Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, rengdamasi nagrinėti D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje D. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas kaltinant ją Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu už tai, kad ji 2020 m. birželio 10 d., apie 12.30 val., iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 595 straipsnio 13 dalimi pristatoma į sveikatos priežiūros įstaigą psichiatro konsultacijai, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, buvo užsimojusi keptuve, varė iš savo buto, muistėsi, buvo sugriebusi už durų rankenos ir jos nepaleido, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nurimti ir vykti psichiatro konsultacijai, todėl buvo panaudota fizinė prievarta ir policinės priemonės antrankiai.

Administracinio nusižengimo byla grąžinama administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir bylą teismui atsiuntusiai institucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant <...> bylą negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad <...> pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą <...> bylos medžiagą; <...> teisinis reguliavimas <...> įpareigoja <...> pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi, teismo, kaip aktyvaus arbitro vaidmuo neeliminuoja įstatyminės tyrimo įstaigų ir jos pareigūnų pareigos teismui pateikti išsamią ir objektyvią bylos medžiagą, o ir įrodinėjimo našta pagrįsti pažeidėjo kaltę tenka būtent tyrimo įstaigai. Todėl akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai, medžiagoje surinkti duomenys neturi kelti jokių abejonių dėl asmens kaltės, dėl jam inkriminuojamo nusižengimo kvalifikacijos, dėl jo galėjimo būti administracinio nusižengimo subjektu ir tik tada ji gali būti perduota pagal kompetenciją institucijai ar jos pareigūnui, turinčiam teisę nagrinėti ją. Šiuo atveju, teismo vertinimu, institucijos pateikta medžiaga nėra išsami ir rodo administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos paviršutiniškai atliktą tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 10 straipsnį administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, t. y. dėl psichikos sutrikimo nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamumo (ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiuo atveju tiek pats administracinio nusižengimo protokole suformuluotas administracinis kaltinimas, tiek teismui pateiktoje medžiagoje, esančių tarnybinių pranešimų turiniai liudija apie prastą D. N. sveikatos būklę tiek iki jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, jo padarymo metu, tiek po jo, bei kelia klausimą dėl to, ar galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo metu D. N. buvo pakaltinama ir ar jos veiksmai nebuvo jos sveikatos būklės pasekmė. Nepaisant to, nors iki protokolo surašymo ir turėdama informacijos apie abejonių keliančią D. N. sveikatos būklę, administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija (pareigūnė) nesiaiškino, ar pastarasis asmuo veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, kas ANK yra įvardijama kaip vienas iš pagrindų nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną (ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai yra institucija, net ir žinodama svarbias tyrimo aplinkybes, jog gavus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad D. N. tikėtinai serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jas ignoravo ir nesiėmė papildomų veiksmų, siekiant nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galėjimo būti subjektu, neatliko išsamaus tyrimo (ANK 593 straipsnis) bei nepaskyrė ekspertizės ir nesikreipė į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo, siekiant nustatyti, ar D. N. yra pakaltinama. Dėl šių priežasčių administracinio nusižengimo medžiaga nėra išsami, todėl ši byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Tokio sprendimo pagrįstumą patvirtina ir aukštesniųjų teismų formuojama praktika (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-327-1020/2018).

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog atsakomybėn traukiamam asmeniui D. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, jis nėra tinkamas. Ši aplinkybė bei paviršutiniškai atliktas tyrimas sudaro pagrindą bylą grąžinti institucijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą dėl netinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nusižengimo tyrimui atlikti grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.