- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- 2-151-305/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01961-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- N. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant pareiškėjai N. Č., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. Š. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-151-305/2015 pagal pareiškėjos N. Č. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. Č. prašo teismą pratęsti (atnaujinti) jai terminą palikimui priimti po J. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties trims mėnesiams.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. A. Š., kuriam pagal tuometinės Vilkaviškio rajono Vištyčio apylinkės tarybos I šaukimo 17 sesijos 1994-05-23 sprendimą buvo suteiktas naudojimuisi (nuomai) žemės ūkio naudmenų žemės plotas asmeniniams poreikiams. Kadangi ji yra J. A. Š. dukra, tai kaip įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą – teisę nuomotis iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypą. Tačiau šiuo metu ji negali gauti tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentų, kadangi praleido terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po jo mirties. Taip atsitiko todėl, kad mirus tėvui ji dar buvo nepilnametė (jai buvo 12 metų). Dėl šios priežasties ji pati negalėjo kreiptis į notarą dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, o jos motina taip pat dėl jo turto paveldėjimo nesikreipė, nes jie nebuvo susituokę. Be to, ji, pareiškėja, net ir nežinojo, kad tėvui skirtą teisę naudotis asmeninio ūkio žeme reikia paveldėti. Tą sužinojo tik visiškai neseniai, 2014 m. spalio mėn., kai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus gavo tėvui adresuotą laišką Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo. Pareiškėja nurodo, kad visą laiką po tėvo mirties šia žeme naudojosi ji bei jos motina, tačiau apie tai, kad reikia tvarkyti šios žemės naudojimosi paveldėjimo dokumentus joms niekas niekada nepaaiškino. Kadangi mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, prašo jį atnaujinti (b.l. 3-4).
Suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymo tenkinimui neprieštarauja (b.l. 15).
Pareiškėja savo reikalavimus byloje grindžia ir rašytiniais įrodymais (dokumentų kopijomis): J. A. Š. mirties liudijimu (b.l. 6), N. Č. gimimo ir santuokos liudijimais (b.l. 7), Vilkaviškio rajono 3-ojo notaro biuro notaro 2014-11-19 liudijimu (b.l. 8), pažymomis apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 9-11), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus raštu Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo (b.l. 12).
Pareiškimas patenkintinas.
2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (J. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini)), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 str. 3 d. palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d. teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nebuvo nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti prailginimo/pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos (pareiškėjo) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (ji) buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. A. Š.. Pareiškėja yra mirusiojo dukra, todėl turi teisę paveldėti savo tėvo palikimą kaip pirmos eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pareiškėja per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė, kadangi J. A. Š. mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnametė. Remiantis 1964 m. CK 13 str., nepilnamečiai asmenys iki 15 m. savo teises priimant palikimą galėjo įgyvendinti per savo atstovus pagal įstatymą. Tačiau pareiškėjos motina į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Kaip minėta, pareiškėja buvo nepilnametė, todėl ji laikotarpiu, per kurį palikimas turėjo būti priimtas, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose: palikimą pareiškėjos vardu turėjo priimti jos įstatyminė atstovė – jos motina (1964 m. CK 13 str.). Todėl konstatuotina, kad nepilnametė pareiškėja terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į prioritetinę nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugą, darytina išvada, kad tai, jog pareiškėjos motina, kaip įstatyminė jos atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, jos motina nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, kadangi nežinojo, kad tėvui skirtą teisę naudotis asmeninio ūkio žeme reikia paveldėti.
Remiantis pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja kartu su savo motina visą laiką po tėvo mirties naudojosi minėtu žemės sklypu, juo naudojasi iki šiol. Taigi, pareiškėja aktyviais veiksmais yra išreiškusi norą J. A. Š. palikimą priimti, tačiau to nėra tinkamai įforminusi. Todėl nors nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar yra praėję 15 metų, tačiau įvertintina tai, kad jau ilgą laiko tarpą pareiškėja naudojasi minėtu žemės sklypu, tikėdama, kad turi teisę juo naudotis.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Priešingai, pats suinteresuotas asmuo yra pareiškęs, kad jis termino palikimui priimti atnaujinimui neprieštarauja.
Todėl visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principu, terminas palikimui priimti pareiškėjai atnaujintinas pakankamam 3 mėnesių terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 1964 m. CK 588 str. 1 d., taip pat Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., teismas
nutarė:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Atnaujinti N. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po J. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties 3 (trims) mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.