Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Š., G. Š. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (CK 2.5 straipsnis), jis niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis).

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CPK 2.10 straipsnio 4 dalis). Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje tvarką reglamentuoja CPK XXVIII skyrius.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad M. Š. nuo 2000 m. balandžio 1 d. neterminuotai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (el.b.l. 13). Nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2041 m. lapkričio 19 d. M. Š. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e.b.l. 14), nuo 2000 m. balandžio 1 d. jai neterminuotai nustatytas specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikis (el.b.l. 15). Iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2019 m. vasario 14 d. išrašo iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) matyti, kad M. Š. diagnozuotas organinis nerimo sutrikimas (F06.4), ji nuo 3 metų serga epilepsija, būna jautri, nerami, hiperersteziška garsams PMS metu, rytais būna bruzdi, linkusi plėšyti patalynę, pagalvę, kalba apsunkinta, skanduota, blogai mato, apsunkintai valdo rankas, negali rašyti, atlikti sudėtingų užduočių. 2019 m. vasario 6 d. VšĮ Karoliniškių poliklinikos išrašu iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a) diagnozuota nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, cerebrinis paralyžius, tetraparezė (G40.2, G80.0). Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad M. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų jokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 36-39). Teismo nutartimi M. Š. psichinei būsenai nustatyti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertams pateikti klausimai. VŠĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2019 m. birželio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-208/2019 išvadoje nurodyta, kad M. Š. konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas bei kad M. Š. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti iš dalies visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – asmens gebėjimas būti globėju. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro 2018 m. gegužės 10 d. duomenimis, registre nėra įrašų apie M. Š. pateiktus išankstinius nurodymus ar sudarytą pagalbos sutartį (b. l. 59).

Įvertinus minėtą socialinio darbuotojo išvadą bei teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad M. Š. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, civilinių teisinių santykių srityse negali savarankiškai dalyvauti be atstovo pagalbos.

Vis dėlto, įvertinus suinteresuoto asmens G. Š. paaiškinimus, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, siekiant neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, teismas sprendžia, kad M. Š. geba veikti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – asmens gebėjimas būti globėju. Todėl minėtose srityse ji pripažįstama ribotai veiksnia.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 str. 5 d.). Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Pagal formuojamą teismų praktiką tos teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje), neturi būti ribojamos.

Iš byloje nustatytų duomenų apie M. Š. psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimo laipsnį, manytina, jog jai nėra aktualu dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, taip pat neaktualios darbo teisinių santykių, šeimos santykių sritys. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, konstatuoja, jog M. Š. pripažintina ribotai veiksnia teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose asmens turtinių ir neturtinių santykių srityse, šalinant jai asmeniškai neaktualias sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, SADM 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Pagal CPK 464¹ straipsnį, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo šio sprendimo duomenis turi pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka – Centrinei hipotekos įstaigai (CK 2.11¹ straipsnis).

M. Š. pripažinus ribotai veiksnia ir nustačius sritis, kuriose ji pripažįstama ribotai veiksnia, spręstinas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui paskyrimo. Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus; asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis).

CPK 468 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Atitinkamai 473 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka gali būti išsprendžiami ir rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo klausimai.

CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip minėta, pagal bylos duomenis ir teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus nustatyta, kad G. Š. yra M. Š. brolis. Jie gyvena kartu, todėl G. Š. gerai žino M. Š. sveikatos būklę, poreikius, gali tinkamai pasirūpinti jos interesais ir sveikata, kadangi prižiūri ją ir šiuo metu. Jų tarpusavio santykiai geri. Jis šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (el.b.l. 24-25). G. Š. sutinka būti sesers globėju (el.b.l. 20). Kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti M. Š. globėjais, nėra. M. Š. mama sutinka, kad G. Š. būtų jos globėju (el.b.l. 23). Į bylą teikti medicininiai dokumentai apie G. Š. sveikatos būklę patvirtina, jog jis gali būti globėju (el.b.l. 21). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato duomenimis G. Š. yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 76-82). Visuomeninėje veikloje G. Š. charakterizuojamas teigiamai (el. b. l. 22). Teismo vertinimu, G. Š. yra tinkamas būti savo sesers globėju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti ribotai veiksnia atitinkamose srityse pripažintos M. Š. teises ir interesus, yra pagrindas jai nustatyti rūpybą bei jos rūpintoju paskirti G. Š. (CK 3.239, 3.242 straipsniai).

Bylos duomenimis M. Š. turto neturi, todėl turto administravimo klausimas nesprendžiamas (b. l. 29).

Paskirtam rūpintojui išaiškintinos jo teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose ((duomenys neskelbtini) str. 4 p.): globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu; neveiksnaus tam tikroje srityje ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; globėjas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti.

Sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468-489 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo pareiškimą iš dalies.

Pripažinti M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia šiose srityse:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpybą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse.

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpintoju nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse paskirti G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti M. Š. rūpintojui G. Š., kad jis turi teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.243, 3.244, 3.246 straipsniuose.

Sprendimo dalį dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo kopiją Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Širvintų rajono apylinkės teismą.