Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjos J. L. M. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

2018 m. vasario 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. L. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 12VĮ-905-(14.12.2) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, Gargždų mieste pilietei J. L. M.“ (toliau – ir Įsakymas) ir NŽT prie ŽŪM 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 12S-13-(14.12.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. L. M.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja nurodo, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 0.4935 ha žemės, esančios Gargždų mieste. Nuosavybės teisės į žemės valdos dalį, viso 0.3685 ha, buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 55/256, 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. G423, 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. G648 ir 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. G5-143. Pareiškėja nurodo, jog Įsakymu buvo nutarta atkurti nuosavybės teises į likusią nekilnojamojo turto dalį – 0.1250 ha žemės, atlyginant pinigais ir Sprendimu atkurtos nuosavybės teises į aukščiau minėtą žemės dalį, kompensuojant pinigais, žemės vertė – 262 Eur, indeksuota 1.6 vertė – iš viso 419 Eur. Pareiškėja teigia, jog Įsakymas ir Sprendimas yra neteisėti, todėl naikintini.

Atkreipia dėmesį, jog jai nuosavybės teise priklauso 0.0583 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Minėtame žemės sklype yra 18 garažų, kurie nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pareiškėjai ir kitam bendraturčiam. Prie garažų, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvių bei vietinės reikšmės privažiavimo keliuko, yra laisva valstybinė žemė, kurios tvarkymo režimą reglamentuoja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 149 ir 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-51 patvirtini detaliųjų planų sprendiniai. Paminėtų detaliųjų planų sprendiniai nebuvo iki galo realizuoti, todėl 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją prašymu leisti pakeisti minėtų detaliųjų planų sprendinius, formuojant valstybinės žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pritarė tokio detaliojo plano parengiamajam etapui. Aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja reali galimybė, pakeitus galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo suformuoti valstybinės žemės sklypą ir juos sujungti. Procesas yra pradėtas, todėl jį užbaigus būtų galimybė atkurti nuosavybės teises ne kompensuojant pinigais, o perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą ar jo dalį. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja NŽT prie ŽŪM teikė prašymus, nurodydama savo pageidavimą nuosavybės teises atkurti perduodant neatlygintinai žemės sklypą prie jau turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Gargžduose ir NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriui buvo žinoma apie pradėtą rengti teritorijų planavimo dokumentą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. L. M. atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas nurodė, kad palaiko skundą, prašo jį tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Pripažįsta, jog žemė, kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė J. N., yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas. Paaiškino, kad pareiškėja 2007 m. kovo 1 d. prašymu siekė, kad nuosavybės teisės į 0.1250 ha žemės būtu atkurtos prie jai priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Gargžduose. Pažymėjo, jog šiuo metu sprendimas dėl rengiamo detaliojo plano patvirtinimo nėra priimtas, tačiau laikosi nuomonės, jog pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad užbaigus teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūrą būtų reali galimybė suformuotame laisvos valstybinės žemės sklype pareiškėjai atkurti nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn perduodant 0.1250 ha žemės sklypą.

NŽT prie ŽŪM, atstovaujama NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentuojama, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 ‚Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvenimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) bei atsižvelgiant į NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. protokolą Nr. 12PRT-11-(14.12.6.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams Gargždų mieste turėtą žemę“ priimtas sprendimas į pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0.1250 ha žemės, esančią Gargždų mieste, nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais.

Pareiškėja 1991 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono Gargždų miesto savivaldybės agrarinę tarnybą prašymu gražinti J. N. iki nacionalizacijos turėtą žemę Gargždų mieste. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2002 m. sausio 30 d. patvirtino pažymą, kurioje nurodė, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0.4935 ha žemė Gargždų mieste. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2002 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę prašymu pateikti informaciją apie galimybę grąžinti pareiškėjai žemę natūra. Klaipėdos rajono savivaldybė 2003 m. sausio 15 d. raštu Nr. 62 informavo, kad grąžinti žemės natūra nėra galimybių, kadangi žemės sklypas užstatytas pastatais, kitais inžineriniais statiniais.

Teigia, jog pareiškėja daug kartų kreipėsi į NŽT prie ŽŪM prašymais įvairiais būdais atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės turėtą žemę Gargždų mieste ir jos pasirinktais būdais nuosavybės teisių atkūrimas į 0.3685 ha žemės ploto dalį yra įvykdytas. Negrąžintos nuosavybės teise žemės likutis siekė 0.1250 ha ir pareiškėja išreiškė pageidavimą už likusią nesugrąžintą žemę gauti lygiaplotį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Gargždų mieste, suformuojant atskirą kitos paskirties žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos pageidaujamu būdu atkurti nuosavybės teisių į trūkstamą žemės plotą nėra galimybės, nes ji yra išnaudojusi visus galimus atkūrimo būdus, kurie numatyti Atkūrimo įstatyme.

NŽT prie ŽŪM 2017 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. 12SD-3207-(14.12.104.), kuriuo ji informuota, jog vadovaujantis Nutarimo 102 punktu NŽT prie ŽŪM turi teisę priimti priverstinius sprendimus ir atkurti nuosavybės teises į aukščiau paminėtą žemės likutį pinigais. Pareiškėja buvo kviečiama 2017 m. rugpjūčio 17 d. atvykti į NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių susipažinti su sprendimo projektu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais už neatkurtą 0.1250 ha žemės plotą. Pareiškėjai pranešta, jog neatvykus susipažinti su sprendimo projektu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bus priimtas sprendimas jai nedalyvaujant.

Atsakovas akcentuoja, kad buvo įvertinta tai, jog pareiškėjai už valstybės išperkamą žemės sklypą jau yra atlyginta jos pasirinktais visais įstatymuose numatytais nuosavybės teisių atkūrimo būdais, todėl vienintelis nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo atlyginimas pinigais ir priimti ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti, teisėti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė nurodė, jog su skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad teisės aktai numato, jog prie nuosavybės teise priklausančių pastatų nuosavybės teisių atkūrimui suformuojamas vienas sklypas ir nuosavybės teisių atkūrimas tokiu būdu galimas vieną kartą. Akcentuoja, kad pareiškėja pasinaudojo visais teisės aktuose numatytais būdais atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemės sklypą, esantį miesto teritorijoje, per nustatytus terminus 2007 m. kovo 1 d. prašyme nurodytos valios nepakeitė, todėl NŽT prie ŽŪM privalėjo atkurti nuosavybės teises į 0.1250 ha žemės tik kompensuojant pinigais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 12VĮ-905-(14.12.2) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, Gargždų mieste pilietei J. L. M.“ ir NŽT prie ŽŪM 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 12S-13-(14.12.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. L. M.“, kurių pagrindu pareiškėjai J. L. M. atkurtos nuosavybės teisės į 0.1250 ha žemės plotą, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 1991 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos rajono Gargždų miesto rajono savivaldybės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos J. N. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 0.5460 ha žemės sklypą, esantį Gargždų mieste. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1995 m. vasario 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-149/95 m., nustatė juridinę reikšmę turinti faktą, jog J. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki kolektyvizacijos valdė asmeninės nuosavybės teise 0.5640 ha žemės sklypą Gargždų mieste. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. sausio 30 d. pažymoje „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nurodyta, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0.4935 ha žemės.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2003 m. sausio 15 d. raštu Nr. 62 „Dėl galimybės grąžinti žemę J. L. M. Gargždų mieste“ informavo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, jog nėra galimybės pareiškėjai grąžinti žemę turėtoje vietoje Gargždų mieste, kadangi Gargždų miesto centrinė dalis suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 104. Žemės sklypas užstatytas pastatais, kitais inžineriniais įrenginiais.

Pareiškėja 2001 m. gruodžio 19 d. prašymu išreiškė valią įrašyti ją į eilę gauti Gargždų mieste naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. 2006 m. gruodžio 14 d. prašymu, adresuotu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, pareiškėja išreiškė pageidavimą atkurti nuosavybės teises į 0.0467 ha žemės sklypo dalį, suformuotą 2006 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu T11-51 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. 2007 m. kovo 1 d. pareiškėja Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui pateikė prašymą, prašydama dėl Gargžduose turėtos žemės – 0.1935 ha, paruošti išvadą į (duomenys neskelbtini) seniūniją, Klaipėdos rajone, o nuosavybės teises į likusį 0.1250 ha ploto žemės sklypą, atkurti Gargždų mieste, prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų.

Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 55/256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei J. L. M.“ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teises į 0.0116 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargždų mieste. Klaipėdos apskrities 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. G 423 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei J. L. M.“ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teises į 0.1167 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0.1167 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. G 648 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei J. L. M.“ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0.0467 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose. Vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 4-1813-(1.3) „Dėl išvados, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį Gargždų mieste turėtajam žemės sklypui priėmimo“ priimta išvada Nr. G5-143, kurioje nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0.1935 ha žemės sklypą Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Iš aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja pretendavo į 0.4935 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimą, iki ginčijamų aktų priėmimo buvo atkurta nuosavybės teisė į 0.3685 ha žemės plotą ir likusi neatkurtos nuosavybės dalis 0.1250 ha.

NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 12SD-3207-(14.12.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir Nutarimo 102 punktu, NŽT prie ŽŪM turi teisę priimti sprendimą nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais ir pakvietė pareiškėją 2017 m. rugpjūčio 17 d. atvykti į NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių susipažinti su sprendimo projektu. Remiantis NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. Įsakymu buvo priimtas ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimas, kurio nuspręsta pareiškėjai nuosavybės teises į 0.1250 ha žemės atkurti atlyginant kitais būdais: kompensuojant pinigais.

VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2007 m. gegužės 18 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0.0583 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis pareiškėja bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ½ negyvenamosios patalpos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai.

Pareiškėja skunde teigia, jog Įsakymas ir Sprendimas yra neteisėti kadangi prieštarauja jos 2007 m. kovo 1 d. prašymu išreikštai valiai. Iš skunde pateiktų argumentų bei pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėja 2007 m. kovo 1 d. prašymu išreiškė valią, kad nuosavybės teisės į 0.1250 ha žemės ploto dalį būtų atkurtos iš laisvos valstybinės žemės fondo suformuojant atskirą kitos paskirties žemės sklypą, prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų – garažų. Pareiškėja akcentuoja, kad ji kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją prašymu leisti pradėti rengti detalųjį planą, siekiant pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 149 ir 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-51 patvirtintų detaliųjų planų sprendinius, todėl buvo reali galimybė, jog pakeitus galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prie jai priklausančio žemės sklypo būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. liepos 17 d. su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sudarė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. AS-787 ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. AV-1614 „Dėl žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Gargždų m., Gargždų sen., Klaipėdos r. sav. detaliojo plano rengimo“, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, pradėjo rengti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Gargždų m., Gargždų sen., Klaipėdos r. sav. detalųjį planą, numatant pakeisti 1999 m. kovo 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 149 ir 2006 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-51 patvirtintų detaliųjų planų sprendinius. Teigiama, jog užbaigus teritorijų planavimo procesą atsirastų sąlygos pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą. Būtent tokiu būdu nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo siekiama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Atkūrimo įstatymu nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos normų ir principų, inter alia (lot. be kita ko) Konstitucijos 23 straipsnio, įtvirtinančio nuosavybės teisių apsaugą, 29 straipsnio, garantuojančio asmenų lygiateisiškumą, konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio teisinį aiškumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą ir kitus reikalavimus; įstatymų leidėjas taip pat yra saistomas kitų Konstitucijos normų ir principų (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai). Konstitucinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, tarp jų teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą) principo, turinį. Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo nepaisymas reikštų ir konstitucinio teisinės valstybės principo nepaisymą (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimus). Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Asmenys neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą, kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo; (žr. pvz. Lietuvos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimus). Tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimai). Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį); įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (žr. pvz. Lietuvos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimus). Taigi institucija priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalo atsižvelgti ne tik į pretendento išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo bet ir į teisės normomis nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į 0.4935 ha žemės, kuri iki nacionalizacijos priklausė J. N., esančią Gargždų miesto teritorijoje. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis teigia, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.); 3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą prie jos turimų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai (Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 55/256 ir 2007 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. G 648) ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą žemės sklypą (Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. G 423).

Taigi bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skundo nagrinėjimo metu žemės sklypas į kurį pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises natūra, priskirtas valstybės išperkamai žemei ir žemės grąžinti natūra turėtoje vietoje nėra galimybės. Šalys dėl valstybės išperkamos žemės statuso ginčo nekelia, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis numato, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; 3) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 4) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms; 5) pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.; 6) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra; 7) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 8) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Nutarimo 82 punkte.

Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka iki 1995 m. birželio 1 d., buvo priskirta miesto teritorijoms, valstybė gali atlyginti pinigais. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos 2007 m. kovo 1 d. prašyme nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas į 0.1250 ha žemės dalį nėra numatytas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina, jog iki Įsakymo ir Sprendimo priėmimo pareiškėjai už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, jau buvo kompensuojama ir kitu Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytu būdu, perduodant lygiavertį žemės plotą (Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 4-18.13-(1.3.). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog NŽT prie ŽŪM, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punktu ir 21 straipsnio 5 dalimi, turėjo teisėtą pagrindą atkurti nuosavybės teises į 0.1250 ha žemės plotą išmokant piniginę kompensaciją.

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos (tame tarpe ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Kaip matyti iš šios nuostatos, Atkūrimo įstatyme yra aiškiai įtvirtintas terminas, per kurį NŽT prie ŽŪM turi išnagrinėti asmenų prašymus atkurti nuosavybės teises. Aiškinant šią nuostatą sistemiškai akivaizdu, kad NŽT prie ŽŪM neturi pareigos laukti kol bus užbaigta pareiškėjos inicijuota teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūra, vien dėl aplinkybės, kad patvirtinus parengtą detalųjį planą yra galimybė, jog prie pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bus suformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 19 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti inter alia prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Konstituciniai darnios, teisingos, atviros pilietinės visuomenės imperatyvai, konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimai suponuoja tai, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai. Taigi atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai tęsti šį procesą. Dėl nepagrįstai ilgo laiko, per kurį atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gali būti iškreipta ar net paneigta pati restitucijos instituto esmė, pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės, taip pat kitos teisės, pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad ir įstatymų leidėjas pabrėžia nuosavybės teisių atkūrimo proceso operatyvumo svarbą. Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-2109 nurodė, kad parengto projekto tikslas yra pagreitinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę bei išplėsti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, turėtą miestuose, būdus, užtikrinant nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams, kurių žemė miestuose priskirta valstybės išperkamai žemei.

Vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai, jog NŽT prie ŽŪM privalėjo laukti, kol bus baigtas rengti ir patvirtintas pareiškėjos inicijuotas žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Gargžduose, detalusis planas ir sudaryta galimybė prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų suformavus laisvos valstybinės žemės sklypą į jį atkurti nuosavybės teises, yra nepagrįstas. Priešingai, sistemiškai aiškinant Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Konstitucinio Teismo praktiką bei įstatymų leidėjo tikslus, akivaizdu, kad NŽT prie ŽŪM atkūrimo procesą pagal asmenų prašymus turi vykdyti operatyviai, dėl to ji neturi pagrindo laukti, kol galimai atsiras aplinkybės, leidžiančios pareiškėjai atkurti nuosavybės teises jos 2007 m. kovo 1 d. prašyme nurodytu būdu. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: 2018 m. sausio 26 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-721-858/2018).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 12VĮ-905-(14.12.2) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, Gargždų mieste pilietei J. L. M.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 12S-13-(14.12.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. L. M.“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. L. M. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.