- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2-34865-600/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28586-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui E. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti 118,17 Eur sumą, kurią sudaro 72,41 Eur negrąžintos paskolos suma, 17,16 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino, 28,60 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014 m. sausio 21 d. atsakovas E. B. ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“, valdžiusi sistemą Vivus.lt, sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo paskolinta 72,41 Eur suma. Atsakovas savo įsipareigojimų pradinei kreditorei neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos bei palūkanų. 2014 m. balandžio 14 d. pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį. 2015 m. gruodžio 21 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovo įsiskolinimą Estijos bendrovei „International Risk Management“ OU, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido ieškovei.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) ir laikomi įteiktais tinkamai. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. sausio 21 d. atsakovas E. B. ir pradinė kreditorė UAB „4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9837598003 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kuria pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovui 72,41 Eur kreditą 12 mėnesių terminui. Vartojimo sutartyje nurodytą kredito sumą pradinė kreditorė sumokėjo atsakovui 2014 m. sausio 21 d. mokėjimo pavedimu per „Swedbank“, AB banką. Atsakovas pradinei kreditorei turėjo grąžinti 72,41 Eur paskolos sumą ir sumokėti 44,94 Eur palūkanas (kredito kainą). 2014 m. balandžio 14 d. pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė tarp jos ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „4finance“ perleido „International Risk Management“ OU reikalavimo teisę į skolininką E. B., o 2016 m. kovo 10 d. „International Risk Management“ OU perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei UAB „Finansų administravimas“. 2016 m. balandžio 25 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perėmimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas apmokėjo susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis).
Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9837598003 yra vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 72,41 Eur negrąžinto kredito ir 17,16 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 28,60 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį po kredito grąžinimo termino, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje nurodytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 161,50 procentų. Ieškovės paskaičiavimu, sutartinės palūkanos po kredito grąžinimo termino sudaro 28,60 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 161,50 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 28,60 Eur dydžio palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl ieškovei iš atsakovo išieškotina 6,52 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, o reikalavimas priteisti likusią palūkanų dalį atmestinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 96,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovės prašė priteisti iš atsakovo 118,17 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 96,09 Eur, t. y. 81,32 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 12,20 Eur (15,00 Eur x 81,32 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, j. a. k. 304179870, iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 72,41 Eur negrąžintą kreditą, 17,16 Eur sutartinių palūkanų, 6,52 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 96,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.