Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-1418-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-828-1013/2019Nutartis · 2019-07-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1418-271/2019Nutartis · 2019-12-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
T-1418-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41007-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Nuteistasis
A. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1418-271/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41007-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-247 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 59-247 taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

A. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal tris subendrintus nuosprendžius:

Jis buvo nuteistas 2018-05-08 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 1,4 dalis – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

Jis buvo nuteistas 2018-11-02 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo. Pritaikius 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 8 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams.

Jis buvo nuteistas 2019-03-22 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 2 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Komisijos nutarime nurodoma, kad A. D. Komisijai pristatomas 2 kartą. Anksčiau teistas 10 kartų. Amžius pirmojo teistumo metu 19 metų. Dėl pastarojo nusikaltimo kaltę pripažįsta. Nuteistajam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Nuo 2019-07-05 suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą (dirba pagalbiniu darbuotoju), vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vaikų nuteistasis neturi. Telefonu palaiko socialinius ryšius su motina, seserimi. Pasimatymų metu nelankomas. Šiuo metu puoselėja naujus santykius su partnere, su kuria susipažino internetu, bendrauja apie 3 mėn., kol kas nėra susitikę gyvai. Nuteistasis turi 10 klasių išsilavinimą. Mokosi 11 klasėje. Turi suvirintojo, betonuotojo, mūrininko specialybes. Darbo stažas apie 4 metai. Iki nuteisimo buvo registruotas darbo biržoje. Pažymos dėl įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju nėra pateikęs. Šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė dirbti be sargybos, dirba 1 etatu pagalbiniu darbininku. Dirbdamas turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo, planuoja kreiptis dėl pašalpos. Įstaiga oficialių duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu už narkotikų vartojimą nebaustas. Bausmės atlikimo laikotarpiu lanko AA savitarpio pagalbos susirinkimus, išreiškia norą lankyti susirinkimus ir laisvėje. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nestebimos diskriminacinės nuostatos. Bendrai nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nei baustas, nei skatintas. Teisės pažeidėjas supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, tačiau pačiam ne visada pavyksta jų laikytis. Atsižvelgdama į nuteistojo A. D. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 95 taškus (statinių veiksnių taškai - 35, dinaminių - 60), tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis nebaustas, jo savanorišką dalyvavimą programose, socialinės reabilitacijos plano vykdymą, nuteistajam suteiktą teisę vykti be sargybos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti siūlomose smurtinį elgesį mažinančiose socialinės reabilitacijos programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius.

Nuteistasis A. D., teismo vertinimu, atitinka ne visas formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.

Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį.

Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė ir nėra sumažėjusi nuo paskutinio įvertinimo, atvirkščiai yra padidėjusi, tiek vertinant statinius, tiek dinaminius rizikos veiksnius. Statinių veiksnių įvertinimas padidėjo nuo 25 iki 35 balų, tuo tarpu dinaminių veiksnių įvertinimas taip pat padidėjo nuo 46 iki 60 balų. Nors pastarasis didėjimas yra susijęs ne tiek su nuteistojo mąstymu ar elgesiu bausmės atlikimo vietoje, o su jo pablogėjusia situacija gyvenimo sąlygų laisvėje (rizika pakilo nuo 3 iki 12 balų) bei ryšių (rizika pakilo nuo 0 iki 5 balų) srityse (b.l. 18), tačiau šie veiksniai yra reikšmingai susiję su nuteistojo galimybėmis sėkmingai adaptuotis laisvėje. Pažymėtina, kad ir likusiose rizikos veiksnių srityse rizikos balai sumažinti nebuvo, išliko tokie patys, atitinkamai nėra galimybės konstatuoti aiškios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Be to, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas vertina ne tik formaliąsias, bet ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgia ne tik į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismui kelia rimtų abejonių nuteistojo galimybės adaptuotis laisvėje, kadangi iš jo asmens bylos duomenų matyti, kad ketindamas išeiti į laisvę nuteistasis (nepaisant turimų specialybių) neturi sutartos ar numanomos darbo vietos, neturi ir faktinės gyvenamosios vietos. Pats nuteistasis pripažįsta, kad dėl įsidarbinimo jam gali kilti sunkumų, tikisi Caritas darbuotojų pagalbos šioje srityje. Iki įkalinimo jis gyveno pas sugyventinę jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuri iš pradžių sutiko priimti išėjusį į laisvę A. D., po to šį sutikimą atšaukė. Nors bausmės atlikimo metu palaikė santykius su motina ir seserimi, tačiau jų lankomas nebuvo, pas artimuosius grįžti gyventi taip pat neplanuoja, kas rodo, jog realiai artimųjų remiamas ir palaikomas jis nebus. Nuteistasis po bausmės atlikimo planuoja vykti gyventi į nakvynės namus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, jog jokių oficialių garantijų, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą nėra. Išėjęs į laisvę jis neturės pastovaus pajamų šaltinio, bus bedarbis, santaupų neturi, todėl būsimos finansinės problemos gali didinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Susipažinęs su nuteistojo asmens byla teismas nesutinka su Komisijos išvada, jog yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje A. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina, jog A. D. šiai dienai yra teistas 11 kartų: iki įkalinimo turėjo 8 neišnykusius teistumus, dabartinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę iš esmės atlieka pagal tris naujus teismų nuosprendžius. Jo atžvilgiu praeityje tris kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kiekvieną kartą parodytas pasitikėjimas nepasiteisindavo, kadangi bausmės atidėjimo metu būdavo daromos naujos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos praeityje buvo daromos net bausmės atlikimo pataisos namuose metu. Pažymėtina, jog visais trimis nuosprendžiais, pagal kuriuos atlieka subendrintą bausmę šiuo metu, A. D. buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (keturios veikos) prieš savo sugyventinę, nusikaltimus pagal du paskutinius nuosprendžius padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo jog nuteistasis turi sunkumų kontroliuoti savo elgesį laisvėje. Sistemingas nusikalstamas nuteistojo elgesys truko ištisus dešimt metų. Nuteistojo elgesys praeityje rodo, jog išėjus į laisvę nebuvo siekiama keisti gyvenimo būdą. Nauji nusikaltimai buvo pradėti daryti praėjus vos metams po atliktos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. A. D. praeities teistumai rodo, kad atlikta bausmė, jos atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, vidinių nuostatų laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų bei pakankamos motyvacijos išvengti nusikalstamo elgesio laisvėje jis neturėjo.

Esant šioms aplinkybėms nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi būti išties nepriekaištingos, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų yra tvirta. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, to nėra. Kaip minėta, rizikos balai, skiriami už nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą, elgesį ir nuostatas, nesumažėjo, pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiose srityse nėra. Iš socialinio tyrimo išvados turinio matyti, jog nuteistojo emocinės gerovės, mąstymo, elgesio, nuostatų vertinimas taip pat nepakito teigiama linkme, vis dar konstatuojant, kad nuteistojo savęs vertinimas nėra visiškai adekvatus, save jis apibūdina kaip nekonfliktišką, linksmą, bendraujantį, tačiau stokoja įžvalgos apie neigiamas savybes, nurodo nieko nenorintis savyje keisti, yra patenkintas savimi toks, koks yra. A. D. būdingas žemas saviveiksmingumas, savo vertės pakėlimas per agresyvų, priklausomą elgesį. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje egzistuoja pasikartojančių agresijos naudojimo pavyzdžių. Agresiją naudoja kaip konfliktinių problemų sprendimo būdą, taip pat A. D. būdingi savitvardos praradimo atvejai. Teisės pažeidėjas geba įvardinti tik vieną probleminę savo gyvenimo sritį - žalingą alkoholio vartojimą, jaučia poreikį ją spręsti, tačiau ne visada gali rasti tinkamus problemų sprendimo būdus. Kitų probleminių sričių tiek susijusių, tiek nesusijusių su nusikalstamu elgesiu įvardinti negeba. Priimdamas sprendimus apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Net ir numatydamas neigiamas pasekmes linkęs jas ignoruoti. Bendrai nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, tačiau kalbėdamas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką yra linkęs ją racionalizuoti bei minimizuoti. Bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nei baustas, nei skatintas. Teisės pažeidėjas supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, tačiau pačiam ne visada pavyksta jų laikytis.

Iš esmės savo sprendimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam Komisija motyvuoja tik tuo, kad jis laisvės atėmimo metu buvo nebaustas, savanoriškai dalyvavo programose, vykdė socialinės reabilitacijos planą, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos į darbą, t.y. tuo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu nepažeidė režimo, dienotvarkės ar vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų bei vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau vien faktai, kad nuteistasis dalyvauja įvairiose užimtumo bei reabilitacijos programose, dirba, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje pateiktos charakteristikos apie nuteistąjį neduoda pagrindo neabejotinai manyti, kad nuteistasis yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo. Nuteistojo charakteristikos socialinio tyrimo išvadoje neduoda pagrindo manyti, jog nesant griežtos kontrolės jis gebės savarankiškai teigiama linkme koreguoti savo elgesį ir laikytis visuomenės asmens elgesiui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog nuteistasis neturi stiprių socialinių ryšių (artimųjų paramos ir emocinio palaikymo). Nepaisant įgytų specialybių, jokios sutartos darbo vietos nėra, tad greito įsidarbinimo galimybės nenusimato. Faktinės gyvenamosios vietos jis neturi. Atitinkamai laisvėje nuteistasis susidurs su sunkumais dėl pragyvenimo galimybių. O nuteistojo sprendimai ir elgesys praeityje bei aukščiau paminėti psichologų nuteistojo asmenybės įvertinimai kelia pagrįstų abejonių, jog šiuos sunkumus, nepaisant jo paties deklaruojamų nuostatų dėl noro keisti gyvenimą teigiama linkme, jis pajėgs spręsti. Be to, teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos - žemos nusikalstamo elgesio rizikos (rizika vertinama kaip vidutinė ir yra artima viršutinei vidutinės rizikos ribai) ir (ar) pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką (rizika po paskutinio vertinimo yra tik padidėjusi), sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje A. D. laikysis įstatymų ir nenusikals, Vilniaus pataisos namų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 59-247 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-247 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. D..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski