- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- ATP-666-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02723-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo T. G. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimu, T. G. paskirta subendrinta nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 7 d. apie 03.39 val. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 1,13 promilių (± 5 %) girtumas. Stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. G. prašo panaikinti administracinę nuobaudą, paskirtą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paliekant nuobaudą tik pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad sutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes teismas neatsižvelgė į tai, kokiu būdu buvo stabdoma jo transporto priemonė. Nurodo, kad pagal ATPK nurodytas taisykles, tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus), patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Nurodo, kad jo stabdymo metu apie 03.39 val. patruliai nebuvo įsijungę švyturėlių, todėl tamsiu paros metu jie buvo sunkiai pastebimi. Be to, nuo stabdymo pradžios iki sustojimo vietos atstumas buvo vos keli šimtai metrų, todėl toks nestojimas negali būti pripažintas kaip bėgimas, keliantis grėsmę visuomenei. Mano, kad skiriant nuobaudą teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad automobilis buvo stabdomas ne pagal taisykles, todėl negalima taikyti ATPK 130 straipsnyje nurodyto nepaklusimo sustoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į T. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti apeliacinio skundo, nes mano, kad teismas, nagrinėdamas T. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
T. G. savo apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Skunde T. G. teigia, kad jo viruojamas automobilis buvo stabdomas nesilaikant transporto priemonės stabdymo tamsiuoju paros metu taisyklių, be to, jis nuo stabdymo vietos iki sustojimo vietos nuvažiavo nedidelį atstumą, todėl to negalima laikyti bėgimu, grėsme visuomenei.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Sprendžiant, ar asmens veika (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) pasireiškė tyčios forma, būtina vertinti ne tik pažeidėjo paaiškinimus, ar jis suprato, kad yra stabdomas ir kaip suprato uniformuoto policijos pareigūno gestą sustabdyti automobilį, bet ir kitus byloje surinktus duomenis.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog T. G. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Policijos pareigūnė E. G. savo tarnybiniame pranešime (7 b. l.) bei teisme (31 b. l.) parodė, kad ji stabdė T. G. vairuojamą automobilį, kuris važiavo leistinu greičiu, stabdymo metu vairuotojas pristabdė automobilį, bet staigiai padidinęs greitį nuvažiavo, todėl per raciją pranešė apie nestojusį automobilį ir su kolega jį pradėjo vytis; automobilį prisivijo už kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimo, vairuotojas buvo neblaivus ir bandė iš automobilio išlipti pro keleivio pusę, o kitas asmuo sėdėjo keleivio pusėje. Liudytoja taip pat parodė, kad ji stabdė automobilį, nuo jo stovėdama 1-2 metrų atstumu, gatvėje apšvietimas buvo geras, nors buvo naktis, kiti jų stabdomi automobiliai, visi sustodavo, be to, tuo metu toje vietoje kitų stovinčių automobilių nebuvo, tik jų tarnybinis automobilis, taip pat stabdė lazdele ir žibintuvėliu šviesdama į lazdelę, tuomet lazdelė gerai matosi, be to, gerai matėsi ir tarnybinis automobilis, todėl tvirtino, kad vairuotojui buvo galima matyti, jog yra stabdomas. Liudytoja taip pat parodė, kad T. G. pripažino vairavęs automobilį, iš vairuotojo veido matėsi, jog jis neblaivus. Tokius liudytoja apklaustos policijos pareigūnės E. G. parodymus patvirtina liudytoju teisme apklausto policijos pareigūno G. Š. parodymai (8, 25–26 b. l.). G. Š. parodė, kad matė, jog jo kolegės stabdomas automobilis pristabdė, matė, jog yra stabdomas, bet po to padidinęs greitį, nuvažiavo, todėl su kolege nestojusį automobilį prisivijo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)” ir matė kaip vairuotojas bandė pro sėdynes išlipti iš automobilio per keleivio vietą, t. y. pabėgti, vairuotojas iš pradžių sakė „nevažiavau“, bet vėliau teigė važiavęs pavalgyti. Liudytojas taip pat parodė, kad automobilio vairuotojas turėjo puikias galimybes matyti pareigūnę, kadangi tarnybinis automobilis stovėjo 1 metro atstumu nuo kelio, kitų stovinčių automobilių nebuvo, toje vietoje nėra net medžių, kurie galėtų užstoti kelią, oro sąlygos buvo geros, pareigūnė stovėjo 1 metro atstumu iki pravažiuojančio automobilio, kelias buvo apšviestas gerai, automobilių judėjimas buvo nedidelis, stabdomo automobilio greitis buvo apie 50-60 km/h, pristabdžius – apie 10 km/h. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir paties apelianto bei kartu važiavusio jo draugo G. D. parodymai, jog jie matė žmogų su šviesą atspindinčia liemene prie kelio, kad po to buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie važiavo su įjungtais šviesos signalais. Taip pat policijos pareigūnų parodymus patvirtina Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro pateikti duomenys iš vieningosios pajėgų sistemos, kurie patvirtina, kad tarnybinis automobilis stovėjo miesto ribose, todėl nėra pagrindo manyti, kad automobilio stabdymo vietoje apšvietimas buvo prastas, be to tarnybinis automobilis stovėjo prie pat važiuojamosios dalies, o ne prie (duomenys neskelbtini) namo, todėl tarnybinis policijos automobilis buvo aiškiai matomas, jo vaizdo niekas neužstojo, taip pat vieningosios pajėgų sistemos duomenys patvirtina, kad apie 03.37 val. tarnybinio automobilio greitis buvo apie 120 km/h, o tai patvirtina, kad policijos pareigūnai vijosi nestojusį automobilį. Įvertinus visumą šių paminėtų duomenų, daroma išvada, kad netikėti policijos pareigūnų duotais parodymais nėra pagrindo, nes jų parodymai ne tik atitinka vieni kito, bet ir sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantą, nenustatyta, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Nors pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.3 punktą stabdyti transporto priemonę tamsiuoju paros metu reikia šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnė vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę (apeliantas bei liudytojas G. D. pripažino matę asmenį su šviesą atspindinčia liemene), dirbo ne viena, stabdė šviečiančia reguliuotojo lazdele, apšviesdama ją žibintuvėliu bei apšviestame kelio ruože, kad apeliantas pristabdė automobilį tuo metu, kai buvo vykdomas stabdymas, tačiau nesustojo, padidindamas važiavimo greitį, daroma išvada, kad apeliantas matė, jog jį stabdo uniformuotas policijos pareigūnas, tačiau sąmoningai nepakluso teisėtam policijos pareigūno nurodymui sustoti. Tai, kad apeliantas buvo sustabdytas prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nuo stabdymo vietos iki sustojimo vietos už nedidelio atstumo, nepaneigia jo tyčios nepaklusti uniformuoto policijos pareigūno nurodymui sustoti. T. G. bei liudytojo G. D. aiškinimai, jog jie nematė juos stabdžiusios policijos pareigūnės bei tarnybinio policijos automobilio, yra paneigti minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, ir vertinama kaip apelianto pasirinkta gynybos priemonė bei liudytojo G. D. siekis padėti draugui išvengti griežtos atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – pagrįstai T. G. pripažino kaltu, teisingai kvalifikavo jo veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu nutarimu T. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda atitinka padarytą pažeidimą, apelianto asmenybę ir nėra aiškiai per griežta, todėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda nekeičiama. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.