- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-225-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00891-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-418/2014 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Stamita“ įsakymą Nr. 273 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą – UAB „Stamita“ slidinėjimo trasų padalinyje slidinėjimo inventoriaus nuomos darbuotojo pareigas, priteisti iš atsakovės DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmoką, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo 2013-08-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nustatyti, kad ieškovo darbo sutartis su atsakove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, kaip numatyta DK 300 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad UAB „Stamita“ pradėjo dirbti 2011-09-02 klientų aptarnavimo operatoriaus pareigose. 2013-08-08 buvo nušalintas nuo pareigų ir tą pačią dieną atleistas, nurodė, kad darbdavys su įsakymu dėl atleidimo iš darbo jo nesupažindino, pagal kokį straipsnį atleistas nežinojo, su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareiginiais nuostatais supažindintas nebuvo, tik juos pasirašė. Jį dirbti apmokė anksčiau dirbantys darbuotojai. Jo pareigos buvo slidinėjimo inventoriaus parengimas ir išdavimas klientui, įrangą priimdavo nebūtinai jis, priimdavo tas, kas būdavo laisvas. Klientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo kasose, įrangos nuomos punkte gryni pinigai nebuvo imami. 2013-08-08 iš kliento pinigų neėmė, žalos įmonei nepadarė. Jokių drausminių nuobaudų neturėjo. Su klientų aptarnavimo tvarka supažindintas nebuvo, tačiau buvo žinoma, kad kortelėje reikia pažymėti inventoriaus išdavimo faktą. Nurodė, kad buvo VIP žalios kortelės, kurių neskenuodavo, nes kartais paskambindavo darbuotojai iš administracijos, pranešdavo, kad ateis direktoriaus draugai ir liepdavo kortelėse nežymėti. Pažymėjo, kad su vaizdo kameros įrašu supažindintas nebuvo, jam tik pasakė, kad atleido už pinigų paėmimą, pažeidimą nurodė buvęs darbuotojas G. V.. Pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo parašė. Nurodė, kad yra atleistas ne už darbo drausmės pažeidimą, nes jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, o už tai, kad bendrovėje įsteigė profesinę sąjungą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas V. Č. pagal 2011-09-02 neterminuotą darbo sutartį Nr. 590 buvo priimtas dirbti pas atsakovę UAB ,,Stamita“ slidinėjimo trasų padalinyje klientų aptarnavimo operatoriumi (1 t., b. l. 4-5). Ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su UAB ,,Stamita“ slidinėjimo inventoriaus nuomos darbuotojo pareiginiais nuostatais Nr. S39 (1 t., b. l. 28), taip pat pasirašytinai supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis (1 t., b. l. 46). UAB ‚Stamita“ pardavimų ir sporto renginių organizavimo vadybininkas G. V. 2013 m. rugpjūčio 8 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad nuomos punkte, atsukus vaizdo stebėjimo kameras matosi, kad 2013-07-31 16:30 val., vienas iš nuomos punkto darbuotojų, V. Č. už „Snow Arenos“ paslaugas iš kliento paima grynais pinigais (t.1, b. l. 20). 2013-08-08 V. Č. surašytas nušalinimo nuo darbo aktas, su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai (1 t., b. l. 21). 2013-08-08 V. Č. surašytas reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (1 t., b. l. 22). 2013-08-08 rašytiniame paaiškinime ieškovas V. Č. neprisipažino ėmęs iš klientų grynus pinigus, nurodė, kad visą laiką dirbo sąžiningai, jokių skundų dėl jo niekada nebuvo (1 t., b. l. 23). 2013-08-08 UAB „Stamita“ direktoriaus A. S. įsakymu Nr. 272, V. Č. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (LR DK 235 str. 2 d. 7 p.) (1 t., b. l. 24). 2013-08-08 UAB „Stamita“ direktoriaus A. S. įsakymu Nr. 273, V. Č. atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (1 t., b. l. 47). Su minėtais įsakymais ieškovas V. Č. supažindintas pasirašytinai.
Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateiktais vaizdo įrašais, rašytine bylos medžiaga teismas nustatė, kad V. Č. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad jis 2013-07-31 neapskaitė atsakovės klientui nuomojamo slidinėjimo inventoriaus, t. y. nesusiejo klientui nuomojamo inventoriaus su kliento slidinėjimo bilietu atsakovės elektroninėje sistemoje, taip neteisėtai mažindamas atsakovės gautinas pajamas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su įmonės darbo tvarkos ir kitomis taisyklėmis ir jų nevykdymo pasekmėmis (t. 1, b. l. 4-5, 46). Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų J. M., R. B., G. V. parodymai patvirtina, jog nuomos punkte, kur dirbo V. Č., atsiskaitymas grynais pinigais negalimas. Slidinėjimo inventorius klientams išduodamas su kasose įsigyta kortele (slidinėjimo bilietu), V. Č. išduodamas klientams slidinėjimo įrangą nepridėdavo kortelės (slidinėjimo bilieto) prie kortelių nuskaitymo įrenginio. Nors iš pateiktų vaizdo įrašų nesimato, kad klientai iš savo piniginių išima ir pateikia V. Č. būtent grynus pinigus, tačiau po tokių akivaizdžių veiksmų, kai klientai perduoda V. Č. daiktus į rankas, o šis neatlieka privalomo veiksmo, t. y. kortelės pridėjimo prie nuskaitymo įrenginio ir daikto negrąžina klientui bei minėti klientai pasinaudoję slidinėjimo inventoriumi išeidami kasose pateikia korteles, kuriose nėra duomenų apie slidinėjimo įrangos naudojimą (2013-11-04 inventorizacijos aktas Nr. 2013/11-01 (1 t., b. l. 97-100), teismas sprendė, kad buvo V. Č. atsiskaitoma grynaisiais pinigais už išduodamą inventorių. Teismo vertinimu, ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padariniais, t. y. kortelės nenuskaitymas, nesusiejimas klientui nuomojamo inventoriaus su kliento slidinėjimo bilietu, grynųjų pinigų priėmimas, kas sąlygojo bendrovės turto sumažėjimą, t. y. atsakovė patyrė nuostolius negavus pajamų už slidinėjimo inventoriaus nuomą. Savo veiksmais ieškovas pažeidė savo kaip darbuotojo pareigą tausoti darbdavio turtą, nesilaikė savaime suprantamų bendrųjų reikalavimų elgtis protingai ir sąžiningai. Teismas sprendė, kad nustatytomis aplinkybėmis tokio pobūdžio veiksmus yra teisinis pagrindas vertinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Bylos duomenimis teismas taip pat nenustatė, kad skiriant drausminę nuobaudą ieškovui būtų pažeista DK 240 straipsnyje nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pradėtas ikiteisminis tyrimas V. Č. atžvilgiu ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl LR BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (2 t. b. l. 90-93). Teismo vertinimu, tai, kad ieškovui pareikšti įtarimai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, elgėsi tinkamai, leistinai ir teisėtai. Ieškovui įvykdžius aptariamą veiką, atsakovės pasitikėjimas ieškovu, kaip bendrovės darbuotoju, buvo prarastas. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė pagristai ieškovo veiksmus vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir pritaikė pagristą nuobaudą – atleidimą iš darbo, dėl ko ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu atmetė.
Vertindamas ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jis iš darbo atleistas ne už darbo drausmės pažeidimą, o už tai, kad bendrovėje įsteigė profesinę sąjungą, teismas nurodė, kad profesinė sąjunga „Solidarumas“ bendrovėje įsteigta 2013-07-27. Profesinei sąjungai be V. Č. priklauso ir daugiau darbuotojų. Bendrovė neriboja darbuotojų teisės steigti profesinę sąjungą. Ieškovas nepateikia jokių kitų įrodymų, kuo pasireiškė jo persekiojimas, išskyrus tai, kad buvo daromi vaizdo įrašai. Teismo vertinimu, vaizdo įrašai, kurie daromi viešoje darbo vietoje, yra leistini, todėl negali būti vertinami kaip asmens persekiojimas. Darbdavys visais atvejais turi teisę tikrinti kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų ir tikrinti kiekvieną darbuotojo pažeidimą nepriklausomai nuo jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, todėl, teismo nuomone, tokie veiksmai negali būti vertinami kaip persekiojimas dėl jo dalyvavimo profesinėje sąjungoje, ir nėra pagrindo manyti, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl jo dalyvavimo profesinėje sąjungoje.
Teismas, atmetęs ieškovo reikalavimo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir grąžinimo į darbą, taip pat atmetė kaip išvestinius reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
1. Tiek atsakovė, tiek teismas ieškovui kaltinimus „galimai“ ėmus grynus pinigus iš klientų ir nepridėjus kliento kortelės prie nuskaitymo įrenginio nepagrįstai teikė pagal fragmentinius vaizdo kamerų įrašus. G. V. 2014-08-08 tarnybinis pranešimas akivaizdžiai yra melagingas, nes teismo posėdžio metu peržiūrėjus tarnybiniame pranešime nurodytą 2014-07-31 d. 16:30 val. vaizdo kameros įrašą, nesimato, kad V. Č. iš ko nors imtų grynus pinigus. Iki priimant teismo sprendimą nenustatyta, nei teisme nagrinėjant darbo bylą, nei ikiteisminiame tyrime neįvardintas nei vienas asmuo, iš kurio už „Snow Arenos“ paslaugas V. Č. ėmė grynus pinigus. 2014-07-31 d. 16:30 val. ir kituose vaizdo kamerų įrašuose fiksuotas ne tik ieškovas, bet ir kiti klientų aptarnavimo operatoriai, kurių elgesys niekuo nesiskiria nuo V. Č. elgesio, todėl bet kuris klientų aptarnavimo operatorius iki 2014-08-08 neturėjęs jokios pastabos dėl darbo galėjo būti melagingai apkaltintas, nušalintas ir per vieną dieną atleistas iš darbo, skirtumas tik toks, kad ieškovas buvo išrinktas UAB „Stamita“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos nariu - darbuotojų atstovu.
2. Teismas be pakankamo pagrindo atmetė 2014-01-21 ieškinio papildymą su prašymu pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį įtraukti į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimo persekiojimo už profsąjunginę veiklą ir Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją dėl piktnaudžiavimo vaizdo įrašais. Gavus melagingą 2014-08-08 pardavimų ir sporto renginių organizavimo vadybininko G. V. tarnybinį pranešimą, 2013-08-08 raštu Nr. S13-84 iš ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti raštu, kodėl už „Snow Arenos“ paslaugas V. Č. ėmė grynus pinigus. 2013-08-08 pasiaiškinime V. Č. rašė, kad iš klientų grynųjų pinigų neėmė, dirbo sąžiningai ir dėl jo darbo niekada skundų nebuvo. 2013-08-08 buvo parašytas V. Č. nušalinimo nuo darbo aktas. 2013-08-14 UAB „Stamita“ pateikė prašymą Nr. S-13-92 Alytaus VPK Druskininkų policijos komisariatui, kuriame melagingai nurodoma, jog vaizdo kamerų įrašuose matosi, kad V. Č. „paima iš kliento grynus pinigus“. Taigi, V. Č. buvo atleistas ir iki ieškinio padavimo teismui buvo melagingai kaltinamas, kad vaizdo kamerų įrašuose matosi kaip jis iš klientų ima grynus pinigus. Kai peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus tapo aišku, kad juose nėra duomenų, jog ieškovas ima iš klientų grynuosius pinigus, o teismas padaręs išvadą, kad pagal byloje surinktus įrodymus negalima tiksliai nustatyti ar ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, 2014 m. vasario 20 d. teismas bylą sustabdė, kol Alytaus VPK Druskininkų PK atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį sustabdyti bylą ir įpareigojo bylą nagrinėti iš esmės, nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo įrodomąją reikšmę nagrinėjamai darbo bylai. Tuomet kaltinimai ieškovui teisme buvo pakeisti prielaidomis, o sprendime teismas nurodė, kad ieškovas buvo atleistas už tai, kad jis 2013-07-31 neapskaitė atsakovės klientui nuomojamo slidinėjimo inventoriaus, tačiau dėl to pagal DK 240 straipsnio 1 dalį iš ieškovo nebuvo reikalaujama pasiaiškinti raštu. Pateikiant kitus kaltinimus atsakovė turėjo panaikinti 2013-08-08 atleidimo įsakymą už grynųjų pinigų ėmimą iš klientų už „Snow Arena“ nuomos paslaugas. Tačiau teismas nepaisė CPK XX skyriaus darbo bylų nagrinėjimo ypatumų ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu suformavo teismo įsitikinimą, kad vaizdo kamerų įrašai leidžia labiau tikėti negu netikėti, kad V. Č. neatliko privalomo veiksmo t. y. kortelės pridėjimo prie nuskaitymo įrenginio ir taip „galėjo“ padaryti žalą atsakovei.
3. Apeliantas neginčija teismo išvados, kad ieškovas buvo atleistas ne dėl jo dalyvavimo profesinėje sąjungoje. Tokios formuluotės atleidimo įsakyme nėra. Tačiau ieškovas iki 2013-08-08 jokių drausminių nuobaudų, netinkamo kliento kortelių žymėjimo ar kitokių pastabų dėl darbo neturėjo. Tik administracijos didelio įniršio ir pykčio išraiška galima pateisinti kaltinimus, nušalinimą ir atleidimą įvykdytą per vieną nepilną darbo dieną. Profesinės sąjungos iniciatyva Valstybinė darbo inspekcija atliko patikrinimus UAB „Stamita“ ir nurodė derinti darbo grafikus su profesine sąjunga, atlikti profesinės (psichosocialinės) rizikos vertinimą derinti darbo tvarkos taisykles, išrinkti darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai, įsteigti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą. Atsakovę byloje atstovavęs atstovas pateikė atgaline data derinti su profesine sąjunga jo paruoštus bet nepritaikytus bendrovei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus, kuriems pritarė kaip rašoma kitos bendrovės UAB „Varėnos vandenys“ darbuotojų susirinkimas. Kai ieškovas dėl profsąjunginės diskriminacijos paprašė teismo įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, tam atsakovės atstovas raštu teismui pasipriešino, o teismas pagal CPK 414 straipsnį įpareigotas savo iniciatyva rinkti įrodymus nepriėmė tokio ieškinio papildymo ir grąžino jį ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nors apeliantas teigia, kad iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų neįmanoma nustatyti, ar ieškovas nuskanavo klientų elektroninius bilietus, t. y. ar nuomos inventorius buvo apskaitytas atsakovės elektroninėje apskaitos sistemoje kliento elektroninį slidinėjimo bilietą susiejant su išsinuomotu inventoriumi, tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja tiek byloje esančiai vaizdinei medžiagai, tiek ir į bylą pateiktiems rašytiniems įrodymams bei liudytojų parodymams. Pažymi, kad iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad ieškovas, aptarnaudamas „Snow arena“ klientus ir išduodamas jiems slidinėjimo inventorių, sąmoningai nenuskenuodavo kliento slidinėjimo bilietų, dėl ko slidinėjimo inventoriaus išdavimo faktas nebuvo apskaitomas elektroninėje atsakovės apskaitos sistemoje ir dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė negaudavo pajamų. Faktą, jog ieškovas neapskaitydavo klientų elektroninių slidinėjimo bilietų, patvirtina liudytojų J. M., G. V., R. B. parodymai, taip pat G. V. 2013 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas, buhalterinė pažyma Nr. 2013/02-1, piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. 2013/11-01, kuriame nustatyta, jog peržiūrėjus inventorizuojamų dienų išėjimo kasų (LG 00404182, LG 00404180) „Z“ dienos ataskaitas, pagal klientų identifikavimo numerius įkeltų paslaugų ir paimtų mokėjimų nėra, ką patvirtina ir prie aptariamo piniginių lėšų inventorizacijos akto pridėtas Priedas Nr. 1. Minėtą aplinkybę taip pat pagrindžia 2013 m. spalio 25 d. tarnybinio patikrinimo dėl bendrovei padarytos materialinės žalos patikslintas aktas Nr. 2013-01/2-1, kurį atliko trijų narių komisija, o minėtame akte užfiksuoti net septyni ieškovo neteisėtos veikos (įskaitant klientų elektroninių slidinėjimų bilietų neapskaitymą sistemoje) epizodai, iš kurių penkiuose matyti piniginių lėšų ėmimas iš klientų.
2. Apelianto argumentas, neva jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl elektroninių bilietų apskaitymo, nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, o tariamą savo teisių pažeidimą apeliantas suvokė tik apeliacinio skundo rašymo metu. Skirtingai nei teigia apeliantas, galimybė pasiaiškinti ieškovui buvo suteikta ir jis ja pasinaudojo. 2013 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui buvo įteiktas reikalavimas (Nr. S13-84), kuriame prašoma nurodyti, dėl kokių priežasčių 2013 m. liepos 31 d. buvo šiukščiai pažeista darbo drausmė. Tai, kad šiuo reikalavimu buvo prašoma paaiškinti ne tik pinigų ėmimo iš klientų, bet ir klientų elektroninių bilietų neapskaitymo sistemoje aplinkybes, ieškovui buvo aiškiai suprantama ir žinoma. Šį faktą pagrindžia ir paties ieškovo 2014-01-09 vykusio teismo posėdžio metu išreikštas patvirtinimas, kad 2013-08-08 jam buvo pateiktas peržiūrėti 2013-07-31 vaizdo įrašas, taip pat liudytojai J. M. bei G. V. nurodė, kad ieškovas su vaizdo įrašais buvo supažindintas, vaizdo įrašų peržiūros metu ieškovo buvo prašoma paaiškinti tiek dėl pinigų ėmimo iš klientų, tiek dėl elektroninių bilietų neapskaitymo.
3. Ieškovas iš pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą buvo atleistas ne dėl vienos veikos, padarytos 2014-07-31 16:30 val., tačiau už visas 2013-07-31 atliktas veikas, kurių, remiantis 2013-10-25 tarnybinio patikrinimo dėl bendrovei padarytos žalos patikslinimo aktu Nr. 2013-01/2-1, buvo užfiksuotos net septynios, iš kurių penkiuose matomas grynųjų pinigų paėmimas. Ieškovas 2014-01-09 teismo posėdžio metu pats patvirtino, jog pateikus reikalavimą pasiaiškinti, jam buvo parodyti keli 2013-07-31 vaizdo įrašo epizodai. Be to, 2013-08-08 reikalavimu ieškovas buvo prašomas pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių 2013-07-31 šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, taigi ir iš paties reikalavimo formuluotės akivaizdu, kad ieškovas buvo prašomas pasiaiškinti dėl visų tądien padarytų neteisėtų veikų, todėl ieškovo argumentai, neva 2014-07-31 16:30 val. vaizdo įraše nėra matyti pinigų paėmimo fakto yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir neturi jokios reikšmės sprendimo teisėtumui, kadangi pinigų perdavimo ieškovui faktas matomas ir kituose tos dienos teismui pateiktuose vaizdo įrašuose. Tai, kad ieškovui klientai perduodavo būtent pinigus pagrindžia 2013-07-31 vaizdo įrašai, taip pat liudytojų J. M., G. V., R. B. parodymai, buhalterinė pažyma Nr. 2013/02-1, tarnybinio patikrinimo dėl bendrovės padarytos materialinės žalos patikslintas aktas Nr. 2013-01/2-1, 2013-08-08 G. V. tarnybinis pranešimas, 2013-08-08 nušalinimo nuo darbo aktas. Be to, ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat 2014 m. vasario 17 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kas reiškia, jog veika, už kurios padarymą ieškovui paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, turi nusikalstamos veikos požymių, kadangi pranešimas apie įtarimą asmeniui įteikiamas tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų manyti, jog įtariamasis įvykdė nusikalstamą veiką. Taigi, įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas ėmė grynuosius pinigus iš „Snow arena“ klientų, nors jokie atsakovės vidaus teisės aktai nenumatė ieškovui teisės imti grynuosius pinigus iš klientų, juolab, kad ieškovo darbo vietoje nebuvo ir kasos aparato. Neteisėtais veiksmais ieškovas, be kita ko, pažeidė DK 228 straipsnio, slidinėjimo inventoriaus nuomos darbuotojo pareiginių nuostatų 8 p., UAB „Stamita“ darbo taisyklių 84.1 p, 84.40 p., 85.17 p., su kuriais ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas ir tą pagrindžiantys duomenys yra pateikti byloje.
4. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė į bylą neįtraukdamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kaip išvadą teikiančios institucijos. Apelianto klaidingi teiginiai apie diskriminaciją ar persekiojimą yra traktuotini kaip paprasčiausias siekis išvengti atsakomybės už teisės pažeidimus, siekis nepagrįstai eliminuoti vaizdo įrašą iš bylos, kaip leistiną įrodinėjimo priemonę. Taip pat nėra pagrindo traukti į bylą Asmens duomenų apsaugos inspekcijos, kaip išvadą teikiančios institucijos. Šioje civilinėje byloje vertinant vaizdo įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą pakanka nustatyti faktą, ar šis įrodymas buvo gautas nepažeidžiant subjekto, kuris užfiksuotas vaizdo įraše (t.y. ieškovo), teisių ir interesų, jo teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 str.), t.y. ar buvo filmuojama privati erdvė, ar vieša erdvė, ar vaizdo įraše užfiksuotas asmens privatus gyvenimas, ar išimtinai darbinių funkcijų vykdymas. Tačiau šios bylos nagrinėjimas nėra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų vykdymas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 str. 1 d.). Taigi, pareiga vertinti į bylą pateiktų įrodymų tinkamumą (leistinumą) yra išimtinai teismo kompetencijoje ir šiems veiksmams atlikti nereikalinga Asmens duomenų apsaugos inspekcijos išvada.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo santykių nutraukimą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atveju bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas V. Č. pagal 2011-09-02 neterminuotą darbo sutartį Nr. 590 buvo priimtas dirbti pas atsakovę UAB ,,Stamita“ slidinėjimo trasų padalinyje klientų aptarnavimo operatoriumi (1 t., b. l. 4-5). UAB ‚Stamita“ pardavimų ir sporto renginių organizavimo vadybininkas G. V. 2013 m. rugpjūčio 8 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame bendrovės administracijai pranešė, jog inventoriaus nuomos punkte, atsukus vaizdo stebėjimo kameras, matosi, kad 2013-07-31 16:30 val., vienas iš nuomos punkto darbuotojų, V. Č. už „Snow Arenos“ paslaugas iš kliento paima grynais pinigais (t.1, b. l. 20). 2013-08-08 V. Č. atsakovo įgalioti darbuotojai surašė nušalinimo nuo darbo aktą, su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai (1 t., b. l. 21). 2013-08-08 V. Č. buvo raštu pasiūlyta pasiaiškinti dėl užfiksuoto darbo drausmės pažeidimo (1 t., b. l. 22). 2013-08-08 rašytiniame paaiškinime ieškovas V. Č. neprisipažino ėmęs iš klientų grynus pinigus, nurodė, kad visą laiką dirbo sąžiningai, jokių skundų dėl jo niekada nebuvo (1 t., b. l. 23). 2013-08-08 UAB „Stamita“ direktoriaus A. S. įsakymu Nr. 272, V. Č. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (LR DK 235 str. 2 d. 7 p.), (1 t., b. l. 24). 2013-08-08 UAB „Stamita“ direktoriaus A. S. įsakymu Nr. 273, V. Č. atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (1 t., b. l. 47).
Ieškovas byloje ginčijo atleidimą iš darbo, prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Stamita“ administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 273 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą – UAB „Stamita“ slidinėjimo trasų padalinyje slidinėjimo inventoriaus nuomos darbuotojo pareigas, priteisti iš atsakovės DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmoką, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo 2013-08-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nustatyti, kad ieškovo darbo sutartis su atsakove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, kaip numatyta DK 300 straipsnio 4 dalyje. Poziciją dėl ieškinio grindė tomis aplinkybėmis, jog Sniego arenos lankytojai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo kasose, įrangos nuomos punkte gryni pinigai nebuvo imami, jis iš kliento pinigų neėmė, žalos įmonei nepadarė. Jokių drausminių nuobaudų anksčiau neturėjo. Su klientų aptarnavimo tvarka supažindintas nebuvo, tačiau buvo žinoma, kad kortelėje reikia pažymėti inventoriaus išdavimo faktą, VIP žalios kortelės neskenuodavo, nes kartais paskambindavo darbuotojai iš administracijos, pranešdavo, kad ateis direktoriaus draugai ir liepdavo kortelėse nežymėti. Teigė, kad su vaizdo kameros įrašu supažindintas nebuvo, jam tik pasakė, kad atleido už pinigų paėmimą. Pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo parašė. Nurodė, kad yra atleistas ne už darbo drausmės pažeidimą, nes jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, o už tai, kad bendrovėje įsteigė profesinę sąjungą.
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ginčija ieškovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog ieškovui kaltinimus „galimai“ ėmus grynus pinigus iš klientų atsakovas įrodinėjo pagal fragmentiškus vaizdo kamerų įrašus. G. V. 2014-08-08 tarnybinis pranešimas akivaizdžiai yra melagingas, vaizdo kameros įraše nesimato, kad V. Č. iš ko nors imtų grynus pinigus, byloje neįvardintas nei vienas asmuo, iš kurio už „Snow Arenos“ paslaugas V. Č. ėmė grynus pinigus. Teismas nepaisė CPK XX skyriaus darbo bylų nagrinėjimo ypatumų ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu suformavo įsitikinimą, kad vaizdo kamerų įrašai leidžia labiau tikėti negu netikėti, kad V. Č. neatliko privalomo veiksmo t. y. kortelės pridėjimo prie nuskaitymo įrenginio ir taip „galėjo“ padaryti žalą atsakovei. Teismas be pakankamo pagrindo atmetė pateiktą 2014-01-21 prašymą įtraukti į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimo persekiojimo už profsąjunginę veiklą ir Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją dėl piktnaudžiavimo vaizdo įrašais. Apeliantas neginčija teismo išvados, kad ieškovas buvo atleistas ne dėl jo dalyvavimo profesinėje sąjungoje, nes tokios formuluotės atleidimo įsakyme nėra.
Dėl atleidimo iš darbo taikant Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą
Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Viena drausminių nuobaudų rūšių – atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje apeliantas atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje, o DK 235 straipsnio 2 dalyje nustatyti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai, šis sąrašas nėra baigtinis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Apeliantui taikytas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Pagal jį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors darbuotojas už šias veikas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Toks atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant jų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, minėta, yra drausminė nuobauda, kuri, kaip ir kitos nuobaudų rūšys, gali būti taikoma tik esant būtinoms drausminės atsakomybės sąlygoms: konkretiems darbuotojo neteisėtiems veiksmams arba neveikimui, žalingiems padariniams, priežastiniam darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšiui, darbuotojo kaltei (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atveju turi būti nustatytos aplinkybės, suteikiančios pagrindą jį kvalifikuoti šiurkščiu. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, turi pateikti darbdavys, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.). Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, papildomai reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Šią aplinkybę taip pat turi įrodyti darbdavys.
Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; ).
Pažymėtina, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių. Atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012).
Nagrinėjamoje byloje Druskininkų miesto apylinkės teismas iš ieškovo ir jo atstovų paaiškinimų, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų, teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų J. M., R. B., G. V. parodymų, pateiktų atsakovo vaizdo įrašų analizės, rašytinės bylos medžiagos nustatė, kad V. Č. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad jis 2013-07-31 neapskaitė atsakovės klientui nuomojamo slidinėjimo inventoriaus, t. y. nesusiejo klientui nuomojamo inventoriaus su kliento slidinėjimo bilietu atsakovės elektroninėje sistemoje, taip neteisėtai mažindamas atsakovės gautinas pajamas, teismas nustatė, jog V. Č. išduodamas klientams slidinėjimo įrangą nepridėdavo kortelės (slidinėjimo bilieto) prie kortelių nuskaitymo įrenginio, todėl, dėl neteisėtų V. Č. veiksmų, įmonė patyrė žalą. Teismas sprendime nurodė, jog V. Č. atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padariniais, t. y. kortelės nenuskaitymas, nesusiejimas klientui nuomojamo inventoriaus su kliento slidinėjimo bilietu, grynųjų pinigų priėmimas, sprendė, jog šie veiksmai sąlygojo bendrovės turto sumažėjimą, t. y. atsakovė patyrė nuostolius negavus pajamų už slidinėjimo inventoriaus nuomą.
Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš pateiktų vaizdo įrašų nesimato, kad klientai iš savo piniginių išima ir pateikia V. Č. būtent grynus pinigus, tačiau po tokių akivaizdžių veiksmų, kai klientai perduoda V. Č. daiktus į rankas, o šis neatlieka privalomo veiksmo, t. y. kortelės pridėjimo prie nuskaitymo įrenginio ir daikto negrąžina klientui (kas matosi atsakovės pateiktuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 48, 161) bei minėti klientai pasinaudoję slidinėjimo inventoriumi išeidami kasose pateikia korteles, kuriose nėra duomenų apie slidinėjimo įrangos naudojimą (2013-11-04 inventorizacijos aktas Nr. 2013/11-01 (1 t., b. l. 97-100), todėl teismas, vertindamas vaizdo įrašuose užfiksuotus veiksmus ir pateiktus dokumentus, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad buvo su V. Č. atsiskaitoma grynaisiais pinigais už išduodamą bendrovės „Stamita“ slidinėjimui skirtą inventorių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į prieš tai aptartą šios kategorijos bylose reikalaujamą įrodytumo laipsnį, konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad V. Č. 2013 07 31 dieną buvo perduodami gryni pinigai ir kad V. Č. iš „Snow Arenos“ lankytojų neteisėtai priėmė grynuosius pinigus, nenustatyta V. Č. veiksmų ir valios be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą (bendrovės „Stamita“) turtą savo ar kito asmens naudai, t. y. nenustatyta, kad jo atliktuose veiksmuose yra vagystės ar turto pasisavinimo požymių DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimo prasme. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, jog V. Č. 2013-07-31 neapskaitė atsakovės klientams nuomojamo slidinėjimo inventoriaus, t. y. nesusiejo klientams nuomojamo inventoriaus su kliento slidinėjimo bilietu atsakovės elektroninėje sistemoje, taip neteisėtai mažindamas atsakovės gautinas pajamas, byloje atsakovui įrodžius, kad tokiu būdu V. Č. padarė 818 litų žala atsakovei UAB „Stamita“ (buhalterinė pažyma Nr. 2013/02-1, tarnybinio patikrinimo dėl bendrovės padarytos materialinės žalos patikslintas aktas Nr. 2013-01/2-1, 1 t. b.l. 87-101) leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. Č. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Dėl teismo teisės spręsti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo
Konstatavimas, kad apelianto veiksmuose nenustatyta vagystės ar turto pasisavinimo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), nelemia išvados, kad V. Č. iš viso nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo teisėtas pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys. Taigi, teismo prerogatyva spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tinkamai teisiškai kvalifikuoti santykius, taip pat nurodyti faktinį atleidimo pagrindą atitinkančią teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „Re Vera“, bylos Nr. 3K-3-172/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3- 424/2011).
Minėta, šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006).
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad bendrovėje „Stamita“ buvo parengti ir patvirtinti Slidinėjimo inventoriaus nuomos darbuotojo pareiginiai nuostatai (1 t. b.l. 26, 27), su kuriais pasirašytinai buvo ieškovas supažindintas (1 t. b.l. 28). Bendrovėje „Stamita“ buvo parengtos ir patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (1 t. b.l. 29-45), su kuriomis ieškovas buvo supažindintas (1 t. b.l. 46). Byloje nustačius, jog darbuotojas neapskaitė atsakovo klientams nuomojamo slidinėjimo inventoriaus, t. y. nesusiejo klientams nuomojamo inventoriaus su kliento slidinėjimo bilietu atsakovės elektroninėje sistemoje, taip neteisėtai sumažindamas bendrovės „Stamita“ gautinas pajamas, byloje atsakovui įrodžius, kad tokiu būdu V. Č. padarė 818 litų žala atsakovei „Stamita“, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. Č. grubiai pažeidė Slidinėjimo inventoriaus nuomos darbuotojo pareiginių nuostatų 10 punkto reikalavimus, jo veiksmai atitiko Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 128.5 punkto128.7 punkto, 128.9 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovui buvo žinoma bendrovėje galiojanti tvarka, bet jis šios tvarkos sąmoningai nepaisė. Darbo kodekso (DK) 238 straipsnyje nurodyta, kad „Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.“ DK 230 straipsnyje nurodyta, kad „Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės.“, o DK 232 straipsnyje nurodyta, kad „be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai.“ Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda (Darbo kodekso 234, 236 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2012).
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo nustatyti V. Č. atlikti veiksmai 2013 m. liepos 31 d., jam atliekant darbines pareigas, atitinka šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sampratą, pateiktą DK 235 straipsnio 1 dalyje ir kvalifikuotini šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka). Vadinasi, atsakovas V. Č. veiksmus pagrįstai pripažino šiurkščiai pažeidžiančiais darbo drausmę, todėl nepriklausomai nuo to, kad klaidingai laikė juos turinčiais vagystės požymių, turėjo teisinį pagrindą už jų padarymą nutraukti darbo sutartį. Pažymėtina, kad šiuo atveju teisinis atleidimo pagrindas – DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) – nesikeičia, pakeičiamas tik pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu pagrindas (iš DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto į 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą).
Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą ieškovui būtų pažeista DK 240 str. nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, kadangi prieš skiriant nuobaudą, darbuotojui buvo pasiūlyta pasiaiškinti, taip pat nebuvo pažeistas drausminės nuobaudos paskyrimo terminas.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog teismas be pakankamo pagrindo atmetė ieškovo prašymus CPK 49 straipsnio 2 dalies pagrindu įtraukti į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimo persekiojimo už profsąjunginę veiklą ir Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją dėl atsakovo piktnaudžiavimo vaizdo įrašais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir faktinį ieškinio pagrindą, todėl teisingai sprendė į bylą neįtraukti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kaip išvadą teikiančios institucijos, taip pat Asmens duomenų apsaugos inspekcijos, kaip išvadą teikiančios institucijos. Šių institucijų įtraukimas nebuvo reikalingas, kitu atveju būtų tik užvilkintas bylos nagrinėjimas, kurioje įstatymų leidėjas yra nustatęs sąlyginai trumpus jos išnagrinėjimo terminu (LR CPK 413 str.).
Nustatyta, jog atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 2117,50 Lt (613,27 eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šias išlaidas prašo priteisti iš apelianto (2 t. b. l. 127, 135-139). Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, UAB „Stamita“ turėtos išlaidos priteistinos iš V. Č. (LR CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Papildyti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį, joje nurodant, kad V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra atleistas iš darbo UAB „Stamita“ direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 273 pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už darbo drausmės pažeidimą, numatytą LR DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ (į. k 153701266) iš V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 613,27 eurų išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.