Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – trisdešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikui. Taip BK 72 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu konfiskuota V. L. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. L., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. balandžio 6 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0100, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas – tai yra 2,29 ‰ (promilės) girtumas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad, ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai, pareikšti V. L. pasitvirtino, jog būtent jis 2023 m. balandžio 6 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,,Volvo S80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, o jo nusikalstami veiksmai atitinka pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

8. Kaltinamasis V. L. padarė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą. Aplinkybės, kad kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia įrodo, tai, jog kaltinamasis V. L. suvokė, kad yra neblaivus, nes kaip ir nustatė teismas, alkoholinius gėrimus vartojo jau dvi dienas, taip pat ir įvykio dieną, suprasdamas, jog neblaivus vairuoti negali, juo labiau, kad neturėjo tam teisės, vairavo transporto priemonę ir savo nusikalstamus veiksmus būtų tęsęs, jei nebūtų padaręs eismo įvykio. V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Vertinant asmenybę, pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. L. anksčiau teistas (t. 1 b. l. 99-110), baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 123-126), turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko ir buvo įvykdyta nusikalstama veika, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo iki bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu, jokių aktyvių veiksmų sprendžiant alkoholio vartojimo problemą nesiėmė (nenustatyta, kad būtų pradėjęs lankyti anoniminių alkoholikų kursus ar ėmęsis kitos aktyvios veiklos siekiant gydytis nuo galimos priklausomybės alkoholiui).

9. Būtent atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jų visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai V. L. paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažino vienu trečdaliu.

10. Pirmos instancijos teismas apsvarstė ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, pagrįstai konstatavo, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Šiuo atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas įvertino tai, kad nuteistasis V. L. praeityje yra teistas, laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepadarė ilgalaikės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, nes būdamas laisvėje jis neatsisakė savo priešingo teisei elgesio ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tai yra net neišnykus ankstesniam teistumui, praeityje daug kartų teistas, baustas administracine tvarka. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nors V. L. ir atpažįsta savo problemines sritis kaip šiuo atveju alkoholio vartojimą, tačiau nėra linkęs savo elgesio koreguoti dėdamas tam savarankiškas pastangas, nes teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra tik siekdamas, būti nuolat prižiūrimas ir manydamas, kad tokia priežiūra jam padės kovoti su alkoholio vartojimo problema.

11. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą su intensyvia priežiūra, nes šiuo atveju spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. L. atliekant arešto bausmę ir taip patiriant didesnius suvaržymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, nei, kad jie būtų patirti atidėjus bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra. Realiai atliekant arešto bausmę, nuteistojo patiriami suvaržymai, paveiks jį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir skatins savo elgesį koreguoti išskirtinai teigiama, įstatymų laikymusi paremta, linkme.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kitų procesinių klausimų

12. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą dėl neteisingai paskirtos bausmės, apeliacinis skundas netenkinamas. Įvertinus aplinkybes - tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.