Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjai advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 bei 2 d. bausmės vykdymas atidėtas dviems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos – A. Z. – 5000 Lt ir A. M. – 20 000 Lt tenkinti visiškai ir priteista iš civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 3453 Lt A. Z. ir A. M. propocingai jų pareikštiems reikalavimams neturtinei žalai atlyginti, o likusios sumos priteistos iš G. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 10 d., apie 22 val. 40 min., Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 3 km 992 m, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,61 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir vertėsi, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas keleivis T. M., kuris nuo patirtų sužalojimų 2009-09-18 ligoninėje mirė ir nesunkiai buvo sutrikdyta keleivio G. S. sveikata.

Skundu civilinis atsakovas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš Biuro buvo priteista 3 453 Lt civilinių ieškovų A. Z. bei A. M. naudai ir Biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nevertino Biuro 2010-04-30 rašte Nr. 08-4167 paminėtų argumentų, kuriais Biuras nesutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Teismas neatkreipė dėmesio, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato atvejus, kada pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui ir kada Biuras nemoka išmokų. TPVCAPD įstatymo 13 str. 3 d. nuostatose įtvirtinta, jog pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas. Tokiu atveju reikalavimas Biurui gali būti reiškiamas tik nukentėjusiajam asmeniui atsisakius savo reikalavimų kaltininko atžvilgiu ir tik teismui priėmus tokį atsisakymą bei bylą nutraukus. Nukentėjusieji A. Z. bei A. M. pirminius ieškinius dėl žalos atlyginimo reiškė tik G. Ž., Biurą buvo prašoma pripažinti civiliniu atsakovu tik 2010-03-15 patikslintu ieškiniu. Tokiu būdu nukentėjusieji prarado subjektinę teisę TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka reikšti pretenziją Biurui. Be to, nukentėjusieji į Biurą dėl 2009-09-10 eismo įvykio metu patirtos žalos nesikreipė, todėl Biurui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti galimos išmokos mokėjimo, o teismui - jos priteisimo klausimo.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendžio dalis, kuria iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiesiems A. Z. ir A. M. priteista 3453 Lt propocingai jų pareikštiems reikalavimams neturtinei žalai atlyginti keistina dėl netinkamai išsprestų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Šioje baudžiamojoje byloje dėl T. M. žūties ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Z. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti eismo įvykio kaltininkui G. Ž.. Prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui ieškovai A. Z. ir A. M., atstovaujamas motinos A. Z., pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovu dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė patraukti ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Apylinkės teismas patenkino ieškovų prašymą ir civiliniu atsakovu patraukė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas visiškai patenkindamas A. Z. pareikštą 5000 Lt civilinį ieškinį ir 20000 Lt civilinį ieškinį jos sūnaus A. M. naudai dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisė 3453 Lt A. Z. ir A. M. proporcingai jų pareikštiems reikalavimams neturtinei žalai atlyginti, likusias sumas priteisė iš kaltininko G. Ž.. Kolegijos nuomone, šis teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nurodo, kad, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pasirinkti pateikti vienam iš šių subjektų: 1) atsakingam už padarytą žalą asmeniui – eismo įvykio kaltininkui; 2) tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę; 3) draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas. Taigi Įstatymas numato, kad nukentėjusysis gali kreiptis tiesiogiai į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo iš kaltininko arba į Biurą. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Įstatymo 17 straipsnis vardija atvejus, kuomet Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte pasakyta, kad išmoka mokama tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei nukentėję tretieji asmenys kreipiasi į Biurą dėl žalos atlyginimo. Taigi skirtingai nei draudimo kompanija, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, jeigu į jį įstatymo numatytais atvejais nesikreipia nukentėjusieji, nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus asmuo ( kasacinė nutartis 2K-188/2009).

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Skirtingai nei draudimo kompanija, biuras, jeigu į jį įstatymo numatytais atvejais nesikreipia nukentėjusieji, nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d. numato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Taigi šio įstatymo paminėta norma yra imperatyvinio pobūdžio – transporto priemonės savininkas privalo sudaryti draudimo sutartį (Įstatymo 4 str. 2 d., 43 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, jog eismo įvykio metu G. Ž. vairuojama transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdrausta nebuvo. Nukentėjusieji tretieji asmenys turėjo teisę pasirinkti kam pateikti pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pirminį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. Z. reiškė tik eismo įvykio kaltininkui G. Ž.. Civiliniai ieškovai A. Z. ir A. M., atstovaujamas motinos A. Z., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą prašė pripažinti civiliniu atsakovu tik 2010-03-15 patikslintu ieškiniu. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusieji – civiliniai ieškovai A. Z. ir A. M., atstovaujamas motinos A. Z., dėl žalos atlyginimo į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą nesikreipė, pretenzijos dėl padarytos žalos atlyginimo Biurui nepateikė, taip pat neatsisakė pareikšto ieškinio eismo įvykio kaltininkui G. Ž.. Taigi, apylinkės teismas negalėjo priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui išmokėti nukentėjusiesiems išmoką, nes jie nebuvo pareiškę pretenzijos biurui. Šioje byloje atsakingas už draudimo sutarties sudarymą buvo nuteistasis G. Ž., todėl jis, o ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi būti atsakingas už nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiesiems A. Z. ir A. M. priteista 3453 Lt propocingai jų pareikštiems reikalavimams neturtinei žalai atlyginti keistina, iš G. Ž. priteisiant A. Z. 5000 Lt ir A. M. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti civilinio atsakovo apeliacinį skundą.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiesiems A. Z. ir A. M. priteista 3453 Lt propocingai jų pareikštiems reikalavimams neturtinei žalai atlyginti, likusias sumas priteisiant iš G. Ž. ir priteisti iš G. Ž. A. Z. 5000 Lt ir A. M. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti .

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.