Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-524/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-03
Bylos Nr.
2-524/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
V. J.
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinės bylos Nr. 2-524/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.3.; 121.1.(N)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties, kuria teismas išaiškino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo vykdymo tvarką, byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovo prašymu priteisti iš atsakovo skolą.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu.

Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui J. M. dėl 123 600 Lt skolos, 24 040,60 Lt palūkanų už termino atsiskaityti praleidimą priteisimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog atsakovas neatsiskaitė už jam parduotas akcijas ir liko skolingas 123 600 Lt.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 123 600 Lt skolą, 24 040,60 Lt palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 000 Lt žyminį mokestį.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas antstolio V. D. prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstoliui iškilo dvejonių dėl sumos, nuo kurios skaičiuojamos penkių procentų metinės palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi išaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu priteista suma nuo kurios skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos yra 147 640,60 Lt. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio antrąja dalimi konstatavo, kad skolininkas turi pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šioje normoje įstatymo leidėjas numatė vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios taip pat atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Priteista suma buvo aiškiai nurodyta teismo sprendime – 123 600 Lt + 24 040,60 Lt, už kurią skaičiuojamos penkių procentų dydžio metines palūkanos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas J. M. kreipėsi į teismą atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties, kuria teismas išaiškino, jog penkių procentų dydžio metinės palūkanos yra skaičiuotinos nuo 147 640,60 Lt sumos.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės, išaiškinti, kad penkių procentų dydžio metinės palūkanos yra skaičiuotinos nuo 123 600 Lt. Skundą grindžia šiais argumentais:

Iš sprendimo turinio matyti, kad palūkanos jau yra priteistos iš atsakovo, palūkanų dydis – 24 040,60 Lt. Mano, jog vieną kartą jau priteistos palūkanos negali būti didinamos vėl priteisiamų palūkanų suma.Priteista palūkanų suma yra kaip sutartinės atsakomybės skolininkui forma ir ji šiuo atveju pasibaigia priėmus sprendimą byloje. Teismo pozicija prieštarauja CK 6.210 straipsnio nuostatoms, kurios nenumato galimybės dar kartą skaičiuoti palūkanas nuo jau fiksuotos palūkanų sumos. Minėtame straipsnyje aiškiai nurodyta, jog penkių procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo tos sumos, kurią sumokėti yra praleistas terminas. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą akivaizdu, kad suma, kurią sumokėti yra praleistas terminas, yra ne 147 640,60 Lt, o 123 600 Lt.

Antstolis V. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo J. M. skundą dėl teismo įsiteisėjusio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Prašo teismo klausimą spręsti savo nuožiūra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas išaiškino, jog penkių procentų dydžio metinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo 147 640,60 Lt (sudėjus skolą ir palūkanas), yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Pagal CPK 589 straipsnio pirmąją dalį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Minėta norma, suteikianti teisę antstoliui kreiptis į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, savo prasme atitinka CPK 278 straipsnio normą, kuri suteikia teisę teismui, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva, išaiškinti sprendimą, nekeičiant jo turinio. Tiek CPK 589 straipsnis, tiek CPK 278 straipsnis yra skirti teismo sprendimų trūkumams šalinti tais atvejais, kai teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas ir iškyla dėl jo vykdymo neaiškumų.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama ir pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui, ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005).

Nagrinėjamoje byloje šalys nebuvo susitarę dėl skaičiuojamų palūkanų už termino atsiskaityti praleidimą dydžio, todėl palūkanų dydis buvo nustatytas LR CK 6.210 straipsnyje numatytu pagrindu ir šios palūkanos tapo ieškovo vykdytinos prievolės dalimi. Ieškovas be mokėtinų palūkanų prašė nuo priteistos sumos (skolos ir palūkanų) priteisti ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos apskaičiuotos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta skolos suma ir palūkanos už termino sumokėti pagrindinę skolą praleidimą. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendime aiškiai numatytos priteistos sumos – 123 600 Lt skolos ir 24 040,60 Lt palūkanų, ir yra aiški teismo išvada, jog nuo priteistos sumos (147 640,60 Lt) priteisiamos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2010 m. spalio 26 d. nutartimi pagrįstai nurodė, nuo kokios sumos skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas, nesutikdamas su priteistų palūkanų už termino atsiskaityti praleidimą dydžiu, tokį teismo sprendimą galėjo skųsti instancine tvarka. Kaip minėta, aiškindamas teismo sprendimą ar teismo sprendimo vykdymo tvarką, teismas negali pakeisti teismo sprendimo turinio. Todėl negali būti vertinami apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija prieštarauja CK 6.210 straipsnio nuostatoms, nenumatančioms galimybės dar kartą skaičiuoti palūkanas nuo jau fiksuotos palūkanų sumos. Šie argumentai susiję ne su prašymu išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, bet su priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išaiškino sprendimo vykdymo tvarką, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasDonatas Šernas