- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- I1-5096-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01282-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3, 28) nurodė, kad jis 2018 m. kovo 30 d. buvo pervežtas kalėti į Pravieniškių PN-AK 1-ąjį sektorių ir paskirtas į 8-ą būrį, kuriame kali jaunimas, neigiamos darbinės motyvacijos, turintys priklausomybių, besilaikantys subkultūros tradicijų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui buvo labai sunku kalėti, nes nebuvo su kuo bendrauti, jo ir kitų nuteistųjų požiūriai kardinaliai skyrėsi, todėl jam buvo labai sunku adaptuotis. Šiame būryje kalintys nuteistieji visada buvo agresyviai nusiteikę prieš pareiškėją. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-856 jis buvo perkeltas į 6-ą būrį, kuriame kalėjo asmenys, pervežti iš Alytaus pataisos namų, turintys žalingų įpročių, neigiamos darbinės motyvacijos, griežtai besilaikantys subkultūros. Todėl šiame būryje jis nepritapo, buvo ignoruojamas. 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2-2256 buvo paskirtas į 3-ią būrį, kuriame taip pat kalėjo jaunimas, turintys žalingų įpročių, skolingi kitiems nuteistiesiems narkotikų, dėl įvairių problemų skundę kitus nuteistuosius pareigūnams, todėl visų būrių nuteistieji jautė didelę neapykantą 3-iame būryje kalintiems nuteistiesiems. Gyvenimas šiame būryje kėlė didelę įtampą, jam buvo labai sunku bendrauti, užsidarė savyje, kreipėsi pagalbos į psichologus, psichiatrus. 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 2-294 Pravieniškių PN-AK direktorius vėl paskyrė į 6-ą būrį, kuriame griežtai laikomasi subkultūros. Šiame būryje jis nepritapo, jam buvo ypač sudėtinga, nes buvo perkeltas iš 3-io būrio. Skunde nurodė, kad taip jam nuolat buvo sunkinamos kalinimo sąlygos, visiškai nesilaikoma diferencijuoto skyrimo į būrius. Skiriant į būrius nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę, amžių. Skunde tvirtino, kad nebuvo atsižvelgta į psichologinę pažymą rekomendaciją dėl jo priežiūros ypatumų. 2020 m. vasario 4 d. besigydydamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje bandė nusižudyti išgėręs raminamųjų vaistų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 34–38) nurodė, jog pareiškėjas neginčija Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymų, todėl byloje nėra galimas neteisėtų veiksmų konstatavimas. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teisė skųsti pataisos namų įsakymus nebuvo apribota. Visi pareiškėjo perkėlimai iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą buvo atlikti vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir tinkamai įforminti. Pabrėžė, kad nuteistųjų perkėlimas iš būrio į būrį yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos dėl nuteistojo priimamas sprendimas, kurį priimant dalyvauja pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nariai. Priskirti nuteistuosius atitinkamiems būriams yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija. Pareiškėjas dėl psichologinių sunkumų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, buvo konsultuotas 2019 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovės atstovo nuomone, neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų – pareiškėjo paskyrimo į 1-ojo sektoriaus 8, 6 ir 3 nuteistųjų būrius laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2020 m. kovo 30 d.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 2-471 buvo perkeltas iš 2-ojo sektoriaus 11-o būrio į 1-ojo sektoriaus 8-ą būrį (b. l. 50). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-856 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę 1-ame sektoriuje, paskyrimo į būrius ir brigadas“ jis buvo perkeltas į 6-ą būrį (b. l. 119, 120). 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2-2256 pareiškėjas iš 6-o būrio perkeltas į 3-ią būrį (b. l. 125). 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2-94 pareiškėjui paties prašymu paskirta miegamoji vieta pirmame aukšte (b. l. 128). 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 2-294 pareiškėjas iš 3-io būrio perkeltas į 6-ą būrį.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 65 punktą, nuteistieji į būrį paskiriami pataisos namų direktoriaus įsakymu; skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 13 punkte.
Pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau paskyrimo nuteistųjų į būrius esminius kriterijus nustato būtent pirmiau nurodytuose teisės aktuose išvardyti kriterijai, t. y. privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi BVK 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019).
Pagal byloje pateiktus ginčo laikotarpio duomenis nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius darbo organizavimo 1-ajame sektoriuje“ sudaroma nuteistųjų skirstymo komisija 1-ajame sektoriuje, kuri kaip direktoriaus patariamoji institucija teikia siūlymus dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius bei gyvenamąsias patalpas (b. l. 70–113). Iš pateiktų įsakymų matyti, kad juose yra nustatyti nuteistųjų skyrimo į lokalinius sektorius ir būrius kriterijai, į kuriuos komisija turi atsižvelgti skirdama nuteistuosius į lokalinius sektorius, būrius. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-122 matyti, kad skirdama O. B. į 8-ąjį būrį komisija turėjo atsižvelgti, ar nuteistasis nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą; jei nuteistasis dėl įvairaus pobūdžio problemų nesugeba adaptuotis kituose būriuose ar turi asmeninio / asmenybinio pobūdžio problemų; ar nuteistasis savanoriškai pasižada koreguoti savo elgesį pagal įstaigoje nustatytą vidaus tvarką; ar nuteistasis nusiteikęs palaikyti pagarbius savitarpio santykius šiame sektoriuje; jei pagal nustatytą grafiką sutinka tvarkyti lokalinio sektoriaus teritoriją; jei nuteistasis pagal savo sugebėjimus dalyvauja ar pageidauja dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos veiklose; esant būtinumui, kai siekiama užtikrinti gyvenamųjų patalpų apgyvendinimo socialinį lygiateisiškumą (b. l. 71).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-122 nustatytus kriterijus, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pataisos įstaigos direktorius, skirdamas jį į 8-ąjį lokalinį sektorių, neįvertino jo asmenybės ypatumų. Vienas iš kriterijų, į kurį privalu atsižvelgti, tai aplinkybė, jei nuteistasis dėl įvairaus pobūdžio problemų nesugeba adaptuotis kituose būriuose ar turi asmeninio / asmenybinio pobūdžio problemų. Vertindamas, ar Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją, apgyvendintą 8-ame būryje, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esančioje 2018 m. balandžio 4 d. pažymoje-rekomendacijoje dėl O. B. priežiūros ypatumų Nr. 73(1)-88 nurodyta, jog jis įrašytas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis apskaitos žurnalą nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., todėl jam buvo rekomenduojama taikyti sustiprintą priežiūrą (b. l. 20), o tai patvirtina, kad pareiškėjas turi psichologinių problemų. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, jog siūlydama skirti pareiškėją į 8-ą būrį komisija atsižvelgė į visus nurodytus kriterijus. Taip pat vertinama tai, jog pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėją apgyvendinant Pravieniškių PN-AK 8 būryje.
Pareiškėjas skunde akcentavo, kad 3-iame būryje bausmę atliko asmenys, turėję žalingų įpročių, vartoję narkotikus, skolingi kitiems nuteistiesiems, todėl jam teko atsiriboti, negalėjo normaliai bendrauti.
Pirmiausia teismas pažymi, kad nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. pataisos įstaigos direktoriui pateikė prašymą perkelti jį iš 6-o būrio į 3-ią būrį. Tame pačiame prašyme buvo prašoma dėl sveikatos problemų paskirti jį miegoti į apatinį lovos aukštą (b. l. 127). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nuteistojo prašymas buvo patenkintas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2-2256 pareiškėjas iš 6-o būrio perkeltas į 3-ią būrį (b. l. 125), o 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2-94 pareiškėjui paties prašymu paskirta miegamoji vieta pirmame aukšte (b. l. 128). Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas į 3-ią būrį buvo paskirtas Nuteistųjų skirstymo komisijos protokolo pagrindu (b. l. 126), atsižvelgiant į jo prašymą, taip pat elgesį, teisės aktų reikalavimus ir pataisos namų direktoriaus nustatytus kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad komisija, siūlydama pataisos namų direktoriui skirti pareiškėją į 3-ią būrį, o direktorius, įsakymu jį paskirdamas į šį būrį, įvertino teisės aktais nustatytus reikalavimus. Taigi įvertinęs tai, kad pareiškėjas išreiškė valią bausmę atlikti būtent 3-iame būryje, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl neteisėto jo paskyrimo į 3-ią būrį laiko deklaratyviais, todėl nepagrįstais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. buvo paskirtas į 6-ą būrį (b. l. 119–124, 132–135).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo teigimu, šiame būryje jis nepritapo, buvo ignoruojamas, patyrė didelę psichologinę įtampą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog O. B. ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių prašydamas paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis buvo perkeltas į 6-ą būrį (b. l. 23, 19, 18). Iš byloje esančių atsakymų matyti, kad jam buvo paaiškinta, kokiais teisės aktais ir nuostatomis vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeliamas iš vieno būrio į kitą. Teismas, vertindamas pareiškėjo perkėlimo į 6-ą būrį teisėtumą ir kalinimo sąlygas šiame būryje, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikta Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologės pasirašyta 2020 m. liepos 1 d. pažyma Nr. 85-457 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologo buvo konsultuotas 6 kartus (b. l. 57), nors atsakovės atstovo pateiktoje taip pat 2020 m. liepos 1 d. psichologės pasirašytoje pažymoje nurodoma, jog pareiškėjas dėl psichologinių sunkumų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, psichologo buvo konsultuotas vieną kartą – 2019 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 42). Pareiškėjas paaiškinimuose tvirtino, kad visos konsultacijos buvo susiję su paskyrimais į atitinkamus būrius (b. l. 56), tačiau pareiškėjo pateiktoje pažymoje psichologinių konsultacijų turinys nėra atskleistas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, jog nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6-ą būrį (b. l. 41, 133). Tačiau Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 27 d. atsakyme pareiškėjui nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir jam buvo taikoma intensyvi priežiūra (b. l. 21).
Iš byloje pateikto asmens bylos išrašo, kuriame atsispindi pareiškėjo pervežimai, matyti, kad nuo 2020 m. sausio 24 d. pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. vasario 4 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis bandė nusižudyti ir tokį savo poelgį sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bandė nusižudyti išgėręs didelį kiekį karbomezapino ir raminamųjų vaistų (b. l. 5–8, 21). 2020 m. vasario 14 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad apklaustas O. B. nurodė, jog 2020 m. vasario 4 d. vaistų išgėrė ketindamas nusižudyti, nes yra nusivylęs teisine sistema ir nėra sprendžiamos jo problemos. Dėl bandymo nusižudyti pretenzijų niekam neturėjo (b. l. 7).
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3576-624/2020).
Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl O. B. perkėlimo į 6-ą būrį, atsižvelgia į Pravieniškių PN-AK pateiktą psichologės 2020 m. liepos 1 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dėl psichologinių sunkumų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 1 d., o ši diena nepatenka į laikotarpį, kurio metu jis buvo paskirtas į 6-ą būrį. Taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad pareiškėjo pateiktame Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 27 d. atsakyme pareiškėjui nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir jam buvo taikoma intensyvi priežiūra. Dėl laikotarpio nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kurio metu jis atliko bausmę 6-ame būryje, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad, skiriant pareiškėją į 6-ą būrį, į nuteistųjų skyrimo į būrius kriterijus ir teisės aktų reikalavimus nebuvo atsižvelgta. Teismas akcentuoja, jog administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų skirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog į 6-ą būrį jis buvo skiriamas neteisėtai, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, didelę įtampą, jautė grėsmę. Kaip minėta, pareiškėjas ketinimą nusižudyti siejo su Pravieniškių PN-AK neteisėtais perkėlimais į būrius, ypač 6-ą būrį. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir į ikiteisminio tyrimo nutarime nurodytus pareiškėjo paaiškinimus, konstatuoja, kad pareiškėjas ketinimą nusižudyti siejo su abstrakčiomis aplinkybėmis, nusivylimu teisine sistema, tačiau nekonkretizavo, kokios jo problemos nesprendžiamos, todėl šie duomenys nesietini su pareiškėjo perkėlimu į būrius ir netinkamomis kalinimo sąlygomis.
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.