Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Ruškio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu E. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio dalį rinkos vertės – 3 410,00 Eur sumą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. G. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 13 val. 15 min. Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), E. G. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,58 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. G. ir jo gynėjas advokatas Vaclovas Ruškys iš esmės neneigia nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir neginčija jo kaltės, nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, prašo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą ir pakeisti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, terminą.

5. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-719/2021, 2K-266-648/2022 ir kt.). Iš išdėstyto seka, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam E. G. paskirtos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju E. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta jam būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas E. G. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, vertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išvados pagrįstai padarytos remiantis baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.

8. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo E. G. asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau ir – ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. G. teistas keturis kartus. Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad E. G. baustas keturis kartus, taip pat ir dėl vairavimo būnant neblaiviam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, be to ir pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį už eismo įvykio sukėlimą ir pabėgimą iš įvykio vietos, už šiuos pažeidimus sumokėjo tik dalį paskirtų baudų (b. l. 100–106, 107). Nors E. G. dirba, charakterizuojamas gerai, bet tai, kad nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, kurį buvo paėmęs be leidimo, rodo nuteistojo atsainų požiūrį į darbą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant ne pačią griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios E. G. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Tai, kad per kelerius metus E. G. jau antrą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, neabejotinai neigiamai charakterizuoja apeliantą ir leidžia pagrįstai spręsti, jog E. G. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, o iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju teisinga yra būtent sankcijoje numatyta arešto bausmė. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme E. G. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, dėl to nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Nors apeliantai skunde tvirtina, kad E. G. padaryta veika ir jo asmenybė atitinka BK 75 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą nagrinėjantis teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus E. G. paskirtos bausmės vykdymą. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, taikymo nepasisakyta, bet teismas motyvuodamas skiriamą bausmę, įvertino padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kurios nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir E. G. atidėti bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių nebuvo nurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde akcentuojamas E. G. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos, jau buvo įvertintas skiriant bausmę ir nesudaro pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taip pat ir nuteistojo tvirtinimas, kad arešto bausmės atlikimas jam sutrukdys sumokėti anksčiau paskirtą baudą, nesudaro pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o priešingai, tai rodo, kad E. G. išvadų iš ankstesnio elgesio nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant išvardytų aplinkybių visumai nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus galima tik paskyrus realią arešto bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti ir skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria išspręstas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo E. G. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejų) metų laikotarpiui. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, taip pat nurodoma, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką E. G. įvykdė būdamas baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir už vairavimą būnant neblaiviam, teisės vairuoti kelių transporto priemones jam atimta 2 metams, t. y. daug trumpesniam nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, kuris yra 3 metai, terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. G. skirtas draudimas 2 metus vairuoti transporto priemones, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, laikytinas teisingu ir proporcingu, leisiančiu maksimaliai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams, dar uždraudė ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau skundžiamame nuosprendyje tokio sprendimo nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantai nepateikia argumentų, kuriais būtų grindžiamas tvirtinimas, kad E. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones, plačiau dėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės nepasisako.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu skyrė apeliantui proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama ar atidėtas jos vykdymas, bei keičiamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Ruškio apeliacinį skundą atmesti.