Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-31240-996/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
2-31240-996/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24549-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Atsakovas
A. Š.
Ieškovas
UAB „MEGA PRINT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-31240-996/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24549-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10; 1.3.5.3.11; 1.3.5.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Kristinai Gudonienei,dalyvaujant atsakovei A. Š., atsakovės A. Š. atstovui advokatui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MEGA PRINT“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovui UAB „MEGA PRINT“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „MEGA PRINT“ (toliau – ieškovas, darbdavys, įmonė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 20–23), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-06-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas).

Ieškovas nurodė, kad su Darbo ginčų komisijos skundžiamu sprendimu, kuriuo A. Š. (toliau – atsakovė, darbuotoja) iš jo išieškota 409,58 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 409,58 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, nesutinka. Paaiškino, kad atsakovė iki išėjimo į vaiko priežiūros atostogas dirbo iki 2014-05-04, jos darbo sutartis buvo neterminuota, nustatytas minimalus darbo užmokestis per mėnesį, 2016 m. darbuotoja, būdama motinystės atostogose, pateikė prašymą atleisti ją iš darbo ir išmokėti kompensaciją už 2013 m. ir 2014 m. nepanaudotas kasmetines atostogas. Teigė, kad atsakovė atostogavo nuo 2013-07-10 iki 2013-07-24 (iš viso 14 dienų), nuo 2013-12-01 iki 2013-12-20, 2013 m. gruodžio 23, 27, 30, 31 dienomis ir 2014 m. sausio 2–3 dienomis (iš viso 26 dienas), iš viso atsakovė išnaudojo 40 kasmetinių atostogų dienų: 2013 ir 2014 metais darbuotoja be privalomų 28 kalendorinių dienų išnaudojo dar 12 atostogų dienų avansu už 2014 metus, iki 2014-09-22 buvo gimdymo atostogose. Nurodė, kad nuo 2014-01-06 iki 2014-09-22 darbuotoja sukaupė 17 atostogų dienų, todėl atėmus 12 jos jau išnaudotas kasmetinių atostogų dienas, nepanaudotos liko 5 kasmetinių atostogų dienos, už šias 5 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas buvo priskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Teigė, kad su atsakove galutinai atsiskaityti nepavyko, nes ji nepateikė galiojančios savo asmeninės banko sąskaitos, po telefoninio pokalbio su ja banko sąskaitos numerio nepatikslino, atsiimti kompensacijos neatvyko, įmonės kaltės dėl delsimo atsiskaityti su atsakove nebuvo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 72–75).

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad 2016-05-02 buvo atleista iš darbo pas ieškovą jai prašant, tačiau darbdaviui su ja neatsiskaičius (nesumokėjus kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas) 2016-05-16 ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Mano, kad ieškovo į bylą pateikti 2013-07-05, 2013-12-19 įsakymai dėl jos atostogų ir atostoginių išmokėjimo yra suklastoti ir parengti po nurodyto atostogų termino, nes juose jau nurodoma jos pavardė po santuokos, kuri buvo sudaryta tik 2014-06-06. Pažymėjo, kad 2013-12-19 jai buvo išmokėtas atlyginimas už 2013 m. gruodžio 1–20 dienas ir atostoginiai už 2013 m. gruodžio 23, 27, 30, 31 dienas ir 2014 m. sausio 2, 3 dienas. Nurodė, kad banko sąskaitos nekeitė, ją naudoja iki šiol, iš šios sąskaitos apmokėjo už advokato padėjėjo teisines paslaugas šioje byloje. Teigė, kad įmonėje dirbo nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio, nuo 2014-05-04 buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2014-09-22 – vaiko priežiūros atostogų. Jos manymu, iš viso jai turėjo būti suteikta 120,54 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, per darbo laikotarpį ji išnaudojo 86 kalendorines dienas, todėl už 34,54 nepanaudotų kalendorinių atostogų dienas turėjo būti išmokėta kompensacija.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė kartu pateikė priešieškinį, prašydama priteisti jai iš ieškovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus atlyginimo dydžio kompensaciją per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skaičiuojant nuo 2016-06-07 iki visiško atsiskaitymo su ja (b. l. 72–75).

Ieškovas atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, teismo įpareigojimo pateikti papildomus dokumentus neįvykdė, į teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai ieškovo atstovui įteikti tinkamai, parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas savo parašu patvirtino žinantis apie sekančio teismo posėdžio datą, laiką ir vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-06-02 ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė nuo 2010-06-02 dirbo įmonėje vadybininke (b. l. 8–11), 2016-04-26 atsakovė pateikė ieškovui prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2016-05-02, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (b. l. 7), atsakovė iš darbo pas ieškovą atleista 2016-05-02 (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 2), Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu išieškojo darbuotojos naudai iš darbdavio 409,58 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 409,58 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (b. l. 25–28).

DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal DK 165 str. 1 d., kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.

Pagal DK 166 str. 1 d., kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.

DK 169 str. 1 d. nustatyta, kad už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.

DK 170 str. 1 d. nustatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas; laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis; laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų; laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą <...>.

Pagal DK 177 str. 1 d., jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, pagal 2 d., piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Byloje nustatyta, kad atsakovės prašymu 2016-05-02 ji buvo atleista iš darbo įmonėje (b. l. 7, Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 2), tačiau, jos teigimu, darbdaviui su ja tinkamai neatsiskaičius – nesumokėjus kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas – 2016-05-11 ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1), kuri skundžiamu sprendimu išieškojo darbuotojos naudai iš darbdavio 409,58 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 409,58 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (b. l. 25–28), su kuo ieškovas nesutinka, teigdamas, kad už 5, jo manymu, atsakovei priklausančias nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas buvo priskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, tačiau su atsakove galutinai atsiskaityti nepavyko ne dėl įmonės kaltės, o dėl to, kad atsakovė nepateikė galiojančios savo asmeninės banko sąskaitos, atsiimti kompensacijos neatvyko.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju darbdavys pagal DK 141 str. 1 d., 2 d., 177 str. 1 d. nuostatas su darbuotoja turėjo atsiskaityti jos atleidimo iš darbo dieną, kadangi į bylą nepateiktas joks šalių sudarytas susitarimas dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Ieškovas ieškinyje pripažino, kad su atsakove neatsiskaitė laiku. Nors ieškovas teigė, kad su atsakove galutinai atsiskaityti nepavyko, nes atsakovė nepateikė jam galiojančios savo asmeninės banko sąskaitos, o į banko sąskaitą, į kurią jai buvo daromi pavedimai 2013 m., 2014 m., pavedimo atlikti nepavyko, tačiau tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu byloje esantis atsakovės 2016-08-02 darytas bankinis pavedimas advokato padėjėjui už teisines paslaugas (b. l. 55) patvirtina, kad atsakovės banko sąskaita yra ta pati, kaip ir anksčiau, kai ieškovas 2013-07-05, 2013-12-19 darė bankinius pavedimus į atsakovės sąskaitą (b. l. 12, 13), darbdavys turėdamas galimybę padaryti bankinį pavedimą į darbuotojos sąskaitą negalėjo iš darbuotojos reikalauti atvykti atsiimti kompensacijos, vadinasi, nustatyti darbdavio kalti veiksmai dėl tinkamo neatsiskaitymo su darbuotoja laiku, darbuotojos kaltė nenustatyta.

Į bylą pateiktas santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61) patvirtina, kad atsakovės pavardė iki 2014-06-06 santuokos sudarymo buvo O., o po 2014-06-06 santuokos sudarymo Š., todėl visiškai pagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovo į bylą pateikti 2013-07-05, 2013-12-19 įsakymai dėl jos atostogų ir atostoginių išmokėjimo yra parengti po nurodyto atostogų termino, nes jos pavardė pasikeitė tik po 2014-06-06 santuokos sudarymo, o aukščiau minėtų įsakymų (b. l. 5, 6) pavadinimuose nurodoma atsakovės pavardė po 2014-06-06 santuokos sudarymo (Š.), nors įsakymai nurodoma, jog priimti dar 2013 m., kai atsakovė santuokos dar nebuvo sudariusi, vadinasi, darbdavys 2013-07-05, 2013-12-19 įsakymus parengė jau po 2014-06-06 atsakovės santuokos sudarymo, tai yra atgaline data. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas nesivadovauja ieškovo į bylą pateiktais 2013-07-05, 2013-12-19 įsakymais, kadangi yra pagrįstas pagrindas abejoti jų teisingumu.

Byloje nustatyta, kad atsakovė įmonėje dirbo nuo 2010-06-02 iki 2016-05-02 (b. l. 8–11, Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 2), ginčas tarp šalių, kad nuo 2014-05-04 ji išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2014-09-22 iki 2016-05-02 ji buvo vaiko priežiūros atostogose (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 2), nekilo. Ieškovo į bylą pateiktas 2013-07-05 mokėjimo nurodymas Nr. 198 (b. l. 13) patvirtina, kad juo atsakovei buvo pervestas darbo užmokestis už 2013 m. birželio mėn. ir atostoginiai už 2013 m. liepos 10–24 d., ieškovo į bylą pateiktas 2013-12-19 mokėjimo nurodymas Nr. 291 (b. l. 12) patvirtina, kad juo atsakovei buvo pervestas darbo užmokestis už 2013 m. gruodžio 1–20 d. ir atostoginiai už 2013 m. gruodžio 23, 27, 30, 31 d., 2014 m. sausio 2, 3 d., nors ieškovas teismo ne kartą buvo įpareigotas pateikti pažymą apie atsakovei per visą jos darbinį laikotarpį priskaičiuotas kasmetines atostogas, nurodant kiek ir kada kasmetinių atostogų dienų ji išnaudojo (b. l. 30–31, 49, 84–85), tačiau ieškovas teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl teismas vadovaujasi byloje esančia medžiaga. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas DK nuostatas, atsakovės į bylą pateiktą savo banko sąskaitos išrašą apie ieškovo darytus bankinius pavedimus į jos sąskaitą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 11), jos paaiškinimus Darbo ginčų komisijai (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 10), jos pačios teismui atsiliepime teiktus paaiškinimus, kad iš viso jai turėjo būti suteikta 120,54 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, per visą savo darbo laiką ji išnaudojo 86 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, aplinkybę, kad Darbo ginčų komisijos atliktas aritmetinis apskaičiavimo teisingumas ginčytas nebuvo, laiko, kad Darbo ginčų komisija tinkamai nustatė, jog ieškovei turėjo būti suteikta 120,54 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, ji išnaudojo 86 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, toėl atleidimo iš darbo dieną ji buvo neišnaudojusi 34,54 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, už kurias darbdavys privalėjo jai atleidimo dieną išmokėti kompensaciją, tačiau to nepadarė išimtinai dėl savo kaltės, kaip kad teismas jau konstatavo aukščiau. Nors ir ne kartą įpareigotas (b. l. 30–31, 49, 84–85), ieškovas teismo įpareigojimo pateikti pažymą apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį neįvykdė, tarp šalių sudaryta darbo sutartis (b. l. 8–11) patvirtina, kad ieškovei buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, Darbo ginčų komisija skundžiamame sprendime apskaičiuodama darbuotojai priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas pagrįstai vadovavosi atsakovės atleidimo dieną galiojusiu minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu (350 Eur). Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Darbo ginčų komisija pagrįstai nurodė išieškoti darbuotojai iš darbdavio 409,58 Eur (16,94 Eur × 34,54 × 0,7) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoja laiku faktas bei nenustatyta darbuotojos kaltė dėl neatsiskaitymo su ja laiku, todėl darbdaviui turi būti taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas ne tik kad tinkamai laiku su atsakove neatsiskaitė, bet teikdamas atgaline data, kaip kad teismas nustatė aukščiau, pasirašytus dokumentus siekė suklaidinti teismą, išvengti pareigos vykdymo, įrodymų apie prastą įmonės finansinę padėtį, teismo prašomų dokumentų į bylą neteikė, kas rodo darbdavio siekį išvengti atsakomybės, todėl, teismo vertinimu, pagrindo mažinti Darbo ginčų komisijos darbuotojai iš darbdavio nurodytą išieškoti 409,58 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą nėra. Teismo vertinimu, šios sumos mažinimas nagrinėjamoje situacijoje pažeistų darbuotojos socialine prasme silpnesnės darbo teisinių santykių šalies teisėtus interesus. Teismas pabrėžia, kad darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiama iš darbo darbuotoja, prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra, jis paliekamas nepakeistas.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-06-07 (po Darbo ginčų komisijos skundžiamo sprendimo priėmimo) iki visiško atsiskaitymo su ja dienos. Teismas, įvertinęs aukščiau padarytas išvadas apie darbdavio siekį išvengti atsakomybės, pareigos vykdymo, įrodymų apie prastą įmonės finansinę padėtį, teismo prašomų dokumentų į bylą nepateikimą, į tai, kad atsakovė yra bedarbė (b. l. 80–81), į neišmokėtos sumos dydį, į tai, kad Darbo ginčų komisija nurodė išieškoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki jos sprendimo priėmimo 2016-06-06, aplinkybę, jog šalys neginčijo Darbo ginčų komisijos nurodyto atsakovės vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo aritmetinio teisingumo, laiko, jog egzistuoja pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo 600 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-06-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 16,94 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoja dienos. Pabrėžtina, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo priėmimo, skatina darbdavį greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojai. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, tuo tarpu pagrindas tenkinti priešieškinį egzistuoja, todėl teismas priteisia atsakovei iš ieškovo 600 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-06-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 16,94 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoja dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiam advokato padėjėjui V. P. sumokėtas jos patirtas 300 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 55) ir ją atstovavusiam advokatui R. R. sumokėtas jos patirtas 150 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 82–83, 92–93). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos 2,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. darbuotoja atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (dėl paduoto priešieškinio), tai, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamas 20 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendė:

ieškovo UAB „MEGA PRINT“ ieškinį atmesti.

Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-06-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės A. Š. priešieškinį patenkinti.

Priteisti atsakovei A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „MEGA PRINT“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 600 Eur (šešis šimtus eurų) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-06-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 16,94 Eur (šešiolika eurų ir devyniasdešimt keturis euro centus) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su A. Š. dienos.

Priteisti atsakovei A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „MEGA PRINT“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „MEGA PRINT“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė