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143-516/2019). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

20. Apeliantas prašyme atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nurodo argumentus, susijusius su karantinu šalyje ir dėl to sumažėjusias jo pajamas, tačiau konkrečių įrodymų, kokią įtaką jo finansinei padėčiai turėjo ar turės šios aplinkybės, nei pirmosios, nei jų papildomai (kaip teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą tokiems įrodymams pateikti), apeliacinės instancijos teismui iki šiol nėra pateikęs, nors ir yra atstovaujamas profesionalaus atstovo. Byloje nesant duomenų apie apelianto finansinę padėtį iki pandemijos bei jai prasidėjus ir tebesitęsiant, nėra įmanoma patikrinti jo argumentų dėl finansinės padėties pablogėjimo ir galimybės sumokėti žyminį mokestį iki sprendimo byloje priėmimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatė terminą tokio mokesčio sumokėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepateikė duomenų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atidėjimo ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (žyminiam mokesčiui sumokėti), yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė