- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- TS-4-297/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35735-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- D. S.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. (D. S.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2019 m. balandžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų;
2) 2019 m. spalio 29 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 90 dienų su 90 Eur konfiskavimu;
3) 2019 m. gruodžio 16 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 90 dienų.
Nuteistasis D. S. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose , bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 14 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2021 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 357-8 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti elgesio korekcijos programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad D. S. yra teistas septynis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, vyrauja vagystės, nusikaltimus daro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis neturi vidurinio išsilavinimo, profesijos, laisvėje legaliai nedirbo, pragyveno iš pašalpų ir nelegalaus darbo užmokesčio. Nors ir pateikė pažymą dėl jo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju, tačiau ši pažyma formali, kadangi nuteistasis specialybės neturi, o pažymoje nurodyta, kad bus įdarbintas vadybininku konsultantu. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, atlyginęs tik nedidelę dalį. Sugeba savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti, tačiau tai daro kiek paviršutiniškai, nepakankamai analizuodamas didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui pasireikšti turėjusius veiksnius. Bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, tačiau ir baustas vieną kartą drausmine tvarka. Kriminogeniniais veiksniais išlieka jo ankstesni teistumai, išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 69 balais, iš jų net 24 balai dinaminiai, kuriuos galima sumažinti. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad atvykęs į Alytaus pataisos namus jis įsidarbino, dirba sąžiningai, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia ieškinius. Jis pateikė pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas ir būsimam darbdaviui jo turimo išsilavinimo pakanka. Jis ne kartą kreipėsi į pataisos namų psichologų tarnybą su prašymais dėl elgesio korekcijos programų lankymo, tačiau nebuvo pakviestas dalyvauti šiose programose. Alytaus pataisos namuose drausmine tvarka nebaustas, paskatintas, mokosi 11-oje klasėje. Jis yra jauno amžiaus, iš padarytų klaidų padarė išvadas, šiuo metu atlikęs daugiau kaip 1/3 bausmės. Nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, nurodo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas jo skundas, kadangi nori pasisakyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo D. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos programoje, yra pateikęs prašymą dėl dalyvavimo „Pykčio ir agresijos valdymo“ programoje (dėl objektyvių priežasčių programoje nedalyvavo), sprendžia alkoholio vartojimo problemą ir lanko savipagalbos grupę „Anoniminiai alkoholikai“. Mokosi 11-oje klasėje, dirba ir vykdo finansinius įsipareigojimus. Nuteistųjų kriminalinės subkultūros nepalaiko, už nepriekaištingą elgesį paskatintas vieną kartą. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nuteistojo D. S. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 69 balai pagal OASys ir teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis yra jau atlikęs didesnę bausmės dalį, o vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti (neturi profesijos, maža darbinė patirtis), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai), sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir pirmiau minėtos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų (69) dinaminiai yra 24 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo D. S. elgesį bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis paviršutiniškai, nepakankamai analizuodamas vertina svarbiausius ir didžiausią reikšmę jo nusikalstamam elgesiui turėjusius veiksnius. Jam būdingas impulsyvumas, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui, taip pat būdingas rizikingo elgesio modelis, pasireiškiantis spontaniškais, neapgalvotais veiksmais, sunkumais numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistojo gebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas, jam trūksta gilesnės savianalizės. Praeityje būta atvejų, kuomet nuteistasis prarasdavo savitvardą. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti tik vidutiniškai ir jis pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamas strategijas, stebima atsakingo požiūrio į gyvenimą stoka. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo nepakankamą elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme, ką patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nuteistasis skunde pažymėjo, kad Alytaus pataisos namuose drausmės pažeidimų nepadarė ir galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. ir per tą laiką buvo paskatintas vieną kartą, kaip minėta, buvo nubaustas drausmine nuobauda vieną kartą, ir nors nuobauda negaliojanti, tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste aplinkybė, jog Alytaus pataisos namuose, kur nuteistasis bausmę atlieka nuo 2019 m. gruodžio 23 d., jis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai nustatyti jau minėti kriminogeniniai veiksniai.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis D. S. turi tik 10 klasių išsilavinimą, jokios specialybės neįgijęs. Laisvėje laiką dažniausiai leisdavo beprasmiškai, nesimokė, dažnai vartodavo alkoholį, stabilaus ir pakankamo pajamų šaltinio neturėjo, gaudavo bedarbio pašalpą ir šiek tiek pajamų iš nelegalaus darbo, taip pat jam padėdavo sesuo. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, pataisos namuose jo vardu gauti vykdomieji raštai dėl 2 142,05 Eur išieškojimo, atlyginta tik labai nedidelė skolos suma – 180,29 Eur. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis turi nesumokėtų baudų 2 807 Eur sumai. Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, turimi finansiniai įsipareigojimai jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins. Nuteistasis pateikė pažymą dėl jo įdarbinimo laisvėje, tačiau tokia pažyma nepatvirtina, kad ją surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, specialybės neturėjimas, finansiniai įsipareigojimai leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti yra pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis D. S. teistas septynis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto. Jo nusikaltimams būdingas modelis. Šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui, be to, reikia įvertinti ir tai, kad ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir pataisos namų administracija tinkamai tą įvertino, pritaikė jo padėtį lengvinančią priemonę – perkėlimą bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos esmingai koreguojant elgesį bei mąstymą, kas leistų pagrįstai daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus D. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. sausio 12 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Nuteistasis skunde išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, kai bus nagrinėjamas jo skundas, tačiau toks prašymas netenkinamas, nes prieštarauja BPK 360 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą, 1 dalies imperatyvioms nuostatoms, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka ir proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. S. (D. S.) skundą atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.