Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė

dalyvaujant prokurorei J. Č.

kaltinamajam V. L.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis N. P. ūkyje pagal kvitus, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1, 2 dalis – laisvės apribojimu 1 metams;

2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams;

4. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį – laisvės atėmimu 4 metams ir 3 mėnesiams;

5. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;

6. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeitus 2011 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams;

7. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

8. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1, 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis – laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, galutinai paskiriant laisvės atėmimą 4 metams ir 4 mėnesiams; bausmę atlikęs, iš pataisos namų paleistas 2018 m. spalio 10 d.;

9. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atlikęs, iš pataisos namų paleistas 2021 m. lapkričio 18 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L., 2023 m. balandžio 6 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Geluva - Pernarava - Juodkaimis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas – tai yra 2,29 ‰ (promilės) girtumas.

Teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai ir labai gailisi. Teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs, pats nesupranta kodėl sugalvojo vairuoti transporto priemonę. Įvykio dieną, tai yra 2023 m. balandžio 6 d. jis jau antra diena kaip gėrė, nurodytą dieną sugalvojo, kad jam reikia nusipirkti automobilį, kodėl nežino, iki to laiko jokios transporto priemonės nėra turėjęs, pardavėją susirado per skelbimą, pas jį nuvažiavo ir nusipirko automobilį. Pardavėjui davė pinigus, pardavėjas jam padavė mašinos raktelius, taip pirkimas-pardavimas buvo baigti. Pirko transporto priemonę jau būdamas neblaivus. Nusipirkęs grįžo namo, dar gėrė ir tada nusprendė važiuoti aplankyti draugo, bevažiuojant dėl girtumo nulėkė į griovį, šalia buvę kelio darbininkai pranešė policijos pareigūnams, taip ir paaiškėjo, kad transporto priemonę jis vairavo neblaivus. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, šiuo metu nebegeria, važiuos koduotis. Jau kuris laikas nedaro nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu nustačius, jog bylos aplinkybės yra aiškios, dėl padarytos nusikalstamos veikos abejonių nekyla, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, po kaltinimo pagarsinimo iš karto davė išsamius parodymus, buvo nuspręsta bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio tvarka. Įrodymai baudžiamojoje byloje buvo paskelbti vadovaujantis BPK 291 straipsnyje reglamentuota tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2023 m. kovo 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi jis iš V. P. nusipirko automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio pirkimo pardavimo sutartyje rašydamas sutarties pirkimo–pardavimo datą per skubėjimą suklydo, tai yra vietoje 2023 m. kovo 2 d. įrašė 2023 m. gegužės 4 d.. Šį automobilį pirko be registracijos liudijimo. V. P. nurodė, kad lyg jį yra pametęs, sakė, jei ras atveš, bet taip ir neatvežė. Automobilio įsigijęs neįregistravo, kadangi ankstesnis savininkas nebuvo patvirtinęs pardavimo V. P.. 2023 m. balandžio 6 d., apie 10.30 val., automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savo namų kieme pardavė vyriškiui, kaip vėliau sužinojo, V. L., už 600 Eur. Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nespėjo surašyti, kadangi V. L. sumokėjęs pinigus išvažiavo užsipilti kuro ir nebegrįžo. Tikėjosi, kad V. L. grįš, būtų ir pats jį susiradęs, tačiau apie 18.00 val. iš pareigūno telefonu sužinojo, kad automobilis yra uždarytas į saugojimo aikštelę. Parduodant automobilį V. L. buvo blaivas, jam nekilo jokio įtarimo, kad jis galėtų būti vartojęs alkoholio. Nuo 2023 m. balandžio 6 d., apie 10.30 val., jis nėra automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, juo yra V. L., tad dėl automobilio niekam jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P. parodė, kad 2023 m. balandžio 6 d. apie 07.30 val., pradėjo darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu jų objektas yra kelyje Geluva-Pernarava-Juodkaimis, nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Ji yra atsakinga už darbuotojus ir vykdomus darbus. Privažiavus ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo kad nuo (duomenys neskelbtini), pusės dešinėje kelio pusėje, ant lauko keliuko stovi automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie vairo sėdėjo vyras apie 35 metų amžiaus, kuris buvo užklimpęs. Jaunuolis bandė išvažiuoti, bet vis nesisekė, buksavo vietoje. Pamanė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, iškvietė policiją. Kol vyko policija, nuėjo prie VOLVO automobilio ir pamatė, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, todėl iš jo atėmė automobilio raktelius, kad kol atvyks policija nepasišalintų. Visad stebėjo vairuotoją, jokio alkoholio jis tuo metu nevartojo. Vėliau pastebėjo, kad tas automobilis apgadino kelio ženklą (signalinis stulpelis), ir nuvažiavo į griovį, apgadindamas kelio sankasą (t. 1, b. l. 55-58).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 6 d., apie 16.30 val., V. L., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, vairavo automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio ženklą. Patikrinus asmens blaivumą pirmu patikrinimu nustatytas 2,36 promilių girtumo laipsnis, patikrinus asmens blaivumą po 20 min., nustatytas 2,29 promilių girtumo laipsnis. Automobilis apžiūrėtas ir uždarytas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-19)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20-30).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos kaina su PVM 1600,- Eur (t. 1, b. l. 40).

Iš alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo pažymos matyti, kad 2023 m. balandžio 6 d. 16.55 val. V. L. nustatytas 2,36 promilių girtumas (t. 1, b. l. 74-75)

Iš alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo pažymos matyti, kad 2023 m. balandžio 6 d. 17.15 val. V. L. nustatytas 2,29 promilių girtumas (t. 1, b. l. 74-75)

Iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamas naudojimui. Patikra galioja iki 2023 m. gegužės 8 d. (t.1, b. l. 76)

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad V. L. nustatytas 2,36 ir 2,29 promilės girtumas (t. 1, b. l. 77)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. L. prisipažino kaltu, kad 2023 m. balandžio 6 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Geluva - Pernarava - Juodkaimis, vairavo transporto priemonę ,,Volvo S80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kol neįvažiavo į griovį ir dėl įvykusio įvykio kelininkai neiškvietė policijos pareigūnų. Neblaivus vairavo dėl mažareikšmės dingsties – vyko pas draugą į svečius, be to vairuodamas transporto priemonę suvokė, kad ją vairuoja neblaivus, kadangi kaip pats teisiamojo posėdžio metu teigė, gėrė jau antrą dieną iš eilės, o prieš važiuodamas pas draugą namuose taip pat girtavo. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir liudytojos M. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių turinio matyti, jog pati liudytoja iškvietė policijos pareigūnus, kai jai atvykus į darbovietei priklausantį objektą kelyje Geluva-Pernarava-Juodkaimis, nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), pamatė užklimpusį automobilį Volvo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris niekaip negalėjo pajudėti iš vietos. Priėjusi prie automobilio jame pamatė maždaug 35 metų vyriškį, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus, o kol jų laukė buvo paėmusi minėtojo automobilio raktelius (t. 1, b. l. 55-58). Aplinkybę, kad V. L. vairavo transporto priemonę neblaivus patvirtina ir Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo buvo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 6 d., apie 16.30 val., V. L., vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, patikrinus asmens blaivumą pirmu patikrinimu nustatytas 2,36 promilių girtumo laipsnis, patikrinus asmens blaivumą po 20 min., nustatytas 2,29 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 14-19). Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas taip pat patvirtino V. L. neblaivumą, nes šiuo aktu kaltinamajam nustatytas 2,36 ir 2,29 promilės girtumas (t. 1, b. l. 77).

Aptartų duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog V. L. 2023 m. balandžio 6 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Geluva - Pernarava - Juodkaimis, vairavo transporto priemonę ,,Volvo S80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, o jo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. L. padarė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą. Aplinkybės, kad kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia įrodo, tai, jog kaltinamasis V. L. suvokė, kad yra neblaivus, nes alkoholinius gėrimus vartojo jau dvi dienas, tai yra dieną prieš įvykį ir įvykio dieną ir suprasdamas, jog neblaivus vairuoti negali, juo labiau, kad neturėjo tam teisės, nes teisės vairuoti transporto priemones, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, niekada neturėjo, vairavo transporto priemonę ir savo nusikalstamus veiksmus būtų tęsęs, jei nebūtų įvažiavęs į griovį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, anksčiau teistas už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, bausmę atliko ir iš pataisos namų buvo paleistas 2021 m. lapkričio 18 d., tuo tarpu turinčiais teistumą BPK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčio prasme laikomi asmenys, kurie buvo nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tuo tarpu BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Taigi toks teisinis reguliavimas neabejotinai leidžia spręsti, kad V. L. nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas recidyvistu. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1 b. l. 99-110), administracine tvarka baustas (t. 1 b. l. 123-126), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (t. 1 b. l. 121), dirba (t. 1 b. l. 128). Vis tik, kaip pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko ir buvo įvykdyta nusikalstama veika, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo iki bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu, jokių aktyvių veiksmų sprendžiant alkoholio vartojimo problemą nesiėmė, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų pradėjęs lankyti anoniminių alkoholikų kursus ar ėmęsis kitos aktyvios veiklos siekiant gydytis nuo galimos priklausomybės alkoholiui.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė paskirtos bausmės vykdymą atidėti, teigdamas, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą su intensyvia priežiūrą, jis būtų labiau apribotas bei kontroliuojamas ir tokia kontrolė jam padėtų savo elgesį koreguoti išimtinai teigiamai. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Toks teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Šiuo atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas įvertina tai, kad kaltinamasis V. L. praeityje yra teistas, laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kaip matyti nepadarė ilgalaikės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nes būdamas laisvėje jis neatsisakė savo priešingo teisei elgesio ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, akcentuotina ir tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tai yra net neišnykus ankstesniam teistumui, praeityje daug kartų teistas, baustas administracine tvarka. Be to nors kaltinamasis ir atpažįsta savo problemines sritis kaip šiuo atveju alkoholio vartojimą, tačiau nėra linkęs savo elgesio koreguoti dėdamas tam savarankiškas pastangas, nes teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra tik siekdamas, būti nuolat prižiūrimas ir manydamas, kad tokia priežiūra jam padės kovoti su alkoholio vartojimo problema. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo atveju, teismas turi įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri leistų spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai neatliekant bausmės. Šioje vietoje pažymėtina, kad ir ankstesni teistumai rodo, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne spontaniškai, neapgalvotai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą su intensyvia priežiūra, nes šiuo atveju spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atliekant arešto bausmę ir taip patiriant didesnius suvaržymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, nei, kad jie būtų patirti atidėjus bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra. Realiai atliekant arešto bausmę, kaltinamojo patiriami suvaržymai, paveiks jį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir skatins savo elgesį koreguoti išskirtinai teigiama, įstatymų laikymusi paremta, linkme.

BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau bylos duomenys atskleidžia, kad kaltinamasis niekada nebuvo įgijęs specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones. Vis tik, atsižvelgiant, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o uždraudimas naudotis specialia teise, šiuo atveju teise vairuoti transporto priemones, BK 67 straipsnio prasme yra laikytina baudžiamojo poveikio priemone, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus tuos pačius duomenis, kurie buvo aktualūs kaltinamajam skiriant bausmę, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones yra skiriamas lygus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam aptariamos poveikio priemonės trukmės vidurkiui.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė yra įtvirtintas BK 72 straipsnyje. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nusikalstamą veiką įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje V. L. įvykdė panaudodamas transporto priemonę ,,Volvo S80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek kaltinamasis V. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. K. nurodė, kad įvykio dieną, tai yra 2023 m. balandžio 6 d. laiku iki pietų, V. L. iš E. K. nusipirko transporto priemonę ,,Volvo S80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės pirkimas-pardavimas nebuvo įforminti, dėl kaltinamojo V. L. veiksmų, tai yra pasišalinimo iš transporto priemonės pirkimo vietos (t. 1 b. l. 61-64), tačiau minimos transporto priemonės priklausomumas būtent kaltinamajam teismui nekelia abejonių. Įvertinus šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad transporto priemonė ,,Volvo S80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuojama kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis priklausantis kaltinamajam V. L..

Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1 b. l. 93-96) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. spalio 11 d. automobiliui „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 41-52), paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 33-34), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 304-307 straipsniais, 310 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs V. L. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio V. L. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Išaiškinti V. L., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuoti V. L. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Įsiteisėjus nuosprendžiui, paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti. Apie pradėtą automobilio konfiskaciją pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.