Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-52-1-00981-2012-2) Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.10.1.;2.4.6.3.1.

2013 m. spalio 7 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nuteistajam G. J., gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme- laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-08-28 iki 2012-08-30.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) , degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio konflikto metu sudavė ne mažiau 5 smūgius savo sutuoktinei G. J. ir tuo jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje pilvo abiejose pusėse, juosmens dešinėje ir dešiniame sėdmenyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės dydis neginčijamas, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų (BPK 320 str. 3 d.)

Skunde prokurorė teigia, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas – BK 75 str. nuostatas, todėl nepagrįstai atidėjo G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog prokurorės skundas pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

G. J. atitinka formalias sąlygas dėl BK 75 str. nuostatų taikymo – galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirta už kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus ir yra ne didesnė nei 4 metai, tačiau vien to nepakanka, būtina taip pat ir išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Apylinkės teismas išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, padarė įvertinęs tai, kad nusikaltimas padarytas prieš sutuoktinę, atsižvelgęs į nukentėjusiosios poziciją, jos siekius bei viltis. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog toks vertinimas neišsamus, neįvertintos kitos reikšmingos aplinkybės – nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, teisės pažeidimai, taikytos poveikio priemonės bei jų efektyvumas, pernelyg sureikšminta nukentėjusiosios pozicija, o ją vertinant nepakankamai atsižvelgta į tai, kad G. J. yra vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir anksčiau, be to, yra grasinęs. Dėl šių aplinkybių teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmė atlikimo, laikytina nepagrįsta.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtina įvertinti G. J. požiūrį į visuotinai priimtinas ir įstatyme įtvirtintas elgesio taisykles, ankstesnius jo pažeidimus, taikytas poveikio priemones bei jų efektyvumą. Iš bylos duomenų matyti, jog G. J. anksčiau net du kartus teistas, tame tarpe ir už BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, padarytą taip pat G. J. atžvilgiu. Naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, be to, anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. G. J. 2011-11-07 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 4 mėn. laisvės atėmimo bausme paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams. G. J. buvo įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. Nepraėjus nei metams jis padarė net tris grubius administracinius teisės pažeidimus, naują nusikaltimą ir nevykdė teismo įpareigojimo. Praėjus vos mėnesiui po teismo nuosprendžio paskelbimo, 2011-12-29 padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą, dėl ko 2012-01-09 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi nubaustas 4300 litų bauda ir specialios teisės vairuoti atėmimu 48 mėn. 2012-08-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu už teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. nubaustas 500 litų bauda. Be to, 2012-10-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 130(2) str. ir 124¹ str. 7 d. nubaustas 25 paroms administracinio arešto su transporto priemonės BMW 530 konfiskavimu. G. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo išvyko gyventi į kitą miestą, be probacijos tarnybos sutikimo buvo išvykęs į užsienį. Be to, G. J. net 20 kartų baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių visuma rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į anksčiau taikytas poveikio priemones, o taip pat ir į bausmės vykdymo atidėjimą. Šių aplinkybių visuma rodo, jog G. J. linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti jam skirtų draudimų bei įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad jis nebenusikalstų. Visos šios aplinkybės neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Šiuo atveju nukentėjusiosios išsakyta pozicija, viltys bei jos siekiai nepakankamos aplinkybės persverti anksčiau nurodytas aplinkybes, vertintinas G. J. nenaudai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ypač atsižvelgiant į tai, jo nukentėjusioji vis dar santuokoje, saistoma bendrais interesais, todėl iš dalies yra priklausoma nuo savo sutuoktinio, G. J. anksčiau jai yra grasinęs.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog bausmės vykdymo atidėjimas G. J. taikytas nepagrįstai, teismo išvados šioje dalyje nepagrįstos, BK 75 straipsnio nuostatos šiuo atveju pritaikytos nesant tam pagrindo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), paskiriant G. J. bausmę atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir atidėtas G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei skirti įpareigojimai.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu G. J. paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams skirti atlikti pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.