Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo K. C. nubaustas už administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir paskirta 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. C. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 23 d. Vilniuje, Gelvonų-Ozo gatvių sankryžoje, apie 18.30 val. vairavo automobilį „Fiat Doblo“ (Valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,29 promilės, po paklaidos 2,25 promilės) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Atsikirtimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

K. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog K. C. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Nors K. C. teigia, jog automobilio nurodytu laiku ir aplinkybėmis nevairavo, tai yra, neprisipažįsta padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d, vis tik tokią apelianto poziciją aukštesnės instancijos teismas vertintina, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą bei kas prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas K. C. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apylinkės teismas vertindamas pažeidėjo kaltumą pagal ATPK 126 str. 4 d. pagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo A. V., policijos pareigūno D. N., liudytojo J. M. parodymais, liudytojo policijos pareigūno J. V. tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga, kurie papildydami bei patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia pakankamai išsamų padaryto administracinio pažeidimo vaizdą bei pagrįstai leidžia atmesti K. C. keliamą versiją, jog neblaivus automobilio jis nevairavo. Nors apeliantas teigia, kad liudytojas A. V. pranešė policijai jau būnant minėtame kieme, tačiau šis K. C. teiginys paneigiamas liudytojo A. V. parodymais, jog pamatęs prie prekybos centro Akropolis pavojingai manevruojantį automobilį „Fiat Doblo“, pranešė apie tai policijos pareigūnams, po ko nepertraukiamai bendraudamas su pareigūnais, sekė minėtą automobilį, iki šiam sustojus prie Žukausko g. 15, esančio namo, o vairuotojui nespėjus išlipti, atvažiavo pareigūnai. Aukštesnės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, juolab, kad jo parodymai sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat ir policijos pareigūno J. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad gavus pranešimą apie tai, kad asmuo galimai neblaivus vairuoja automobilį ir privažiavus prie automobilio „Fiat Doblo“, pareigūnas pamatė prie vairo sėdintį vyrą, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, o priėjęs liudytojas A. V. paaiškino, kad jis pranešė apie įvykį bei visą laiką sekė minėtą automobilį. Visos šios aplinkybės paneigia apelianto keliamą versiją, kad jis minėtoje vietoje ir minėtomis aplinkybėmis automobilio nevairavo. Be to nėra duomenų, kad kitas asmuo minėtomis aplinkybėmis būtų vairavęs automobilį, to nenurodo ir pats apeliantas. Apelianto kaltės nepaneigia ir liudytojas J. M., kuris tik patvirtino, kad K. C. buvo bare ir ten vartojo alkoholį, tačiau jis negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada tai buvo. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad K. C. buvo bare ir vartojo alkoholį tačiau galimai po to, kai jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pastebėtina, jog apeliantas skunde nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau motyvuotai pasisakė apylinkės teismas skundžiamame nutarime. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia K. C. kaltės bei yra nepakankamai svarūs, jog jų pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.