- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2T-74-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- RAB „Baltlitstroj“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos RAB „Baltlitstroj“ administratorės M. T. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį byloje Nr. A21-7471-70/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos RAB „Baltlitstroj“ administratorės M. T. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį byloje Nr. A21-7471-70/2016, kuria iš G. J. A. priteista 186 275,61 Eur suma RAB „Baltlitstroj“ naudai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. J. A. atsiliepime su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą (nutartį) nesutiko, prašė šį prašymą palikti nenagrinėtą arba prašymo netenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui netinkamai pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą. Suinteresuoto asmens nuomone, tokį prašymą užsienio valstybės subjektas turi pateikti pagal 1965 m. Hagos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo nuostatas, todėl netinkamai pateiktas prašymas turi būti paliktas nenagrinėtas.
3. Be to, suinteresuotas asmuo G. J. A. pažymėjo, kad pareiškėjos prašymą atsisakytina tenkinti, kadangi pripažinus ir leidus vykdyti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta viešoji tvarka – nurodyta nutartis priimta teismo, neturėjusio kompetencijos spręsti ginčą, nutartimi įtvirtinamas nepagrįstas pareiškėjos praturtėjimas suinteresuoto asmens sąskaita. Suinteresuoto asmens nuomone, pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvoje Rusijos Federacijos teismo nutartį taip pat būtų pažeista G. J. A. teisė į teisingą teismą. Suinteresuotas asmuo taip pat pabrėžė, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismas ieškinį priėmė pažeidęs Rusijos Federacijos civilinio kodekso nuostatas, kad 2015 metais, kai iš RAB „Baltlitstroj“ generalinio direktoriaus pareigų buvo atleistas G. J. A., tos bendrovės finansinė būklė buvo puiki.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
4. Pareiškėja į bylą pateikė Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A21-7471-70/2016 patvirtintą kopiją su vertimu (b. l. 7-27). Į bylą taip pat pateiktos Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2018 m. gruodžio 29 d. ir 2019 m. spalio 29 d. nutarčių patvirtintos kopijos su vertimais (b. l. 28-35). Suinteresuotas asmuo G. J. A. pateikė savo atstovės atsiliepimo užsienio teismo byloje Nr. A21-7471/2016 kopiją su vertimu bei liudytojų apklausos užsienio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. posėdyje byloje Nr. A21-7471/2016 stenogramą su vertimais (b. l. 63-66, 72-88). Be to, G. J. A. pateikė savo pareiškimo Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Tyrimų komitetui kopiją su vertimu, savo paraiškos formos Europos Žmogaus Teisių Teismui kopiją, savo 2015 m. vasario 18 d. pretenzijos UAB „Strojservis-Kaliningrad“ kopiją su vertimu, Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „Teismo ekspertų biuras“ specialisto išvados kopiją su vertimu bei 2016 m. gruodžio 8 d. Rusijos Fedaracijos vidaus reikalų ministerijos Kaliningrado miesto valdybos Tyrimų valdybos 4-ojo skyriaus nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą kopiją su vertimu (89-119, 121-133, 135-138). Suinteresuotas asmuo taipogi pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-64-881/2020 kopiją (b. l. 70-71).
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Užsienio teismų sprendimų pripažinimas grindžiamas bendrąja nuostata, kad sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d.). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020, 12 punktas).
6. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis) 50 straipsnyje įtvirtinta, kad Susitarančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 18 straipsnyje nustatyta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Pagal Sutarties 56 straipsnį pripažinti sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
7. Analizuojamu atveju iš pateiktos Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties kopijos matyti, kad nutartis buvo priimta bylos procese dalyvaujant suinteresuoto asmens (atsakovo užsienio teismo byloje) G. J. A. atstovei N. S. M. (b. l. 7-27). Pareiškėja taip pat pateikė Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarės išduoto įgaliojimo kopiją, patvirtinančią, kad G. J. A. įgaliojo N. S. M. atstovauti jį bei jo vardu vesti Rusijos Federacijoje visas civilines, administracines bylas, atstovauti visuose teismuose (b. l. 38). Be to, suinteresuotas asmuo G. J. A. pateikė jo atstovės Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismui pateikto atsiliepimo kopiją bei šio teismo posėdžio dalies stenogramą (b. l. 63-66). Minėti dokumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas G. J. A. buvo laiku ir tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, jam buvo sudaryta galimybė per atstovą dalyvauti teisminiame bylos procese.
8. Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismuose nebuvo nagrinėjamas joks ginčas (neskaičiuojant prašymų pripažinti užsienio teismo sprendimą), kilęs tarp G. J. A. ir pareiškėjos RAB „Baltlitstroj“ (CPK 179 str. 3 d.).
9. Susipažinus su prašomos pripažinti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo nutarties turiniu, matyti, kad šia nutartimi buvo sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo bei dėl Rusijos Federacijos valstybinės rinkliavos priteisimo. Nei vienas iš nurodytų klausimų nėra priskiriamas išimtinei Lietuvos Respublikos įstaigų (teismų) kompetencijai (CPK 784-786 str., 789 str.).
10. Apibendrinant tai, kas nurodyta šios nutarties 7-9 punktuose, konstatuotina, jog nenustatytas nei vienas Sutarties 56 straipsnyje nustatytas atsisakymo pripažinti ir vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą pagrindas.
11. Suinteresuotas asmuo G. J. A. savo atsiliepime į pareiškėjos prašymą pabrėžė, kad pareiškėja negalėjo pati tiesiogiai pateikti dokumentų Lietuvos apeliaciniam teismui, taip pat pažymėjo, kad prašymo patenkinimas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą viešąją tvarką bei būtų įtvirtintas suinteresuoto asmens teisės į teisingą teismą pažeidimas.
12. 1965 m. Hagos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Konvencija) 1 straipsnyje įtvirtinta, kad ši Konvencija taikoma nagrinėjant visas civilines ir komercines bylas, kai yra pagrindas perduoti teisminį arba neteisminį dokumentą, kad jis būtų įteiktas užsienyje. Kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Rusijos Federacija yra prisijungusios prie Konvencijos, šios Konvencijos nuostatos gali būti taikomos įteikinėjant teisminius ir neteisminius dokumentus. Kita vertu, vien tai, kad gali būti taikomos Konvencijos nuostatos, nereiškia, kad negali būti taikomi kiti tarptautinės ar nacionalinės teisės aktai, numatantys alternatyvius teisminių dokumentų įteikimo ar pateikimo teismui būdus.
13. Sutarties 1 straipsnio 2 dalyje Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija susitarė, kad vienos Susitarančiosios Šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Šalies teismus, prokuratūrą, notarines kontoras (teisingumo įstaigas) bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės, šeimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinėjant šias bylas, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai. Vadinasi, pareiškėjos RAB „Baltlitstroj“ atstovė administratorė M. T. turėjo teisę tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą (nutartį) ir nėra jokio teisinio pagrindo šį prašymą palikti nenagrinėtą dėl jo pateikimo būdo (CPK 296 str. 1 d.).
14. Kaip šioje nutartyje jau buvo nurodyta, pagal CPK 810 straipsnio 4 dalį svarstant užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą negali būti tikrinamas užsienio valstybės teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Vadinasi, suinteresuoto asmens G. J. A. argumentai dėl Rusijos Federacijos teismo galbūt netinkamai taikytų Rusijos Federacijos įstatymų yra nevertinami, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nėra kompetentingas spręsti dėl šių aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo.
15. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Europos Žmogaus Teisių Konvenciją (toliau – EŽTK), kurios nuostatos yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. EŽTK 6 straipsnis garantuoja teisę į teisingą teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas EŽTK 6 straipsnio nuostatas yra nurodęs, jog teisė į teisingą teismą apima teisę šalims bylos nagrinėjimo metu išdėstyti savo pozicijas, o bylą nagrinėjantis teismas privalo tinkamai ištirti pateiktus duomenis, argumentus bei įrodymus be išankstinio nusistatymo, motyvuoti (tačiau ne detaliai aptarti kiekvieną šalies argumentą) savo sprendimus (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją Nr. 47287/99). Susipažinus su prašoma pripažinti Rusijos Federacijos teismo nutartimi, nenustatyta jokių akivaizdžių EŽTK garantuojamos teisės į teisingą teismą pažeidimų – suinteresuotas asmeniui G. J. A. buvo sudaryta galimybė pareikšti savo poziciją per atstovą, Rusijos Federacijos teismas tyrė jam pateiktus įrodymus, apklausė liudytojus, išdėstė savo nutarties motyvus, nėra duomenų, sudarančių pagrindą įtarti, jog Rusijos Federacijos teismas byloje būtų turėjęs išankstinį nusistatymą.
16. Aiškindamas Sutarties 18 straipsnį ir jame apibrėžtus atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kiekvienu atveju spręsdamas dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikos teismas, be kita ko, turi patikrinti ir ar užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai (Civilinio kodekso 1.11 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Analizuojamu atveju suinteresuotas asmuo nedetalizavo, kokioms konkrečioms Lietuvos Respublikos įstatymų principinėms nuostatoms prieštarauja prašoma pripažinti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo nutartis. Apeliacinis teismas savo iniciatyva taip pat nenustatė galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A21-7471-70/2016.
18. Pareiškėja pateikė visus dokumentus, kurie pagal Sutarties 52 straipsnį privalo būti pateikti kartu su prašymu leisti vykdyti sprendimą – Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas patvirtintas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A21-7471-70/2016 nuorašas, kuriame yra nutarties įsiteisėjimo žyma su data.
19. Sutarties 54 straipsnyje nustatyta, jog pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jam įvykdyti Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.).
20. Siekdama pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A21-7471-70/2016 imtis vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su jai išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo (nutarties) patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, pareiškėjos prašymas tenkinamas – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A21-7471-70/2016, pripažįstama ir leidžiama ją vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 - 812 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruoto juridinio asmens RAB „Baltlitstroj“ administratorės M. T. prašymą tenkinti.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. A21-7471-70/2016, dėl nuostolių ir valstybinės rinkliavos išieškojimo iš suinteresuoto asmens G. J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.