- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1702-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08590-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- B. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo, civilinėje pagal ieškovo B. V. ieškinį atsakovui R. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. V. dėl išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas B. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo R. V. 600 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol mokysis Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje virėjo specialybės dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip sukaks 24 metai ir 8680 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-03-22 iki ieškinio pareiškimo dienos.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas nesutinka dėl išlaikymo teikimo susitarti geruoju, tuo tarpu byloje galimai kils ginčas dėl pareigos teikti išlaikymą bei dėl jo dydžio, bylos nagrinėjimas užsitęs, o išlaikymas yra reikalingas nuolat. Pažymėjo, kad ieškovo teisės ir teisėti interesai turi būti apginti jau bylos nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo B. V. prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. V. nuo 2012 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 400 Lt per mėnesį laikinam B. V. išlaikymui. Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, laikantis proceso koncentracijos principo, bei siekiant kuo skubiau apsaugoti ieškovo interesus. Teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovas neprisideda prie pilnamečio sūnaus, kuris mokosi Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos virėjo specialybės dieniniame skyriuje, išlaikymo. Mokslams tęsti ieškovui reikalingos papildomos lėšos. Pajamų be gaunamos stipendijos ieškovas neturi. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną išlaikymą pilnamečiam vaikui. Kita vertus, bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, neištirtos prašymui tenkinti svarbios aplinkybės, tokios kaip šalių materialinė padėtis, ieškovo poreikiai ir kitos aplinkybės, todėl teismas sprendė, kad laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteistinas 400 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. V. prašo apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo B. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo byloje pareikšto reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nepateikė jokių mokėjimo kvitų, kitų duomenų, įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens L. V. visas gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovui yra reikalingas laikinas išlaikymas iki sprendimo priėmimo dienos. Tuo tarpu ieškovo teoriniai samprotavimai, kad byloje gali kilti šalių ginčas dėl pareigos teikti išlaikymą bei jo dydžio yra deklaratyvūs ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo.
2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį. Atsakovas neturi galimybių teikti po 400 Lt per mėnesį laikino išlaikymo ieškovui. Atsakovo draudžiamos pajamos per 2011 m. sudarė 11.377,71 Lt, t.y. 948,14 Lt per mėnesį, o per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. - 4 042,50 Lt, t.y. 808,50 Lt per mėnesį. Atsakovas nuo 2011 m. liepos mėn. dirba UAB „Eurėja“ ir gauna 1050 Lt atlyginimą. Atskaičiavus mokesčius, atlyginimas („į rankas“) sudaro - 861 Lt. Vadinasi, atskaičius 400 Lt ieškovo išlaikymui, atsakovui pragyventi liktų tik 461 Lt. Tokiu būdu atsakovas negalės tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to bus pažeistas proporcingumo principas. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymoje nurodyta, jog atsakovo vardu įregistruota 1 transporto priemonė, tačiau šia transporto priemone šiuo metu naudojasi atsakovo tėvas, kadangi atsakovo motina serga ir pablogėjus sveikatai reikalinga transporto priemonė pasiekti gydymo įstaigą. Pažymėjo, kad atsakovas jokio kito kilnojamojo turto, santaupų ar kitokio vertingo turto neturi.
3. Pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, todėl nebuvo galimybės atsakovui susipažinti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvacija, apginti savo poziciją, pateikti papildomų įrodymų apie sunkią savo padėtį. Atkreipė dėmesį, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais.
4. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra analogiškas ieškinio reikalavimui. Todėl patenkinus ieškovo prašymą, tai reikštų, kad teismas jau įvertino paties ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nors tai padaryti įmanoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes bei ištyrus šalių pateiktus įrodymus.
5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė motyvų, dėl kurių yra priteisiamas iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas B. V. prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad remiantis protingumo principu visiems žinomomis aplinkybėmis pripažintina, kiek vidutiniškai per mėnesį jaunam vyrui reikia maisto, rūbų, sveikatos priežiūros paslaugų, higienos ir buities prekių. Byloje nepateikus kvitų, liudijančių išlaidas maistui, higienos prekėms ir panašiai, nereiškia, kad tokių išlaidų ieškovas nepatiria. Pažymėjo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė materialinį ieškinio reikalavimą ir yra visos įstatymo ir teismų praktikos nustatytos sąlygos išlaikymui iš atsakovo ieškovo naudai priteisti, o atsakovas turi galimybę paramą teikti, t.y. yra sveikas ir darbingas bei neturi kitų išlaikytinių. Šiuo atveju teismas teisingai nustatė priteistino laikino išlaikymo dydį, nustatyta suma atitinka teismų praktiką bei užtikrina ieškovo ir atsakovo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo motinos turtinė padėtis ir pajamos niekaip neįtakoja atsakovo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir pagrindams. Nors apeliantas nurodė, kad teismas jam nepranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, tačiau CPK 148 str. 1 d. nustatyta teismo galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiama teismo nutartis yra motyvuota ir atitinka nutarties turiniui keliamus reikalavimus.
Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas - apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, turi preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą [LR CPK 144 str. 1 d.]. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas B. V., gim. (duomenys neskelbtini) yra pilnametis atsakovo [apelianto] R. V. sūnus. Ieškovas pateikė įrodymus, kad mokosi Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje virėjo specialybės dieniniame skyriuje. Mokyklą turėtų baigti 2013 m. birželio 30 d. Kaip nurodyta ieškinyje bei patvirtina VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma, šiuo metu pilnametis darbinių pajamų neturi, tačiau vasaros laikotarpiu dirba ir tokias pajamas gauna. Ieškovas gyvena su motina. Duomenų bei įrodymų apie motinos turtinę padėtį byloje nėra. Asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ieškovas neturi. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus, kad jo vardu registruota viena transporto priemonė. Draudžiamos mėnesinės atsakovo pajamos sudaro 1050 Lt. Atsakovo teigimu, jis neturi nekilnojamojo turto, kito vertingo kilnojamojo turto bei santaupų, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Duomenų apie kitus išlaikytinius asmenis atsakovas nenurodė, tokių duomenų byloje taip pat nėra. Apeliantas taip pat neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybes, kad jis neteikia finansinės paramos savo sūnui [ieškovui]. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, būtinus pilnamečio, kaip suaugusio asmens, kasdieninius poreikius bei tam reikalingas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad mėnesinė 400 Lt dydžio laikina finansinė parama ieškovui yra būtina ir protinga, atsižvelgiant į ieškovo būtinus poreikius bei atsakovo finansines galimybės nagrinėjamu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos paramos priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl paramos priteisimo pagal ieškovo pareikštą reikalavimą išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai pilnamečio vaiko teisės į paramą užtikrinimas). Tuo tarpu dėl ieškovo pareikšto ieškininio reikalavimo dėl paramos priteisimo, jos dydžio pirmosios instancijos teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes [įskaitant abiejų tėvų turtinę padėtį] ir įvertinęs įrodymus. Taigi kaip teisingai nurodė apeliantas, šiuo atveju ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iš esmės analogiškas ieškinio reikalavimui dėl paramos priteisimo, tačiau aplinkybė, kad taikoma laikinoji apsaugos priemonė iš esmės atitinka ieškininį reikalavimą neužkerta kelio tokios laikinos apsaugos priemonės taikymui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal LR CPK 145 str. 1 d. 11 p., nutartyje naudojo netinkamą sąvoką [terminą]. Kadangi ieškovas yra pilnametis asmuo, kuris mokosi mokykloje ir yra ne vyresnis negu 24 m., todėl vadovaujantis LR CK 3.194 str. 3 d. teismas turi teisę priteisti laikiną paramą [o ne išlaikymą] pilnamečiui vaikui. Nors šis netikslumas nekeičia nutarties esmės ir neturi įtakos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, tačiau, teismo vertinimu, jis taisytinas.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad LR CPK 147 str. 1 d. numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, todėl teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepranešdamas apie tai atsakovui, nesudarydamas galimybės pateikti įrodymus, pažeidė rungimosi principą. Be to, pagal CPK 147 str. 1 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti išspręstas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.]. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.