Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-2809-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
2S-2809-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2809-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31945-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankroto administratorės UAB „Valnetas“ (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės UAB „Valnetas“ prašymas dėl bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. (E. S.) ir L. S. bankroto proceso pabaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi E. S. (E. S.) ir L. S. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valnetas“.

2. Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslintas teismo 2015 m. spalio 6 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2018 m. balandžio 18 d. nutartimis.

3. Teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių E. S. ir L. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas; teismo 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimis patvirtintas patikslintas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

4. Bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. ir L. S. bankroto administratorė UAB „Valnetas“ 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui prašymą baigti fizinių asmenų E. S. ir L. S. bankroto bylą. Administratorė nurodė, kad bankroto proceso metu buvo realizuotas bankrutuojančių fizinių asmenų turtas; pažymėjo, jog, atsižvelgdami į pablogėjusią pareiškėjų sveikatos būklę, kreditoriai susirinkime pritarė pasiūlymui užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą; tuo pagrindu buvo pasirašytas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino bankroto administratorės UAB „Valnetas“ prašymo dėl bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. ir L. S. bankroto proceso pabaigos.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Taigi, teismas sprendė, kad plano įgyvendinimo aktas turi būti parengiamas, kai yra atliekamas paskutinis plane numatytas mokėjimas.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. ir L. S. patvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra penkeri metai. Sprendė, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plano dalis dėl nekilnojamojo turto pardavimo buvo įgyvendinta ir pareiškėjų nekilnojamasis turtas parduotas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai minėtame plane, be kita ko, įsipareigojo ieškoti geriau apmokamo darbo, siekti pajamų padidėjimo kitais metodais, pardavus įkeistą turtą, ieškoti gyvenamosios vietos, atitinkančios fizinių asmenų finansines galimybes, kiekvieną ketvirtį peržvelgti būtinąsias išlaidas ir ieškoti laisvų lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kadangi pareiškėjų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas yra nesuėjęs, negalima konstatuoti, jog buvo atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, todėl nebuvo pagrindo parengti plano įgyvendinimo akto.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat paaiškino, kad, remiantis FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, teismas priima sprendimą pabaigti bankroto bylą, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis 2018 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo protokolu, kreditorius Luminor Bank AB, turintis 96,441 proc. reikalavimų, pritarė bankroto bylos užbaigimui, tačiau kreditorė UAB „General Financing“, turinti 1,191 proc. reikalavimų, prieštaravo bankroto bylos užbaigimui; kiti pareiškėjų kreditoriai savo pozicijos neišreiškė. Taigi, teismas sprendė, kad bankroto byla gali būti užbaigiama tik kai visi bankrutuojančių fizinių asmenų kreditoriai atsisako savo reikalavimų, o FABĮ nuostatuose nėra numatyta išimčių tiems atvejams, kai savo reikalavimų atsisako absoliuti dauguma ar beveik visi kreditoriai; tuo tarpu šiuo atveju kreditorė UAB „General Financing“ išreiškė savo prieštaravimą bankroto bylos užbaigimui ir neatsisakė savo reikalavimų bankrutuojančių fizinių asmenų atžvilgiu, todėl atitinkamai nėra pagrindo pareiškėjų bankroto bylos užbaigimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. ir L. S. bankroto administratorė UAB „Valnetas“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymą priimti sprendimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos pabaigos.

10. Apeliantė nurodo, kad bankrutuojančių fizinių asmenų patvirtintas mokumo atkūrimo planas įgyvendinamas jau ketverius metus – per juos buvo parduotas fiziniams asmenims priklausęs nekilnojamasis turtas, tačiau, anot administratorės, bankrutuojantiems fiziniams asmenims nepavyko pagerinti savo finansinės padėties dėl jų beveik pensinio amžiaus ir blogos sveikatos būklės. Teigia, kad bankrutuojančių asmenų gaunamos pajamos dar labiau sumažėjo, jų neužtenka net minimaliems asmenų poreikiams tenkinti, sveikatos būklė taip pat dar labiau pablogėjo. Administratorės teigimu, bankrutuojančius fizinius asmenis išlaiko jų dukra, todėl, anot administratorės, nėra galimybių, jog fizinių asmenų finansinė būklė galėtų pagerėti tiek, kad būtų galimybė atlikti bent minimalius mokėjimus kreditoriams.

11. Taigi, administratorės vertinimu, tolesnis plano įgyvendinimas būtų tik formalus ir neturėtų teigiamų pasekmių nei kreditoriams, nei fiziniams asmenims, neatitiktų teisingos fizinių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Bankroto administratorė nurodo, kad šiuo atveju mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas, atlikus paskutinį plane nurodytą mokėjimą; pažymi, jog didžiausias kreditorius yra pritaręs fizinių asmenų bankroto bylos pabaigai; be to, plano įgyvendinimo aktas yra tinkamai pasirašytas, todėl, anot administratorės, yra visi pagrindai pripažinti fizinių asmenų bankroto proceso pabaigą.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

13. Suinteresuoto asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planas nebuvo visiškai įgyvendintas, paskutinis mokėjimas kreditoriams nėra atliktas, todėl nebuvo pagrindo užbaigti bankroto bylos.

14. Pažymi, kad patvirtintame bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane buvo nustatyta, jog įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, o antros eilės kreditorių reikalavimai bus tenkinami padidėjus fizinių asmenų pajamoms, nenurodant jokių konkrečių mokėjimų kreditoriams. Be to, pažymi, kad mokumo atkūrimo plane buvo nurodytos ir priemonės mokumui atkurti, t. y. ieškoti geriau apmokamo darbo, siekti pajamų didėjimo kitais metodais, peržvelgti būdinamąsias išlaidas ir ieškoti lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Anot suinteresuoto asmens, šiomis nurodytomis priemonėmis per plano įgyvendinimo laikotarpį nebuvo pasinaudota – pareiškėjai nesiekė dirbti, ieškoti geriau apmokamo darbo (kaip kliūtį nurodant priešpensinį amžių ir sveikatos problemas), be to, net ir teigiant, kad yra išlaikomi dukters, nenurodė kodėl gaunamų pajamų dalis nebuvo skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui ir pan.; pažymi, jog planas buvo įgyvendintas tik dalyje dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Taigi, suinteresuoto asmens manymu, bankroto byla negali būti užbaigiama, nes nebuvo atlikto paskutinio plane nustatyto mokėjimo kreditoriams.

Atsiliepimas

15. Suinteresuoto asmens teigimu, nagrinėjamu atveju patvirtinus penkerių metų trukmės mokumo atkūrimo planą (ir jame nenurodžius konkrečių įmokų kreditoriams), bankroto byla gali būti užbaigiama tik suėjus nustatytam penkerių metų terminui. Taigi, suinteresuotas asmuo pažymi, kad nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas parengtas nesilaikant pateikimo teismui procedūros ir neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų, t. y. nesuėjus plane nustatytam terminui ir neįvykdžius nustatytų įsipareigojimų dėl mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino bankroto administratorės prašymo dėl bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto proceso užbaigimo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės konstatavo, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas parengtas nesilaikant pateikimo teismui procedūros ir neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų, t. y. nesuėjus plane nustatytam terminui ir neįvykdžius nustatytų įsipareigojimų dėl mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

18. FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).

19. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. ir L. S. mokumo atkūrimo planas (pradinis) buvo patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi; jame nurodyta, jog bankroto proceso trukmė – penkeri metai; be to, plane nurodyta, jog su įkaito turėtoju bus atsiskaitoma pardavus ar perdavus įkeistą turtą, o su antros eilės kreditoriais bus atsiskaitoma padidėjus fizinių asmenų gaunamoms lėšoms ir atsiradus galimybių iš tų lėšų dengti įsiskolinimo sumą. Taigi, iš nurodytų plano nuostatų matyti, kad jame nebuvo numatyta konkrečių terminų atsiskaitymui su kreditoriais.

20. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti.

21. Pažymėtina, kad nurodytas penkerių metų mokumo atkūrimo plano terminas buvo nustatytas remiantis plano tvirtinimo metu galiojusia FABĮ 7 straipsnio 5 dalimi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio plano sąlygų turėjo/turi būti laikomasi; tuo labiau, jog jos nebuvo pakeistos/keistos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir per jo vykdymo laikotarpį būtų taip iš esmės pasikeitusi fizinių asmenų padėtis ir atsiradę tokių naujų aplinkybių, dėl kurių fiziniai asmenys prarastų visas galimybes įgyvendinti planą per jame nustatytą penkerių metų terminą; vien tos aplinkybės, kad pareiškėjai yra priešpensinio amžiaus ir (ar) blogos sveikatos būklės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog fizinių asmenų pajamos per likusį plano įgyvendinimo terminą neabejotinai nepasikeis/nepadidės; tuo labiau, jog šios aplinkybės iš esmės buvo žinomos ir plano tvirtinimo metu. Taigi, nesuėjus penkerių metų terminui ir iš esmės nepasikeitus padėčiai nuo plano patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino bankroto administratorės prašymo dėl bankroto bylos baigimo, tokiu būdu anksčiau termino nurašant kreditorių reikalavimus (likus beveik 2 metams iki plano įgyvendinimo termino pabaigos).

22. FABĮ 30 straipsnio 3 dalyje iš esmės yra nurodyti atvejai, kai teismas priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą anksčiau nustatyto plano įgyvendinimo termino: 1) anksčiau negu nustatyta plane patenkinti fizinio asmens visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai ir bankroto administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus; 2) bankroto administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus; 3) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju nei viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja, t. y. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai nėra patenkinti, nėra pateikta duomenų apie tai, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus (priešingai, nurodoma apie jų padėties pablogėjimą), taip pat nėra įrodymų, jog visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų (tik vienas didžiausias kreditorius yra išreiškęs nuomonę dėl bankroto proceso pabaigos).

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška, todėl siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą; visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl plano įgyvendinimo termino keitimo, atitinkamai ir dėl plano keitimo, nebuvo keliamas ir sprendžiamas.

24. Be to, kasacinis teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles šiuo klausimu, yra išaiškinęs, jog FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis aiškinant sistemiškai su FABĮ 7 straipsnio 5 dalimi darytina išvada, kad tuo atveju, kai teismas patvirtina mokumo atkūrimo planą, kuriame nėra numatyta jokių įmokų kreditoriams, bankroto byla užbaigiama ne nuo paskutinio pagal planą atlikto mokėjimo, nes tokie nėra atliekami, o nuo trejų metų (nagrinėjamu atveju penkerių metų) termino įgyvendinti mokumo planą pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).

25. Nurodyta FABĮ 30 straipsnio 1 dalies norma sieja plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui su plane nustatytu paskutiniu fizinio asmens mokėjimu, t. y. kai fizinis asmuo įgyvendina plane nurodytus savo prisiimtus įsipareigojimus, atlikdamas reikiamus veiksmus. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, plane nebuvo nustatyta konkrečių privalomų atlikti mokėjimų fizinių asmenų kreditoriams, tiesiog abstrakčiai nurodant, kad su įkaito turėtoju bus atsiskaitoma pardavus ar perdavus įkeistą turtą, o su antros eilės kreditoriais bus atsiskaitoma padidėjus fizinių asmenų gaunamoms lėšoms ir atsiradus galimybių iš tų lėšų dengti įsiskolinimo sumą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad šiuo atveju paskutinis mokėjimas kreditoriams jau buvo atliktas. Be to, pažymėtina, kad plane buvo/yra nustatytos priemonės mokumui atkurti – ieškoti geriau apmokamo darbo, siekti pajamų padidėjimo kitais metodais; pardavus įkeistą turtą, ieškoti gyvenamosios vietos, atitinkančios fizinių asmenų finansines galimybes; kiekvieną ketvirtį peržvelgti būtinąsias išlaidas ir ieškoti laisvų lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Pateikdama parengtą plano įgyvendinimo aktą bankroto administratorė jame nenurodė, kaip buvo įgyvendinami plane nurodyti fizinių asmenų įsipareigojimai ir kokių veiksmų jie ėmėsi tiems įsipareigojimams įvykdyti, iš esmės prašymą motyvuojant tik pareiškėjų amžiumi ir (ar) bloga sveikatos būkle.

26. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, sprendžia, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pateiktas pirmosios instancijos teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros ir neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų (nesuėjus penkerių metų mokumo atkūrimo terminui, fiziniams asmenims neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų pagerinti jų turtinę padėtį), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino prašymo dėl bankroto proceso pabaigos, nesant tam jokio teisinio pagrindo.

27. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir pagrįstai netenkino bankroto administratorės prašymo dėl fizinių asmenų bankroto proceso pabaigos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. (E. S.) ir L. S. bankroto administratorės UAB „Valnetas“ (apeliantės) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria netenkintas bankroto administratorės UAB „Valnetas“ prašymas dėl bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. (E. S.) ir L. S. bankroto proceso pabaigos, palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė