Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Valentina Paliulionienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-337/2014 Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00235-2013-7

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. D. gynėjo advokato J. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties, kuria pripažinta, kad J. D., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo pripažinta, kad J. D. 2013-05-27 apie 12 val. 30 min. Biržų rajone (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjęs pro nerakintas duris į G. J. gyvenamąjį namą atvirai, matant tuo metu namuose buvusiam T. J., iš piniginės pagrobė svetimą, G. J. priklausantį turtą – 250 litų.

J. D. gynėjas skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nutartį ir prašo ją pakeisti J. D. paskiriant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygoms. Nurodo, kad J. D. yra nepakaltinamas ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jam pagrįstai taikyta ir priverčiamoji medicinos priemonė, tačiau atsižvelgtina, kad J. D. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veikos apimtis nėra didelė, žala nukentėjusiajai atlyginta, ji jokių pretenzijų neturi. Gynėjas nurodo, kad J. D. paskutiniu metu stengiasi nebepiktnaudžiauti alkoholiu ir reguliariai lankosi gydymo įstaigoje bei vartoja paskirtus vaistus, užsiregistravo darbo biržoje ir stengiasi susirasti pastovų darbą. Gynėjas tvirtina, kad esant tokioms aplinkybėms J. D. netikslinga taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ir pakaktų skirti J. D. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš 2013-08-13 – 2013-09-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TP-41/2013 matyti, kad J. D. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertai psichiatrai pateikė išvadą, kad J. D. veikos padarymo metu (po nusikalstamos veikos padarymo bei dabartiniu metu) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, J. D. veikos padarymo metu ir dabar serga psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, žalingas alkoholio vartojimas (b. l. 58-59). Rekomenduota J. D. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu ekspertas J. M. patvirtino minėtą ekspertizės išvadą ir nurodė, kad J. D. nesigydo – vaistų negeria, vartoja alkoholį, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Ekspertas pažymėjo, kad gydymas ambulatorinėmis sąlygomis J. D. tinkamo rezultato neduotų, nes J. D. ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu ( b. l. 94-97).

BK 98 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Konstatuotina, kad teismo išvados dėl J. D. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, yra pagrįstos, teismas BK 98 str. nuostatas taikė tinkamai, nes būtent tokią išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo padarė ir išvadą byloje pateikę psichiatrijos ekspertai. Nors gynėjas, atsižvelgęs į J. D. padarytos veikos pavojingumą (baudžiamasis įstatymas tokias veikas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai), tai, kad J. D. stengiasi nevartoti alkoholio ir susirasti darbą, apeliaciniu skundu akcentuoja tai, jog taikyti J. D. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje yra netikslinga, J. D. pakaktų skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. D., kuriam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, žalingas alkoholio vartojimas, dėl padarytos veikos pavojingumo bei psichikos sutrikimo reikalinga stebėti ir gydyti stacionare. Byloje nustatyta, kad J. D. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jis atvirai grobė svetimą turtą. Tai pilnai pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimą J. D. taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kurį teismas priėmė įvertinęs tiek jo veiksmus, tiek ekspertų psichiatrų išvadas bei paaiškinimus dėl J. D. taikytino gydymo specializuotame stacionare aplinkybių.

Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 98 str. 6 d. nuostatomis teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, esant pagrindui teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. D. gynėjo advokato J. P. apeliacinį skundą atmesti.