Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-634-2014

Teisėja Audra Kriščiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01223-2013-8

2014 m. gegužės 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo P. N. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 str. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė P. N. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Iš nuteistojo P. N. priteista 240 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 242 str. už tai, kad jis, žinodamas apie 2012 m. balandžio 5 d. įsiteisėjusį 2012 m. kovo 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam skirta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė, tyčia išvyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pasislėpė nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, taip, būdamas nesuimtas, iki 2013 m. gruodžio 12 d. vengė atlikti paskirtą arešto bausmę, kol buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. P. N. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas P. N. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Nustatyta, kad P. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 242 str.), už kurio padarymą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė, kad P. N. ne kartą baustas administracine tvarka, ne kartą teistas už tyčinių veikų padarymą, teistumas neišnykęs, Alytaus pataisos namų charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai. Apelianto skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Alytaus pataisos namų charakteristika atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ši charakteristika neturėjo lemiamos įtakos bausmės rūšies parinkimui. Parenkant laisvės atėmimo bausmę teismas pagrįstai vadovavosi BK 56 str. nuostatomis, kurios nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neturintis turto ir pajamų, todėl baudos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų bausmės paskirčiai ir tikslams.

Tai, jog apeliantas mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, P. N., kaip recidyvistui, už BK 242 str. numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis yra artimas sankcijos minimumui, todėl ši bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 64¹ str. reikalavimų ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Kolegijos vertinimu, kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeistų P. N. teisei priešingo elgesio, o nuteistojo pageidavimus tenkinančios, bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis augina 2 nepilnamečius vaikus, stengiasi dorai gyventi, ieškosi darbo nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Apeliantas privalėjo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš nusikalsdamas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. N. apeliacinį skundą atmesti.