Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje nagrinėjo kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą baudžiamojoje byloje, kurioje N. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini) , deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis (nustatytas nedarbingumas ir neįgalumas), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 11 d. 14.40 val. iki 2022 m. lapkričio 12 d. 11.30 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su tėvu A. M. metu, tyčia rankų kumščiais, kėde bei lūžusios kėdės dalimi smogė daugybinius smūgius A. M. į galvą, veidą, šoną bei kitas kūno vietas, tuo ne mažiau kaip 73 trauminių poveikių pasėkoje ilgalaikiu mušimu sukeldamas A. M. itin didelį skausmą ir kančias, padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvoje, kairėje rankoje ir dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, daugybinius odos nubrozdinimus galvoje, kairiame petyje, kairėje rankoje ir kairiame kūno šone, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nuo smūgių A. M. nugriuvus ant grindų, toliau smurtaudamas gulinčiam smogė ne mažiau kaip du kartus į krūtinę, padarydamas krūtinės sumušimą su abipusiais šonkaulių lūžimais, pasieninės krūtinplėvės ir dešinio plaučio pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, dėl ko A. M. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – tėvą A. M., t. y. N. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nuostatomis, N. M. laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 12 d., 16.24 val.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi N. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 12 d. To paties teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi N. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams. To paties teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi N. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi N. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 12 d.

Suėmimo terminas kaltinamajam N. M. baigiasi 2023 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla iki minėtos dienos išnagrinėta nebus, taigi būtina spręsti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Teismo posėdyje prokuroras Tomas Stelionis prašė kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams. Kaltinamasis N. M. šį klausimą paliko spręsti teismui, jo gynėjas advokatas prašė kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti ir paskirti kaltinamajam kitą švelnesnę kardomąją priemonę.

Kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas

Motyvuojamoji dalis

BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų taikymo terminas gali būti pratęsiamas), siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 4 dalimi, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Tos pačios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimo terminą. Taigi teismas, nagrinėdamas klausimą, ar reikia pratęsti suėmimo terminą, šias įstatymo minimas ir byloje esančias aplinkybes įvertina.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (nurodyti ir išvardinti kaltinamajame akte, tačiau jų nevertina bei neanalizuoja ir šiuo metu nesprendžia kaltinamojo N. M. kaltės klausimo), leidžia pagrįstai manyti, kad galimai buvo padaryta kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika.

Kardomoji priemonė N. M. paskutinį kartą buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Šis pagrindas nėra išnykęs, todėl suėmimo terminas kaltinamajam pratęsiamas.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal suformuotą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

N. M. kaltinamas padaręs labai sunkų (sukėlusį negrįžtamas pasekmes) nusikaltimą, už kurį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, jam gali būti paskirta tik pati griežčiausia savo rūšimi bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimt metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors nusikaltimo, kurio įvykdymu suimtasis yra kaltinamas, sunkumas, kaip ir už jį gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, negali būti absoliučiu pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimas grindžiamas išimtinai ne tik šiomis aplinkybėmis. Pratęsiant N. M. suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors kaltinamasis ir turi gyvenamąją vietą, tačiau jo socialiniai ryšiai labai silpni, jis nevedęs, nedirbantis, nustatytas neįgalumas, neturintis išlaikytinių, neturintis nekilnojamojo turto. Pažymėtina, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam N. M. suėmimas taikomas 9 mėnesius (nuo 2022 m. lapkričio 12 d.). Jam už BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos, todėl nagrinėjamu atveju taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, kaltinamasis N. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl suėmimo terminas pratęstinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Neabejotina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas N. M., pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, aplinkybes, atsižvelgus į kardomųjų priemonių paskirtį, darytina išvada, kad kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidžia. Teismo vertinimu, bendra suėmimo taikymo N. M. trukmė nėra per ilga ir yra adekvati kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Pagrindo pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę švelnesne, įvertinus aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šioje proceso stadijoje švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų pasiekimo ir įgyvendinimo. Suėmimo terminas pratęstinas, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Suėmimo terminas pratęstinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu 3 (trims) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nutaria:

kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d.

Suimtas kaltinamasis arba jo gynėja turi teisę nutartį skųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.