Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys M. Š., G. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė patenkinti pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėja ne su visomis teismo ekspertizės išvadomis sutinka. M. Š. nevaikšto, rankų ir kojų paralyžius, tad ji negali buityje susitvarkyti. Pareiškėjai nemano, kad M. Š. pajėgi susitvarkyti, dėl jos fizinės ir psichinės būsenos. Iš socialinių darbuotojų padarytų išvadų sprendžia, kad M. Š. turi būti pripažinta neveiksnia dėl paveldėjimo ir gebėjimo susitvarkyti, dėl šeimos santykių jai veiksnumas neturėtų būti ribojamas. Ši sritis jai buvo išskirta kaip neaktuali. Dėl paveldėjimo teisinių santykių srities kyla klausimas, ar ji sugebės priimti testamentą, tačiau sutinka su ekspertų išvadomis. Dėl dokumentų tvarkymo ekspertų komisija nesvarstė. Įvertinus bylos medžiagą prašo papildomai M. Š. pripažinti neveiksnia turtinių santykių srityje. Paveldėjimo santykiuose – pripažinti ribotai veiksnia. Savitvarkos – visiškai neveiksnia. Sveikatos priežiūros – ribotai veiksnia. Balsavimo srityje - teismo nuožiūra. Sutinka, kad pati galėtų balsuoti. Rūpintoju (globėju) palikti brolį G. Š..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos Nr. e2YT-880-541/2023 medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimu M. Š. pripažinta ribotai veiksnia tam tikrose srityse, nustatyta rūpyba, jos rūpintoju paskirtas G. Š. (e. b. l. 15-19).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Širvintų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo M. Š. pripažinta ribotai veiksnia, peržiūrėjimo (Civilinio kodekso 2.10¹ straipsnis). Tokio kreipimosi į teismą pagrindu pareiškėja nurodo aplinkybes ir pateikia įrodymus, kad M. Š. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (e. b. l. 14). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. l. 13). Remiantis (duomenys neskelbtini) gydytos psichiatrės (duomenys neskelbtini). Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, M. Š. diagnozuotas organinis nerimo sutrikimas (F06.4), serga epilepsija (e. b. l. 6). Remiantis (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu diagnozuotas diskinezinis cerebrinis paralyžius (G80.3), kuriuo serga nuo vaikystės. Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, neminint sunkiai gydomos epilepsijos. Ji juda invalido vežimėlio pagalba, pati negali apsitarnauti, pavalgyti, reikalinga pagalba dėl rankų ir kojų paralyžiaus (e. b. l. 8). Rūpintojo G. Š. pasakojimu, jo sesers M. Š. sveikatos būklė pablogėjo, atsirado baimės sindromas unitazui, bijo ant jo sėsti, nuolat turi dėvėti sauskelnes, nevaldo rankų, (duomenys neskelbtini) metų žaidžia su lėlėmis. M. Š. teismo psichiatrijos ekspertizė atlikta 2019-05-30.

Į bylą pateikta 2022 m. liepos 15 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos socialinės darbuotojos išvada Nr. 10 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad M. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu srityje; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvardos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (e. b. l. 9-12).

EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

Kasacinis teismas yra atskleidęs ekspertizės išvados įrodomąją reikšmę teismui sprendžiant asmens pripažinimo ribotai veiksniu klausimą – nurodė, kad, vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Sprendimo pagrindimą iš esmės tik dokumentiniu įrodymu – teismo psichiatrijos ekspertizės išvada – ir dėl to jo, kaip tinkamai nemotyvuoto, buvimą, kaip vieną iš argumentų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimui konstatuoti, nurodė ir EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendime byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2021, 27 punktas).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2019 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5376-522/2019 nusprendė M. Š. pripažinti ribotai veiksnia: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); nustatyti M. Š. rūpybą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse; M. Š. rūpintoju nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse paskirti G. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Iš civilinėje byloje Nr. e2YT-880-541/2023 esančio 2023 m. vasario 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-63/2023 matyti, kad M. Š. konstatuojamas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Teismo psichiatrijos eksperto išvadoje nurodytas M. Š. gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas; sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) - iš dalies gali; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. – negali; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) - iš dalies gali; nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) - iš dalies gali; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas; testamento sudarymas ir kt.) – gali; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) - iš dalies gali; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) – gali; sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) - iš dalies gali; šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, Įvaikinti ir kt.) – gali; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus – negali; darbo teisinių santykių sritis – iš dalies gali; pilietinių santykių sritis – gali (b. l. 100-102).

CPK 469 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Priėmęs šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai. Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Sprendžiant dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje negali būti ignoruojama juridinio (teisinio) kriterijaus – psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo (dalinio) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti – taikymo reikšmė. Pažymėtina, kad asmens psichinė liga ne visuomet turi lemti teismo sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta Teismo psichiatrijos ekspertizė. 2023 m. vasario 14 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-63/2023 nustatyta, kad M. Š. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. Š. davė paaiškinimus, kurie, teismo įsitikinimu, leidžia vertinti, kad asmuo supranta ir gali atsakyti į užduodamus klausimus dėl balsavimo, dėl paveldėjimo, supranta, kad būtent dėl savo fizinės negalios negali pasirūpinti savimi, jai sunku pasirašyti dokumentus, ji balsavo ir ketina balsuoti. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir pačios M. Š. duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertina, kad ekspertizės akte nustatytos turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys tiksliausiai įvertina asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, galimybę suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai.

Vadovaudamasis teismo psichiatrijos eksperto išvada, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimas keistinas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimo dalis, kuria M. Š. pripažinta ribotai veiksnia: turtinių santykių srityje - paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), ir asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan. – keistina, pripažinus, kad M. Š. šiose srityse gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimo dalis, kuria M. Š. pripažinta ribotai veiksnia - turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. – keistina, ir šioje srityje M. Š. pripažintina neveiksnia.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečioje srityje (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Aprašo 10 punktas).

Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje nustatytina ir globa bei skirtinas globėjas (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). 2019 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi M. Š. buvo nustatyta rūpyba, jos rūpintoju paskirtas jos brolis G. Š. (b. l. 18-22). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad suinteresuoto asmens G. Š. paskyrimas M. Š. globėju atitinkamoje srityje bei jį paliekant rūpintoju atitinkamose 2019 m. liepos 8 d. teismo sprendimu nustatytose srityse neatitiktų globojamos (rūpinamosios) interesų, todėl M. Š. nustatytina globa tam tikroje srityje, jos globėju (rūpintoju) paskiriant (paliekant) G. Š. (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 178, 179, 185, 468, 469 straipsniai).

Paskirtam globėjui (rūpintojui) išaiškintinos jo teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose: globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu; neveiksnaus tam tikroje srityje ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; globėjas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti.

Duomenys apie M. Š. pripažinimą neveiksnia tam tikroje turtinių santykių srityje pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 464¹ straipsnis).

Teismo nutartys dėl globos, rūpybos nustatymo ir globėjo, rūpintojo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis), todėl sprendimas dalyje dėl globos bei rūpybos nustatymo ir rūpintojo skyrimo vykdytina nedelsiant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-5376-522/2019.

Pripažinti, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje - paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), ir asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Pripažinti M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.

Įsiteisėjus sprendimo daliai dėl M. Š. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje, nustatyti M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą toje srityje, kurioje ji pripažinta neveiksnia, ir šioje srityje jos globėju paskirti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti M. Š. globėjui (rūpintojui) G. Š., kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo. Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus. Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti (CK 3.240 str. 1 d., 3.243 str. 5 d., 3.244 str., 3.246 str.).

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo kopiją Neveiksniųjų ir ribotai veiksniųjų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.