- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- ATP-350-593/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00051-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. atstovės advokatės Angelės Ikasalienės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. 2016-01-30, 14.00 val., (duomenys neskelbtini) namo, vairuodama automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino apie tai neinformavusi policijos, apgadino svetimą turtą. Vairuotoja vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiais veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 221 ir 222 punktus, tokiu būdu padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-02-17 nutarimu L. K. nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. - 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; pagal ATPK 127 str. 2 d. – 30 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. - 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą (subendrintą nuobaudą) pažeidėjai paskyrė vadovaudamasis ATPK 30, 33 str. nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde L. K. atstovė prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria L. K. nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde atstovė teigia, kad pažeidėja pripažįsta sukėlusi eismo įvykį ir apgadinusi garažo vartus, tačiau iš karto po įvykio buvo pranešta policijai - telefonu paskambino į įvykio vietą atėjęs kaimynystėje gyvenantis J. K., kuris padėjo L. K. iš kiemo išvairuoti automobilį į gatvę, nes po įvykio ji buvo susijaudinusi. J. K. negalėjo nematyti automobilio numerio, nes įvykio vietoje buvo pakankamai ilgai ir pats vairavo šį automobilį bei jį fotografavo. Dėl to pačiai L. K. nebuvo reikalo pakartotinai pranešti policijai apie eismo įvykį, tuo labiau, kad su ja buvęs J. A. elgėsi kaip vienas iš sodybos šeimininkų. Į namo kiemą L. K. atvežė J. A., kuris yra apeliantės vyro pusbrolis, pastarojo prašymu. Įvykio vietoje J. A. ramino L. K., kad „nieko blogo neatsitiko“, ragino kaimyną J. K. neskambinti policijai, sakydamas, kad „nieko neatsitiko, kad jie yra giminės ir susitars“. Iš tokių J. A. veiksmų L. K. suprato, kad turto savininkas jai pretenzijų neturi. Po įvykio praėjus keletui valandų, pas pažeidėją svečiavosi draugė, abi išgėrė likerio. L. K. teigia, kad neturėjo tyčios išvengti atsakomybės už eismo įvykį ir pareigos atlyginti nuostolį. Jos akivaizdoje apie įvykį buvo pranešta policijai, nukentėjęs asmuo – J. A. buvo įvykio vietoje, jai nereiškė jokių pretenzijų, atvirkščiai, atvykus kaimynams, paaiškino, kad nieko blogo neatsitiko. Tai sudarė pagrindą L. K. sąžiningam įsitikinimui, kad J. A. yra vienas iš namų valdos šeimininkų, nes jo tėvas dėl amžiaus buvo globojamas sūnaus. A. A. iki šiol jai nepareiškė jokių turtinių pretenzijų (nors su juo bendrauja), byloje nenustatyta kokia konkreti turtinė žala padaryta, nes garažo vartai nebuvo išversti. Apeliantė teigia, kad L. K. įvykio vietoje buvo pakankamai ilgai, bendravo su atvykusiais asmenimis, ją pažinojo J. A., kurį ji atvežė į namus. L. K. išvykdama iš įvykio vietos žinojo, kad policijai apie įvykį pranešta, dėl to liudytojais turėjo būti apklausti J. K. (išreikalautina jo pokalbio išklotinė), J. ir A. A.. Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstai L. K. nubausta ir pagal ATPK 126 str. 4 d., nes po eismo įvykio, dėl kurio žmonės nenukentėjo, o dėl turtinio nuostolio savininkas neturėjo jokių pretenzijų ir žinojo, kad būtent ji savo automobiliu įlenkė garažo vartus, apie įvykį policija buvo informuota, praėjus apie trims valandoms L. K. neturėjo pareigos nevartoti alkoholio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariatas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
L. K. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009, Kauno apygardos teismo 2013-04-12 nutartis byloje Nr. ATP-367-493/2013).
Iš byloje esančio L. K. paaiškinimo (16 b. l.) matyti, kad ji pripažino, jog padarė eismo įvykį, nes sumaišė greičio ir stabdžio pedalus, dėl ko apgadino garažo vartus. Taip pat nurodė, kad prieš išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, atėjo kaimynas, su kuriuo ji pabendravo ir išvažiavo namo, nes su kartu su ja automobilyje buvusiu J. A. susitarė dėl eismo įvykio. Teisme ji nurodė analogiškas aplinkybes ir papildė, kad eismo įvykis įvyko J. A. kieme, su kuriuo ji ir susitarė. Iš byloje esančio A. A. paaiškinimo (15 b. l.) matyti, kad atvykęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyvena jo (duomenys neskelbtini) metų tėvas J. A., pamatė, kad išversti garažo vartai. Nuėjus į minėtą namą ir tėvo paklausus, ar nematė, kas išvertė garažo vartus, šis atsakė, kad nieko nematė. Vaikščiojant po kiemą, prie jo priėjo kaimynas J. K., kuris pasakė, kad apie 14 val. raudonos spalvos GOLF markės automobilis įvažiavo į kiemą ir trenkėsi į garažo vartus. Taip pat pamatė, kad automobilį vairavo moteris apie 40 m. amžiaus, kartu automobilyje pamatė ir J. A. (A. A. brolį). Tačiau teisme nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą nei A. A., nei J. K. apklausti nebuvo. Teisme nebuvo apklaustas ir J. K. bei L. K. teigimu, eismo įvykio metu L. K. vairuojamame automobilyje buvęs J. A., su kuriuo L. K. galimai ir susitarė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ir jos atlyginimo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad L. K. susitarė su J. A. dėl eismo įvykio, nes manė, kad garažas (sodyba) priklauso jam, tačiau byloje nenustatyta, kam iš tikrųjų priklauso minėta sodyba su garažu, esanti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje ir kas galėjo ir turėjo teisę spręsti dėl eismo įvykiu padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo ir ši svarbi procesinio sprendimo priėmimui aplinkybė apylinkės teisme nesiaiškinta.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai neišanalizavo visų bylos aplinkybių, kurios leistų vienareikšmiškai ir pagrįstai teigti, kad L. K. tyčia nustatytomis aplinkybėmis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Esant neišsiaiškintoms šioms aplinkybėms, negalima spręsti, ar po eismo įvykio L. K. turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir negalėjo vartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti naikinamas, o byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Grąžinus bylą į apylinkės teismą nagrinėti iš naujo, turi būti ištirtos bylai svarbios aplinkybės, kurių pagrindu bus galima daryti pagrįstas išvadas dėl L. K. kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. ir priimti teisingą sprendimą, kurio teisėtumą ir pagrįstumą, jei bylos šalims kils abejonių, galės patikrinti apeliacinės instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos administracinę bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.