- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- A2.6.-3474-899/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02723-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- T. G.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. 2013 m. rugsėjo 7 d. apie 03.39 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 1,13 prom. (+/- 5 proc.) girtumas. Stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. G. teisme pagal ATPK 126 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai, pagal ATPK 130 str. 1 d. kaltu neprisipažino. Parodė, kad vairavo automobilį „Ford“, valst. numerio nepamena. Automobilį įsigijo maždaug prieš metus. Važiavo su draugu į kavinę „G.“ pavalgyti. Buvo neblaivus. K. gatvėje pastebėjo žmogų, vilkintį žalią liemenę, tačiau toliau važiuodamas stebėjo kelią. Po kurio laiko jo keleivis pasakė, kad jį stabdė. Pagalvojo, kad tai netiesa ir važiavo toliau. Po kurio laiko pamatė policijos pareigūnų automobilio švyturėlius. Sustojo ir išlipo iš automobilio, nes jam pasidarė bloga. Laukė kol privažiuos pareigūnai. Važiuodamas pamatė švyturėlius ir padarė prielaidą, kad jį stabdo. Pareigūnų automobilis važiavo ta pačia kryptimi. Pareigūnai padarė prielaidą, kad bandė bėgti, nes stovėjo nuo automobilio atstumu per ištiestą ranką, netoli. G. D. sėdėjo automobilyje. Matė žmogų su liemene, atstumas iki jo buvo apie 100 m, bet kad tai buvo pareigūnas, negali pasakyti, gali daryti tokią prielaidą. Stebėjo kelią, asmens atidžiau nestebėjo. Gatvės apšvietimas yra degantis kas antras žibintas. Lietus nelijo, buvo tamsu. Greitis buvo apie 70 km/h. Leistinas greitis yra 70 km/h. G. D. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Sustojo prieš kavinę „G.“ 16 m atstumu iki jos. Pareigūnų stabdymo lazdelės nematė. Pareigūnas liepė pūsti į alkoholio matuoklį, po to nusivežė į kitą vietą surašyti protokolo. Tą vakarą išgėrė apie 200 gr. viskio. Girtumas kliudė suprasti, reakcija buvo sulėtėjusi, blogiau orientavosi. Automobilių buvo važiuojančių priešais, kiti buvo arčiau kavinės „G.“. Apie stabdymą G. D. jam pasakė jau pravažiavus, kiek pravažiavus - negali pasakyti.
Papildydamas parodymus po liudytojų apklausos T. G. paaiškino, kad stabdymo momento nematė. Kuomet jam draugas pasakė „tave stabdo“, prilėtino greitį, bet per galinį veidrodėlį pareigūnų ir jokių šviečiančių ženklų sustoti nepamatė. Po kiek laiko važiuodamas pastebėjo pareigūnų automobilį. Iš automobilio sustojęs išlipo per vairuotojo dureles. Atsidaręs galines keleivio dureles, siekė nuo galo pasiimti dokumentų, nes važiuojamojoje dalyje nenorėjo trukdyti kitiems eismo dalyviams. Dokumentų iš karto nerado, rado paprašius pareigūnams. Pareigūnė stovėjo didesniu atstumu nei nurodė, jis pravažiuodamas asmens nestebėjo. Iš esmės dėl susidariusios situacijos gailėjosi. Policijos pareigūnai, jam ilgai mastant ką rašyti paaiškinime, sakė kad veš į blaivyklą ir patarė ką rašyti. Greitis išvažiavus už miesto buvo padidintas, nes baigėsi miesto riba.
Liudytojas G. D. teisme parodė, kad T. G. yra jo geras draugas. Rugsėjo 7 d. važiavo keliu Šiauliai – A.. Draugas buvo sulaikytas pareigūnų vairuojantis neblaivus. Po įvykio buvo keista, kad pareigūnai nurodė, jog jis bėgo iš įvykio vietos. Jam pasirodė, kad jis vairuoti gali ir buvo blaivus, jokių požymių nepastebėjo. Nematė policijos pareigūnų atlikto stabdymo momento, pamatė tik per galinio vaizdo veidrodėlius, juos pravažiavus ir apie tai pasakė draugui. Važiuojant matė žmogų su liemene, tačiau pagalvojo, kad gal dviratininkas. Pravažiavus, per veidrodėlį vaizdas buvo aiškesnis. Galbūt pravažiavo 100-150 m. Pasakęs apie tai, pastebėjo, kad vairuotojas jo nepastebėjo ir juo nepasitikėjo. Jis važiavo toliau, po to pamatė švyturėlius, lėtino greitį ir sustojo. Vairuotojas išsigando ir išlipo iš automobilio, privažiavo pareigūnai. Pareigūnams privažiavus, jis stovėjo prie automobilio galo. Pamatęs pareigūnų švyturėliu, jis supanikavo ir išlipo iš automobilio. Kelio ruožo apšvietimas toje vietoje, kur buvo žmogus su liemene, nei geras, nei blogas. Atstumas iki stabdančio asmens apie 50 m, arčiausias - 20-30 m. Važiavo leistinu greičiu - 70 km/h. Ar buvo priešais važiuojančių automobilių, nepastebėjo. Kelkraštyje automobilių buvo. Pats buvo blaivus. Vairuotojas nebandė bėgti. Sustojus jis (G. D.) liko toliau sėdėti automobilyje.
Liudytojas G. Š. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, su T. G. jo santykiai neutralūs. Kolegė stabdė automobilį, kuris nestojo, prisivijus prie kavinės „G.“, vairuotojas buvo neblaivus, jam surašytas protokolas. Kad asmuo nestojo, matėsi, nes jis pristabdė, matėsi, kad mato, po to padidino greitį ir nuvažiavo. Buvo už vairo, kolegei atėjus į automobilį, nestojusį automobilį prisivijo. Kolegė E. G. stovėjo gatvėje 1 m atstumu iki pravažiuojančio automobilio. Vairuotojui matyti pareigūnę galimybės buvo puikios, nes kelio apšvietimas yra geras, automobilių judėjimas nedidelis. Stabdomo automobilio greitis važiuojant buvo gal 50-60 km/h, pristabdžius gal 10 km/h ir vėl staiga padidintas. Tarnybinis automobilis stovėjo nuo kelio 1 m atstumu, kitų šalia stovinčių automobilių nebuvo. Toje vietoje nėra nei medžių, kad užstotų kelią. Oro sąlygos buvo geros. Prisivijus automobilį, vairuotojas bandė lipti per keleivio pusę, norėjo pabėgti. Jis (G. Š.) išlipęs apibėgo automobilį, kolegė išlipo šalia jo. Jį automobilyje pamatė tarp sėdynių. Jis pradžioje sakė „nevažiavau“, po to sakė, kad „važiavau pavalgyti“. Vairuotojas išlipo per keleivio pusę.
Liudytoja E. G. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė. T. G. matytas tarnybos metu surašant jam pažeidimo protokolą. Dienos nepamena, su kolega dirbo K. gatvėje ir stabdė automobilius. T. G. automobilis nestojo ir bandė sprukti. Pasivijus automobilį, vairuotojui buvo nustatytas girtumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Automobiliu važiavo du asmenys. Automobilį stabdė K. gatvėje. Gatvėje apšvietimas yra geras. Buvo naktis, bet nemano, kad tai galėjo vairuotoją suklaidinti. Kiti visi jų stabdomi automobiliai stojo. Kitų tuo metu stovinčių automobilių nebuvo, tik jų tarnybinis. Automobilį stabdė ji. Nuo stabdomo automobilio buvo 1-2 metrų atstumu. Vairuotojui buvo galima stabdymą matyti, nes stabdė su lazdele ir žibintuvėliu švietė į lazdelę, tuomet lazdelė gerai matosi. Tarnybinį automobilį turėjo matyti, nes ten yra gerai apšviesta. Automobilis važiavo normaliu greičiu, jai stabdant, greitį sulėtino. Galvojo, kad automobilis sustos, bet vairuotojas stipriai padidino greitį ir nuvažiavo. Per raciją budėtojui pranešė, kad vejasi nestojusį automobilį. Tikslaus automobilio greičio negali pasakyti. Prie kavinės „G.“ buvo stiprus rūkas. Stabdymo vietoje rūko nebuvo. Vairuotojas buvo neblaivus ir nestojo. Jis savo kaltę pripažino, dėl nestojimo jis nieko nesakė. Automobilį sulaikė už įvažiavimo į kavinę. Privažiavus prie automobilio, matėsi, kad vairuotojas bandė išlipti per keleivio pusę. Jis lipo iš kairės į dešinę. Kitas asmuo sėdėjo keleivio pusėje. Pagal keleivio išvaizdą matėsi, kad jis neblaivus, todėl su juo nebendravo. Vairuotojas išlipo pro keleivio dureles ir vaidino, kad nieko neatsitiko. Jis nestodamas vengė savo atsakomybės, manė, kad jam pavyks išsisukti.
Teismas, nešališkai įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad T. G. kaltė padarius du administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 1 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), asmens blaivumo testu (2013-09-07, 03.39 val. nustatytas 1,13 prom. girtumas; 5 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (6 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnų E. G. ir G. Š. tarnybiniais pranešimais (7-8 b. l.), taip pat šių pareigūnų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ATPK 130 straipsnio pastaboje nurodyta, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Bet kokiam administraciniam teisės pažeidimui (inter alia ir numatytam ATPK 130 straipsnyje) būtina nustatyti visus keturis tarp savęs organiškai susijusius elementus: objektą, subjektą, subjektyvinę pusę, objektyvinę pusę. Šiuo atveju aktualiausias subjektyvinės pusės aspektas – asmens psichinis santykis su daroma priešinga teisei veika, t. y. atsakytina į klausimą, ar T. G. suprato esąs stabdomas policijos pareigūnų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. teisme teigė, kad K. gatvėje pastebėjo žmogų, vilkintį žalią liemenę, tačiau toliau važiuodamas stebėjo kelią; matė žmogų su liemene, atstumas iki jo buvo apie 100 m, bet kad tai buvo pareigūnas, negali pasakyti, gali daryti tokią prielaidą; po kurio laiko pamatė policijos pareigūnų automobilio švyturėlius; gatvės apšvietimas yra degantis kas antras žibintas; lietus nelijo, buvo tamsu. Tokią T. G. iškeltą versiją teismas vertina kritiškai kaip bandymą išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės, nes ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems bei ištirtiems įrodymams. Be to, T. G. parodymai yra kai kuriais aspektais nenuoseklūs, prieštaringi. Pvz., protokole, pasiaiškindamas dėl įvykio, nurodė, kad stabdant policijos pareigūnams, nesustojo, dėl pažeidimo gailėjosi, pažymėjo, kad buvo išgėręs porą bokalų alaus; teisme jau neigė, kad nestojo policijos pareigūnams bei teigė, kad vairavo automobilį išgėręs 200 gramų viskio. Be to, T. G., apklaustas bylos nagrinėjimo pradžioje, teigė, kad sustojo ir išlipo iš automobilio, nes jam pasidarė bloga; laukė kol privažiuos pareigūnai. Papildydamas parodymus po liudytojų apklausos, T. G. paaiškino, kad iš automobilio sustojęs išlipo per vairuotojo dureles; atsidaręs galines keleivio dureles, siekė nuo galo pasiimti dokumentų, nes važiuojamojoje dalyje nenorėjo trukdyti kitiems eismo dalyviams; dokumentų iš karto nerado, rado paprašius pareigūnams. Teisme apklaustas liudytojas G. D. parodė, kad vairuotojas (t. y. T. G.) išsigando ir išlipo iš automobilio, privažiavo pareigūnai; pareigūnams privažiavus, jis stovėjo prie automobilio galo; pamatęs pareigūnų švyturėliu, jis supanikavo ir išlipo iš automobilio. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas G. D. yra geras T. G. draugas, t. y. juos sieja draugystės ryšys, jo parodymus teismas taip pat vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymamas. Teisme minėtas liudytojas parodė, kad nematė policijos pareigūnų stabdymo momento, pamatė tik per galinio vaizdo veidrodėlius, juos pravažiavus ir apie tai pasakė draugui; pravažiavus, per veidrodėlį vaizdas buvo aiškesnis; važiuojant matė žmogų su liemene, tačiau pagalvojo, kad gal dviratininkas. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojo nurodyta aplinkybė, kad važiuojant pro šalį pareigūno nematė, o jau jį pravažiavus (galbūt pravažiavo 100-150 m) ir pažiūrėjus per veidrodėlį vaizdas buvo aiškesnis ir pamatė bei apie tai pasakė draugui, yra nelogiška, nes prasilenkiant bet kuriuo atveju vaizdą mato tiesiogiai, o jau nutolstant nuo pravažiuotos vietos atstumas tolsta, minėtą vietą stebi jau nebe tiesiogiai, o per veidrodėlį, matomuma zona tampa ribota. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad viename važiuojamame automobilyje esantys asmenys skirtingai nurodė atstumus tarp jų automobilio ir asmens, stovėjusio su liemene. T. G. teisme parodė, kad matė žmogų su liemene, atstumas iki jo buvo apie 100 m, tuo tarpu jo draugas G. D. teisme teigė, kad atstumas iki stabdančio asmens buvo apie 50 m, arčiausias 20-30 m. Tuo tarpu policijos pareigūnai E. G. ir G. Š. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose (7-8 b. l.), tiek duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, dirbdami kartu 2013-09-07 K. gatvėje stabdė automobilį „F. F.“. Teisme liudytoja E. G. teigė, kad nors ir buvo naktis, tačiau nemano, kad tai galėjo vairuotoją suklaidinti; kiti visi jų stabdomi automobiliai stojo; tuomet kai stabdė minėtą automobilį kitų tuo metu stovinčių automobilių nebuvo, tik jų tarnybinis; tarnybinį automobilį turėjo matyti, nes ten yra gerai apšviesta; nuo stabdomo automobilio buvo 1-2 metrų atstumu; vairuotojui buvo galima stabdymą matyti, nes stabdė su lazdele ir žibintuvėliu švietė į lazdelę, tuomet lazdelė gerai matosi. Pažymėtina, jog minėtas aplinkybes apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu patvirtino ir policijos pareigūnas G. Š., kuris pabrėžė, kad kolegė E. G. stovėjo gatvėje 1 m atstumu iki pravažiuojančio automobilio; vairuotojui matyti pareigūnę galimybės buvo puikios, nes kelio apšvietimas yra geras, automobilių judėjimas nedidelis; tarnybinis automobilis stovėjo nuo kelio 1 m atstumu, kitų šalia stovinčių automobilių nebuvo; toje vietoje nėra nei medžių, kad užstotų kelią; oro sąlygos buvo geros. Abiejų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai visiškai atitinka tarnybiniuose pranešimuose (7-8 b. l.) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs bei neprieštaringi, todėl teismas turi pagrindo tikėti šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. G. vairuojamas automobilis buvo stabdytas pareigūno, vilkinčio šviesą atspindinčia liemene; stabdyta su lazdele ir žibintuvėliu, t. y. šviesta į lazdelę; t. y. naudojant tinkamas priemones. Be to, apšviestame kelio ruože automobilių judėjimas buvo nedidelis; oro sąlygos buvo geros (nelijo, stabdomame kelio ruože rūko nebuvo). T. G. vairuojamos transporto priemonės greičio staigus padidinimas prie policijos pareigūnų apšviestame kelio ruože (teisme liudytoja E. G. parodė, kad automobilis važiavo normaliu greičiu, jai stabdant, greitį sulėtino; galvojo, kad automobilis sustos, bet vairuotojas stipriai padidino greitį ir nuvažiavo; liudytojas G. Š. teisme taip pat parodė, kad stabdomo automobilio greitis važiuojant buvo gal 50-60 km/h, pristabdžius gal 10 km/h ir vėl staiga buvo padidintas; nuvažiavimo aplinkybė paminėta ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose) ir tolimesnis vairuotojo elgesys jau pasivijus ir sustabdžius automobilį, t. y. išlipimas iš automobilio, neva T. G. pasidarė bloga; paskui neva ėjimas ant galinės automobilio sėdynės ieškoti reikalaujamų dokumentų, pradinis pasakymas „nevažiavau“ (po to sakė, kad „važiavau pavalgyti“) ir t. t., įrodo, kad T. G. suprato, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau sąmoningai nepakluso tokiam reikalavimui.
Taigi, įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso teisėtam reikalavimui sustoti.
Be to, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas, t. y. 1,13 prom. girtumas; šios aplinkybės neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
T. G. dėl padaryto teisės pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.
Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių T. G. už padarytus pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, T. G. praeityje daug kartų buvo baustas už kitus KET pažeidimus, reikiamų išvadų po nubaudimų nepadarė, vėl grubiai pažeidė KET.
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į jo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal ATPK 126 str. 1 d. Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, T. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria administracines nuobaudas – 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria administracines nuobaudas – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles taikant nuobaudų apėmimo principą, nes ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai sudaro idealiąją sutaptį.
Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
T. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracines nuobaudas – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
T. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracines nuobaudas – 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. G. galutinę subendrintą nuobaudą – 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.