Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Baltlitstroj“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Šiaurės-Vakarų apygardos Arbitražo teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A21-7471/2016, dėl piniginių lėšų priteisimo, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Rusijos Federacijos Šiaurės-Vakarų apygardos Arbitražo teismas (toliau – ir Arbitražo teismas) 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu byloje Nr. A21-7471/2016 nusprendė išieškoti pareiškėjai ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „Baltlitstroj“ iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ 17 250 375 Rusijos rublių (RUB) (237 278,04 Eur) skolos.

2. 2020 m. liepos 20 d. pareiškėja RAB „Baltlitstroj“, vadovaudamasi 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis), kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Šiaurės-Vakarų apygardos Arbitražo teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą byloje Nr. A21-7471/2016.

5. Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.

6. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas nuostata, kad užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

7. Dvišalės sutarties 50 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas, o 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

8. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal Dvišalę sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

9. Įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė, jog suinteresuotam asmeniui AB „Panevėžio statybos trestas“ bent kartą laiku ir nustatyta forma buvo pranešta apie procesą Rusijos Federacijoje. Iš užsienio teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išvadą, jog suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, padarė remdamasis Ataskaita apie siuntimo su pašto identifikatoriumi (duomenys neskelbtini) atsekimą. Tačiau šis dokumentas nepatvirtina pranešimo įteikimo, o priešingai – iš šio dokumento turinio matyti, kad suinteresuotam asmeniui buvo siunčiami procesiniai dokumentai, tačiau suinteresuotam asmeniui 2017 m. spalio 12 d. jų įteikti nepavyko ir 2017 m. spalio 16 d. buvo grąžinti atgal į Rusijos Federacijos teritoriją. Taip pat pažymėtina, kad kartu su prašymu nepateikti ir jokie duomenys, patvirtinantys, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo siųstas ar įteiktas prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas.

10. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Dvišalės sutarties 56 straipsnio 1 punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti ir leisti kitoje Susitariančioje šalyje (Lietuvos Respublikoje) vykdyti užsienio teismo sprendimą pagrindas, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809-812 straipsniais, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 56 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Baltlitstroj“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Šiaurės-Vakarų apygardos Arbitražo teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A21-7471/2016, dėl 17 250 375 Rusijos rublių (237 278,04 Eur) išieškojimo iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.