Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-828-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
T-828-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41007-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Nuteistasis
A. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-828-1013/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41007-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 59-123 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su to paties teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (įskaitant 4 dienas).

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 12 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 8 d. Vienas trečdalis bausmės atliktas 2019 m. balandžio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 13 d. – 10 mėnesių ir 25 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-29 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: gydytis priklausomybės ligas iki 2020 m. gegužės 8 d.; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. gegužės 8 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. gegužės 8 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos. Komisija nustatė, kad A. D. Komisijai pristatomas pirmą kartą, ankščiau teistas 10 kartų, amžius pirmojo teistumo metu 19 m. Dėl pastarojo nusikaltimo kaltę pripažįsta, nusikaltimai nesunkėja, yra nusikaltimų modelis. Nuteistajam 3 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimo metu, padarė naują nusikalstamą veiką. Nusikaltimą padarė vienas, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis neigia turintis narkotinių medžiagų vartojimo patirties. Įstaiga oficialių duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu už narkotikų vartojimą nebaustas. Nuteistasis pripažįsta probleminį alkoholio vartojimą, alkoholį dažniausiai vartoja savaitgaliais, dideliais kiekiais. Nuteistasis pripažįsta, jog jo alkoholio vartojimas yra probleminis. 2017 m. pabaigoje buvo „užsikodavęs“, tuomet alkoholio nevartojo apie 4 mėn. Po „užsikodavimo“ alkoholio vartojamo kiekis padidėjo, nurodo, jog dabar geria iki tol kol „užtemsta“ sąmonė. Po tokių užgėrimų nieko nepamena. Alkoholį nurodo vaitojantis dažniausiai savaitgaliais. Bausmės atlikimo laikotarpiu lanko AA savitarpio pagalbos susirinkimus, išreiškia norą lankyti susirinkimus ir laisvėje. Teigia, jog prieš „užsikoduojant“ buvo kelis kartus laisvėje nuėjęs į AA susirinkimus, tačiau tuomet susirinkimuose jam nepatiko. Nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. kovo 6 d. lankė ir baigė programą „Įžanginė grupė“ (pažymėjimo Nr. 65-95). Anksčiau yra smurtavęs prieš partnerę apsvaigęs nuo alkoholio. A. D. nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, su kuriais palaiko ryšius. Nuteistojo savęs vertinimas nėra visiškai adekvatus, save apibūdina kaip nekonfliktišką, linksmą, bendraujantį, tačiau stokoja įžvalgos apie neigiamas savybes, nurodo nieko nenorintis savyje keisti, yra patenkintas savimi toks, koks yra. A. D. būdingas žemas saviveiksmingumas, savo vertės pakėlimas per agresyvų, priklausomą elgesį. Neigia praeityje buvus savęs žalojimo atvejus ir/ar suicidinius ketinimus, mintis. Įstaiga oficialių duomenų apie auto-agresyvų elgesį neturi. Teisės pažeidėjo tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankami, asmuo geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, išklausyti pašnekovą, bendraudamas išlaiko įprastas formalaus bendravimo ribas. Neneigia ankstesnių smurto prieš partnerę atvejų (nurodo, jog smurtaudavo apsvaigęs nuo alkoholio), tačiau tvirtina, jog 2018 m. liepos 9 d. nesmurtavo, o tai tik partnerės „pamoka“ už ankstesnį netinkamą elgesį jos atžvilgiu. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje egzistuoja pasikartojančių agresijos naudojimo pavyzdžių. Agresiją naudoja kaip konfliktinių problemų sprendimo būdą, taip pat A. D. būdingi savitvardos praradimo atvejai. Nuteistasis teigia, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje užpuolė priežiūrą vykdantį pareigūną norėdamas būti pervežtas į kitus pataisos namus. Teisės pažeidėjas, geba įvardinti tik vieną probleminę savo gyvenimo sritį – žalingą alkoholio vartojimą, jaučia poreikį ją spręsti, tačiau ne visada geba rasti tinkamus problemų sprendimo būdus. Kitų probleminių sričių tiek susijusių, tiek nesusijusių su nusikalstamu elgesiu įvardinti negeba. Priimdamas sprendimus apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Net ir numatydamas neigiamas pasekmes linkęs jas ignoruoti. Ateities tikslai siejami su darbine ir šeimine sritims (planuoja įsidarbinti ankstesnėje darbovietėje, grįžti gyventi pas partnerę ir kt.). A. D. neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nestebimos diskriminacinės nuostatos. Bendrai nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, tačiau kalbėdamas apie savo paties padalytą nusikalstamą veiką yra linkęs ją racionalizuoti bei minimizuoti. Bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nei baustas, nei skatintas. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują nusikalstamą veiką. Teisės pažeidėjas supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, tačiau pačiam ne visada pavyksta jų laikytis. A. D. nenumato jokių jam galinčių kilti problemų integruojantis į visuomenę, kadangi turi artimųjų palaikymą. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2018 m. gruodžio 12 d. paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. lankė ir baigė programą „Streso ir emocijų valdymas“; nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. kovo 6 d. lankė ir baigė programą „Įžanginė grupė“; nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. lankė ir baigė programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“; lanko Anoniminių Alkoholikų tarpusavio pagalbos susirinkimus. Savų biologinių vaikų nuteistasis neturi, tačiau su sugyventinė augina du jos nepilnamečius vaikus. Nuteistasis turi 10 klasių išsilavinimą, mokosi 11 klasėje. Turi suvirintojo, betonuotojo, mūrininko specialybes. Darbo stažas apie 4 metus. Iki nuteisimo buvo registruotas darbo biržoje. Neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Šiuo metu nedirba, gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Palaiko socialinius ryšius su sugyventine, motina, seserimi telefonu, laiškais, pasimatymų metu lankomas. Bausmės atlikimo pradžioje ryšis su sugyventine – nusikaltimo auka, (galimai) buvo probleminis – kreipdamasis dėl lygtinio paleidimo galimybių, nuteistasis pateikė Vilniaus arkivyskupijos CARITO organizacijos 2019 m. sausio 21 d. raštą PN-210, patvirtinantį, jog nuteistasis galės apsigyventi laikinojo apgyvendinimo namuose. 2019 m. balandžio 24 d. sugyventinė R. G. nurodė, jog sutinka priimti sugyventinį A. D. gyventi savo namuose. Pažymėtina, jog kartu gyvena ir jos nepilnamečiai vaikai. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas sugyventinę, 2019 m. balandžio 29 d. gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 71 balas, iš jų 25 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 46 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti).

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalūs pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimą A. D..

Kaip matyti iš bylos duomenų, nuosprendžiu A. D. buvo paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vienas trečdalis bausmės buvo atliktas 2019 m. balandžio 18 d. A. D. vykdo jam nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. lankė ir baigė programą „Streso ir emocijų valdymas“; nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. kovo 6 d. lankė ir baigė programą „Įžanginė grupė“; nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. lankė ir baigė programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“; lanko anoniminių alkoholikų tarpusavio pagalbos susirinkimus. Nuteistasis turi 10 klasių išsilavinimą, mokosi 11 klasėje. Turi suvirintojo, betonuotojo, mūrininko specialybes. Nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 71 balas, iš jų 25 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 46 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti).

Kaip minėta, įstatymas numato dvi sąlygas, sudarančias pagrindą lygtinai paleisti asmenį iš pataisos įstaigų – jo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti. Kaip minėta, nuteistasis A. D. priklauso vidutinei rizikos grupei – 71 balas dėl to turi būti nustatyta alternatyvi anksčiau nurodyta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis nėra pakankamas ir dėl to bei kitų aplinkybių nėra neabejotino ir akivaizdaus pagrindo išvadai, jog nuteistasis A. D. atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1723-312/2015).

Vertindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, taip pat ar lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo momentu atitiks bausmės tikslus, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis A. D. priklauso vidutinei rizikos grupei – 71 balas, iš jų 25 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 46 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti). Tai rodo dar nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtinai ir į tai, kad A. D. teistas 11 kartų, šiuo metu bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis teismo jam paskirto pasitikėjimo juo nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Nors iš Komisijos nutarimo ir kitų teismui pateiktos bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistasis A. D. bausmės atlikimo metu iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau A. D. iš ankstesnių teistumų nepasimokė. Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio matyti, kad nusikalstamą veiką už kurią šiuo metu atlieka bausmę padarė būdamas 10 kartų teistas. A. D. bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nei baustas, nei skatintas. Vien tai, kad bausmės atlikimo metu A. D. elgiasi tinkamai, dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvada bei Komisijos nutarimas, kuriuose nurodyta, kad nuteistojo savęs vertinimas nėra visiškai adekvatus, save apibūdina kaip nekonfliktišką, linksmą, bendraujantį, tačiau stokoja įžvalgos apie neigiamas savybes, nurodo nieko nenorintis savyje keisti, yra patenkintas savimi toks, koks yra; A. D. būdingas žemas saviveiksmingumas, savo vertės pakėlimas per agresyvų, priklausomą elgesį; nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje egzistuoja pasikartojančių agresijos naudojimo pavyzdžių; agresiją naudoja kaip konfliktinių problemų sprendimo būdą, taip pat A. D. būdingi savitvardos praradimo atvejai; nuteistasis geba įvardinti tik vieną probleminę savo gyvenimo sritį – žalingą alkoholio vartojimą, jaučia poreikį ją spręsti, tačiau ne visada geba rasti tinkamus problemų sprendimo būdus. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į ganėtinai didelę neatliktos bausmės dalį: 2019 m. birželio 13 d. ji sudarė 10 mėnesių ir 25 dienas.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas įvykdyti Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Teismo vertinimu, svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims, bei turi atitikti bausmės tikslus.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad priimant Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 59-123 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D., komisijos nuomonė nebuvo vieninga, buvo pareikštos dvi atskirosios nuomonės netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, išanalizavęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad A. D. pakankamai kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą, yra linkęs pasitaisyti, pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos daugiau nebenusikals, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 59-123 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė