Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1730-794/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-29
Bylos Nr.
2S-1730-794/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32695-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Balticum TV“, Lindorff Oy filialas, UAB „Init“, DNSB „Kūpolis“, UAB „Būsto paskolų draudimas“
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1730-794/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32695-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: UAB „Balticum TV“, Lindorff Oy filialas, UAB „Init“, DNSB „Kūpolis“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolis A. S., AB „Klaipėdos vanduo“, antstolis D. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „MCB finance“, UAB „Skolų valdymo centras“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. D. prašė jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškino, kad dėl sunkios turtinės padėties negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma siekia 38582,15 Eur. Buto paskolą paėmė, nes tuo metu dirbo ir turėjo pakankamas pajamas. 2006 m. birželio 22 d. susilaukus sūnaus jos pajamas sudarė motinystės pašalpa. Su vaiko tėvu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2014 m. vasario mėnesio pabaigos. Tuo metu jų gaunamos pajamos buvo pakankamos visų minimaliems poreikiams užtikrinti. Laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. buvo sudariusi 10 kredito sutarčių: būsto kredito sutartis, 3 sutartis su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu ir 6 greitųjų kreditų sutartis. Devynias sutartis sudarė, kad laiku padengti būsto kredito įmokas. Iki 2010 m. lapkričio mėn. grąžino 4 greitųjų kreditų paskolas, o iki 2013 metų, siekdama sumažinti turimus įsiskolinimus UAB „MCB Finance“ ir „Lindorff Oy“ mokėjo periodines įmokas. Didesnioji būsto kredito paskolos dalis buvo padengta varžytinėse pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą butą – (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. vasario pabaigos viena augina ir rūpinasi vaiku, su kuriuo šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. vasario 25 d. dirbo UAB „Teo LT“, nuo 2009 m. sausio 29 d. – AB „Swedbank“, tačiau gaunamos pajamos, kurios nuolat kito, padengdavo tik minimalias šeimos išlaidas. Nemokia tapo dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties tiek valstybėje, tiek ir pasikeitus šeimyninei padėčiai. Šiuo metu gaunamos pajamos – 347,54 Eur darbo užmokestis, 86,89 Eur vaiko tėvo teikiami pinigai ir apie 173,77 Eur gaunama parama iš savo tėvų yra nepakankama įsipareigojimams vykdyti. Asmeninio turto vertė yra 36,20 Eur, piniginių lėšų turimose sąskaitose neturi, transporto priemonės ar įkeisto/neįkeisto nekilnojamojo turto neturi. Jos ir vaiko pragyvenimui per mėnesį reikia apie 608,20 Eur. Administravimo išlaidas apmokės iš darbo užmokesčio pajamų, kurias planuoja padidinti, gavusi geriau apmokamą darbą (t. III, b. l. 8-16).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjos skola valstybės biudžetui yra 27,22 Eur gyventojų pajamų mokestis, 7,04 Eur delspinigiai, 20,85 Eur žyminis mokestis priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-40938-863/2013 (t. III, b. l. 73-75).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė atsisakyti kelti pareiškėjai bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjos skola UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra 40827,23 Eur.

Pareiškėja nesistengė mažinti savo skolinius įsipareigojimus bent mažomis dalimis, nesikreipė į bendrovę dėl geranoriško skolos grąžinimo, todėl kelia abejonių pareiškėjos sąžiningumas. Galimas nemokumas buvo ne pajamų praradimo pasekmė, bet nepaprastai didelis kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimas. Pareiškėja nenurodė kaip ir iš ko planuoja atsiskaityti su kreditoriais ir bankroto administratoriumi ir atkurti savo mokumą, nes ji neturi pakankamai lėšų savo būtiniems poreikiams tenkinti (t. III, b. l. 82-88).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo „Lindorff Oy“ fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui neprieštaravo. Paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 28 d. su pareiškėja sudarė paskolos sutartį 1360 Lt kreditui. Šiuo metu pareiškėjos skola sudaro 849,82 Eur (t. III, b. l. 91-92).

Žemesnės instancijos teismas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad su pareiškėja buvo sudaręs 3 paskolų sutartis bendrai 3527 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu už akių iš pareiškėjos priteisė (2014 m. lapkričio 4 dienai) 2332,77 Lt įsiskolinimą. Tačiau pareiškėja ir toliau nevykdo savo įsipareigojimų, kurie šiuo metu sudaro 3781,69 Lt, o visas pagal sutartis išmokėtų ir negrąžintų paskolų likutis yra 3527,57 Eur (t. II, b. l. 43-49).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjos S. D. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatė, jog pareiškėjos turimi skoliniai įsipareigojimai, kurių terminas yra suėjęs, sudaro 38582,15 Eur, t. y. daugiau nei 127 MMA. Tačiau sprendė, jog nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatose nustatytų visų sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjai būtų galima iškelti bankroto bylą, kadangi pareiškėja nepateikė visų būtinųjų ir privalomų dokumentų savo sunkiai turtinei padėčiai įrodyti. Pareiškėja tvirtino, kad jai priklauso tik asmeniniai daiktai, kuriuos ji įvertina 36,20 Eur, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat aiškino, kad realiai gyvena tik iš darbo užmokesčio, vaiko tėvo pinigų ir savo tėvų paramos, tačiau pateikė tik savo darbines pajamas patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja patvirtino, kad jai priklausęs butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta hipoteka, priverstinai išieškant skolą kreditoriaus naudai, buvo parduotas iš varžytinių. Nors teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad yra turėjusi akcijų, tačiau į bylą nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja taip pat nepateikė išsamių duomenų apie banko sąskaitose turimas pinigines lėšas, o byloje esantys dokumentai teismui kėlė abejonių dėl juose nurodytų duomenų apimties ir tikslumo, nes bankų sąskaitų išrašuose nurodyti tik sąskaitų likučiai, be kitų išsamių duomenų apie turimas lėšas ir jų judėjimą. Į bylą pateikti vykdomieji dokumentai patvirtino tik tai, jog iš pareiškėjos vykdomi tik priverstiniai skolų išieškojimai. Todėl teismas konstatavo, jog neturi objektyvių duomenų apie pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertę bylos nagrinėjimo teisme dienai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra kitų objektyvių duomenų, išskyrus pačios pareiškėjos prielaidas, apie tai kokia šiuo metu yra jai priklausančio turto rinkos vertė (36,2 Eur), o turėdama skolininką M. G., kuris pagal 2009-11-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą pareiškėjai yra skolingas 446,16 Eur, pareiškėja iki šiol nesiėmė priemonių išsireikalauti skolą ir sumažinti savo įsipareigojimus kreditoriams ir tai rodo pareiškėjos pasyvumą ir akivaizdų vengimą vykdyti bet kuriuos savo finansinius įsipareigojimus. Nors pareiškėja savo nemokumą grindė nedidelėmis pajamomis (420 Eur), kurių neva nepakanka reikalingoms išlaidoms ir minimaliems poreikiams patenkinti ir jos ir vaiko pragyvenimui per mėnesį reikia apie 608,20 Eur (jai 405,47 Eur ir 299,57 Eur vaikui), tačiau iš šios sumos pareiškėja nepagrindė leistinais įrodymais. Be to, pareiškėjai būtinos išlaidos per mėnesį, akivaizdžiai viršija jos mėnesio pajamas. Todėl teismas padarė prielaidą, jog pareiškėja pragyvenimui turi pakankamų lėšų, kurių šaltinio teismui neatskleidė. Pareiškėja akcentuodama turimus didelius finansinius įsipareigojimus, nesiėmė priemonių padengti smulkesnius įsipareigojimus, kuriuos galėjo įvykdyti iš savo uždirbamų pajamų. Net jei pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas, visgi pareiškėjos galimybės gauti didesnes pajamas leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, todėl teismas padarė išvadą, kad S. D. gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (t. III, b. l. 142-146).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį ir iškelti pareiškėjai bankroto bylą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas neteisingai nurodė, jog ji iš tėvų gauną 347 Eur paramą, kadangi iš tiesų iš tėvų gauna tik apie 170 Eur per mėnesį. Tėvų perduodami pinigai skirti ne tik pareiškėjai, bet ir jos sūnaus indėlio, kuris skirtas vaiko ateities planams sulaukus pilnametystės, kaupimui. Teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi pareiškėja per vėlai gavo kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimą, su kuriuo turėjo susipažinti, o ne todėl, kad pateiktų papildomus įrodymus. Be to, teismas turėjo tiksliai nurodyti kokių dokumentų jam trūksta, kad galėtų detaliai išnagrinėti bylą. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog turi turto už 36,2 Eur. Pareiškėjos prašyme buvo aprašyta, jog į šią sumą įeina mobilusis telefonas, drabužiai, kuriuos pareiškėja vertina 36,2 Eur, nes neturi įsigijimo dokumentų ir negali nustatyti nusidėvėjimo. Pareiškėjai dirbant AB Swedbank buvo atidariusi vertybinių popierių sąskaitą, kad galėtų tinkamai konsultuoti klientus apie vertybinius popierius. Vertybinių popierių sąskaitos pareiškėja nenaudoja kaip papildomų pajamų šaltinio, nes niekuomet nebuvo įgijusi nei vieno vertybinio popieriaus. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja nesiėmė veiksmų išsireikalauti iš skolininko M. G. 446,16 Eur skolą, priteistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. rugsėjo 17 d. pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas nesuteikė galimybių pareiškėjai koreguoti būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų sumos, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, t. y. kad išlaidos neviršytų gaunamų pajamų, šį klausimą sprendė formaliai bei nebuvo pakankamai aktyvus, kad būtų pašalinti visi neaiškumai, trūkumai bei neatitikimai, nors fizinio asmens bankroto bylos dėl savo specifinio pobūdžio reikalauja didesnės teismo iniciatyvos nagrinėjant bylą. Teismas netinkamai nustatė, jog pareiškėja turi papildomų pajamų šaltinių bei tai, jog pareiškėja ir jos vaiko išlaikymu rūpinasi jos tėvai, kadangi pagal pareiškėjos banko sąskaitų išrašus, nuo 2011 m. sausio 1 d. į savo atsiskaitomąsias sąskaitas niekada nėra gavusi papildomų pajamų. Šiuo metu pareiškėjos įsiskolinimai kreditoriams siekia 38582,15 Eur, o gaunamos pajamos – 598 Eur darbo užmokestis, 86,89 Eur vaiko tėvo mokama suma vaiko išlaikymui bei po apytikriai 170 Eur tėvų skiriama suma kas mėnesį, t. y. iš viso 740 Eur per mėnesį. Taigi skiriant pusę gaunamos mėnesinės sumos kreditoriams, įsiskolinimai būtų padengti per daugiau nei 8 metus, neįvertinant palūkanų, delspinigių bei kitų mokesčių. Akivaizdu, jog pareiškėja nėra moki, nes negali greitu metu padengti visų ar dalies įsiskolinimų, nepažeisdama visų kreditorių interesų bei tuo pat metu su nepilnamečiu vaiku turėtų beveik 10 metų gyventi už sumą, kuri artima skurdo ribai. Tokia situacija neturėtų susidaryti, nes pareiškėja siekia atkurti savo mokumą, grąžinti kreditoriams įsiskolinimus bei tuo pat metu padoriai gyventi (t. IV, b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašo apeliantės S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad teismo posėdžio metu apeliantė pati nurodė, kad mokymosi tikslais buvo įsigijusi vertybinių popierių. Pareiškėjos pateikta „Swedbank“, AB 2015 m. kovo 18 d. pažyma apie S. D. sąskaitų likutį patvirtina, kad pareiškėja turėjo įsigijusi vertybinių popierių ar akcijų, nes vertybinių popierių sąskaita banke atidaroma tik tuomet, kai asmuo turi įsigijęs vertybinių popierių ar akcijų. Apeliantė netinkamai elgiasi su finansais, kadangi už kiekvienos banko sąskaitos administravimą bankas ima tam tikrą mokestį, o tai yra papildomos išlaidos. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog dėl skolininko M. G. skolos 2013 m. rugsėjo 17 d. ji kažkur kreipėsi su pareiškimu, negali būti vertinama kaip tinkamas elgesys, nes skola iki šiol nėra išieškota. Apeliantė pirmosios instancijos teismui niekada neteikė prašymo dėl būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų sumos koregavimo, nors ją atstovavo advokatė. Pareiškėja nepagrįstai nesutinka, jog teismas nenustatė, kad pareiškėja turi papildomų šaltinių, bei tai, jog ja ir jos vaiko išlaikymu rūpinasi tėvai, nes pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad iš tėvų gauna 170 Eur. Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus, kurių nebuvo pateikusi pirmos instancijos teismui bei nenurodė, kad šių įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir tokio būtinumo aplinkybės motyvuotai nepagrindė (t. IV, b. l. 66-69).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, jog teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (6 str. 1 d.). Bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei nustatoma, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (5 str. 8 d. 2-4 p.), yra mokus (5 str. 8 d. 1 p.), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (5 str. 8 d. 5 p.), paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (5 str. 8 d. 6 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodyta, kad: nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai S. D. teismine tvarka jau buvo sprendžiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą (t. II, b. l. 109-115). Tuo tarpu apeliacine tvarka suinteresuoto asmens Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kūpolis“ atskirąjį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. II, b. l. 167-174). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog pareiškėja yra nemoki ir visiškai sąžininga savo kreditorių atžvilgiu. Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo sudariusi paskolos sutartis, kurių sumos siekė apytiksliai nuo 1000 Lt iki 177000 Lt, turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Nenustatė, jog pareiškėja būtų įvykdžiusi nors vieną paskolos sutarčių, taip pat, jog stengėsi šias sumas (ir už komunalines paslaugas) grąžinti, nors tuo metu pajamas turėjo pakankamas. Nors nemokumas buvo grindžiamas negalėjimu dirbti pilną darbo dieną dėl to, jog privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, tačiau nenustatyta, jog pareiškėja turėtų sveikatos problemų. Priešingai, ji yra darbingo amžiaus, išsilavinusi, o sūnui yra sukakę 9 metai, todėl teismas padarė išvadą, jog tokio amžiaus vaikas nereikalauja pastovios priežiūros, o be to, į bylą nebuvo pateikta duomenų apie priimtą teismo sprendimą dėl vaiko tėvo bendravimo su sūnumi, ar apskritai bendrauja su vaiku, ar galėtų skirti laiko rūpintis vaiku, taip užtikrinant pareiškėjai galimybę pareiškėjai dirbti. Nustatė, kad pareiškėjai labai padeda jos tėvai, todėl pareiškėja turėtų nurodyti ir apie jų dalyvavimą dukros bei anūko gyvenime. Pareiškėja savo ir vaiko poreikiams per mėnesį atitinkamai planuoja skirti 1900 Lt ir 732 Lt per mėnesį, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja uždirba tik 500 Lt, t. y. būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų daugiau nei triskart didesnę sumą. 500 Lt sumą pareiškėja skiria tik buto nuomai, tačiau prie pareiškimo nepridėjo jokių įrodymų, kurie pagrįstų šios sumos realumą, nenurodė kur ji šiuo metu gyvena ir ar tokios būsto išlaikymo išlaidos yra apskritai reikalingos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi nuosavybės teise priklausantį butą. Išanalizavęs pareiškėjos pateiktus bankų sąskaitų išrašus („Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas nustatė, jog jose nurodyti tik sąskaitos likučiai, o visi kiti duomenys yra paslėpti, kaip ir AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai nėra informatyvūs, nes pateikti tik už vieną dieną. Į bylą nebuvo pateikta šių bankų pažymų, kad sąskaitose nėra lėšų ar šiuose bankuose kitose sąskaitose pareiškėja neturi lėšų. Atkreipė dėmesį, jog iš byloje esančio „Swedbank“, AB (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. matyti, jog pareiškėja gaunamą darbo užmokestį iš karto nusiima grynais pinigais iš kortelės ir visus atsiskaitymus vykdo grynais pinigais. Be to, į minėtą sąskaitą pareiškėja 2013 m. gruodžio 20 d. įnešė 1600 Lt, kuriuos tą pačią dieną pervedė į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą nurodydama, jog tai yra indėlio sąskaitos papildymas. Atkreipė dėmesį, jog nėra įrodyta, kad iš vaiko tėvo vaiko išlaikymui ji gauna tik 300 Lt grynais. Nors pareiškėja nurodė, jog planuoja surasti geriau apmokamą darbą ir jos pajamos padidės, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos veiksmus ir norą, realiai pagerinti finansinę padėtį bei susirasti geriau apmokamą darbą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, vien tai, kad pareiškėja ateityje planuoja dirbti geriau apmokamą darbą, neįrodo, jog taip ir bus, todėl teismo vertinimu, tai gali būti dar vienas pagrindas pripažinti asmenį sąmoningai siekiant pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningam. Teismas pažymėjo, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar pareiškėja buvo sąžininga, įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai ar pan.). Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2015 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus ir pateikti papildomus įrodymus (t. III, b. l. 1-2).

Taigi tam, kad įrodytų savo nemokumą ir sąžiningumą kreditorių atžvilgiu, pareiškėja nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui turėjo: 1) pateikti įrodymus, jog būtų įvykdžiusi ar stengėsi įvykdyti prievoles kreditoriams (pagal paskolos sutartis, už komunalines paslaugas; 2) pateikti įrodymus, jog negali dirbti pilną darbo dieną dėl vaiko priežiūros (t. y. jog turi sveikatos problemų; duomenis apie vaiko tėvo bendravimą su vaiku; nurodyti apie pareiškėjos tėvų dalyvavimą dukros bei anūko gyvenime); 3) nurodyti realią gyvenamąją vietą ir būtinumą skirti 500 Lt buto nuomai; 4) pateikti informatyvius banko sąskaitų išrašus ir bankų pažymas apie lėšų sąskaitose dydį ar šiuose bankuose kitose sąskaitose lėšų neturėjimą; 5) pateikti įrodymus apie lėšų gavimą iš vaiko tėvo vaiko išlaikymui; 6) pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos veiksmus ir norą, realiai pagerinti finansinę padėtį bei susirasti geriau apmokamą darbą.

Vykdydama teismo įpareigojimą pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame paaiškino, jog nuo 2014 m. lapkričio 25 d. įsidarbino ir dirba pilną darbo dieną. Nuo 2006 m gegužės mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. sudarė 10 kredito sutarčių: būsto, 3 su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu ir 6 greitųjų kreditų, iš kurių paskutinės 9 buvo sudarytos, siekiant laiku padengti būsto kredito įmokas. Iki 2010 m. lapkričio mėn. 4 greitieji kreditai buvo grąžinti, o likusiųjų dviejų kreditų įmokos buvo mokamos iki 2013 m. gegužės mėn. Didesnioji būsto paskolos dalis buvo padengta 2013 m. gegužės mėn. pardavus įkeistą butą (duomenys neskelbtini) varžytinėse. Komunaliniai mokesčiai šiam butui susidarė dėl normatyvų skaičiavimo, nors pareiškėja bute negyveno nuo 2008 m. rudens iki buto pardavimo varžytinėse. Paslaugų sutartis sustabdyti/nutraukti bandė nuotoliniu būdu, tačiau sutartį pavyko nutraukti tik su viena bendrove. AB „Klaipėdos vanduo“ įvairiomis dalimis mokėjo nuo 2009 m., dalinai atsiskaitė su UAB „Balticum TV“ per tarpininką Lindorff Oy filialą. Pareiškėja su sūnumi šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį. Išlaikymą vaikui jo tėvas moka grynais (86,89 Eur), teismo sprendimo nėra. Iš savo tėvų pareiškėja gauna 173,77 Eur, tačiau šis pajamų šaltinis gali būti bet kuriuo metu nutrauktas. Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, automobilių, piniginių lėšų, turi turto už 36,2 Eur. Pareiškėjai vieno mėnesio būtinų poreikių tenkinimui reikia 405,47 Eur, sūnui – 202,73 Eur, iš viso 608,2 Eur. Turi po dvi sąskaitas AB SEB banke ir AB „Swedbank“, iš kurių lėšų judėjimas vyksta tik sąskaitoje (duomenys neskelbtini), o likusiuose operacijos nevykdomos nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. Mokėjimo nurodymas dėl 1600 Lt įnešimo į naudojamą sąskaitą, o vėliau pervesta į vaiko indėlio sąskaitą, buvo atliktas senelių prašymu kaip dovana vaikui. Išdėstytoms aplinkybėms patvirtinti pareiškėja pateikė šiuos dokumentus: AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01 apie įsiskolinimo dengimą kreditoriams Lindorff OY ir MCB Finance (t. III, b. l. 17-20); elektroninį susirašinėjimą su komunalinių paslaugų teikėjais (UAB „Klaipėdos vanduo“, AB Lesto, UAB „Klaipėdos energija“) butui (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 21-22); asmeninę kredito istoriją, kurioje nurodyti mokėjimai kreditoriams (t. III, b. l. 23-27); elektroninio pašto išrašą dėl darbo paieškų (t. III, b. l. 28); 2014 m. lapkričio 24 d. darbo sutartį su UAB „Cleanex“ (t. III, b. l. 29-30); AB „Swedbank“ pažymą apie sąskaitų likutį (t. III, b. l. 31); AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2015-03-18 iki 2015-03-18 (t. III, b. l. 32-33); AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2014-03-15 iki 2015-03-15 (t. III, b. l. 34-36).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog nėra Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindų pareiškėjai būtų galima iškelti bankroto bylą. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų konstatuoti jos nemokumą bei padarė prielaidą, jog pareiškėja turi papildomų pajamų šaltinių, kurių nenurodė ir neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi teismas atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą iš esmės dviem pagrindais, t. y. nenustačius pareiškėjos nemokumo ir jai buvus nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus bei byloje esančius dokumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Kadangi iš esmės apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pakartotinai jų neatkartoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako esminiais asmens mokumo ir sąžiningumo aspektais, t. y. ar pareiškėja, kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją ir ji tapo nemoki elgdamasi sąžiningai. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja 2006 m. rugpjūčio 23 d. sudarė kredito sutartį dėl būsto pirkimo, kredito suma – 51262,74 Eur. Nors tuo metu pareiškėjos mėnesinės pajamos buvo pakankamos dengti kreditą (sprendžiant iš pažymų apie valstybinį socialinį draudimą), tačiau pareiškėja laikotarpiu iki 2008 m. pabaigos sudarė dar 9 paskolas sutartis, iš kurių net 6 greitieji kreditai. Pareiškėja taip pat nepridėjo jokių įrodymų, jog iš paimtų kreditų lėšų buvo dengiamos būsto kredito įmokos. Kadangi pareiškėjos pajamos tuo metu buvo pakankamos dengti kreditą, todėl pareiškėjos argumentai, jog kiti kreditai buvo imami siekiant padengti būsto kredito įmokas, yra nepagrįsti. Be to, būsto kredito sutartis su pareiškėja buvo nutraukta 2009 m. vasario 17 d., tuo metu visas įsiskolinimas siekė 51338,44 Eur. Už būsto kreditą įsigytas bei įkeistas butas buvo parduotas iš varžytinių tik 2013 metais už 19598,88 Eur, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki varžytinių dėjo pastangas dėl įsiskolinimo sumažinimo, t. y. jog kreipėsi į kreditorių dėl skolos išdėstymo dalimis, taip pat buto realizavimo kuo didesne kaina, tikslu sumažinti kreditorinius įsiskolinimus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėja po varžytinių būtų mokėjusi UAB „Būsto paskolų draudimas“ skolą bent dalimis. Pastebėtina ir tai, kad tuo pačiu laikotarpiu (2006-2008 m.), kai pareiškėjos pajamos buvo pakankamos, pareiškėja sudarinėjo komunalinių paslaugų sutartis, pagal kurias neatsiskaitydavo su paslaugų teikėjais. Pareiškėja teigia, kad dėl susidariusios padėties tarėsi su paslaugų teikėjais, pridėjo elektroninį susirašinėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, toks susirašinėjimas dėl sutarčių nutraukimų nėra tinkamas pareiškėjos pareigos tartis su kreditoriais dėl skolų padengimo ar mokėjimo terminų išdėstymo įgyvendinimas, kadangi butas iki pardavimo iš varžytinių priklausė pareiškėjai, todėl pareiga mokėti už komunalinius mokesčius ir kitus patarnavimus pareiškėjai liko (CK 4.82 str. 3 d., CK 6.200 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos įsiskolinimai kreditoriams nebuvo mažinami taip pat viso teisminio proceso dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu. Akcentuotina, kad rūpestingas ir sąžiningas skolininkas turėtų siekti, kad skolų našta nebedidėtų ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pareiškėja sąmoningai leido susidaryti naujoms skoloms. Todėl darytina išvada, jog galimas apeliantės nemokumas atsirado ne dėl ekonominių priežasčių (krizės, nedarbo ir pan.), o dėl nepasverto įsipareigojimų prisiėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės elgesys kreditorių atžvilgiu negali būti laikomas sąžiningu.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas tokio pobūdžio bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos. Kaip jau buvo nurodyta, tam kad įrodytų savo nemokumą ir sąžiningumą kreditorių atžvilgiu, pareiškėja turėjo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, kuri priimta remiantis Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutarties pagrindu, nurodytus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nustatytu terminu pareiškėja pateikė tik dalį reikalaujamų dokumentų, iš kurių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja savo teise bei pareiga įrodyti visas aplinkybes, kuriomis grindžia savo nemokumą pasinaudojo tik iš dalies. Dalį kitų dokumentų pareiškėja pridėjo prie atskirojo skundo (t. IV, b. l. 4-63), iš kurių matyti, kad šie dokumentai turėjo ir galėjo būti netrukdomai pateikti dar pirmosios instancijos teismui, kadangi terminas nuo nutarties pareiškimo trūkumams pašalinti įteikimo pareiškėjos atstovei (2015 m. kovo 9 d.) iki teismo posėdžio 2015 m. gegužės 14 d. buvo daugiau nei pakankamas papildomiems dokumentams pateikti. Nepaisant šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso egzistavimą fizinio asmens bankroto bylose, pasisako dėl naujai pateiktų dokumentų.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2011).

Iš prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos tėvai jos ir anūko išlaikymui per mėnesį skiria 170 Eur grynais, 2013 m. pabaigoje skyrė 1600 Lt anūko indėlio sąskaitai (t. IV, b. l. 4). Pareiškėjos vaiko tėvas sūnaus išlaikymui skiria 86,89 Eur per mėnesį grynais (t. IV, b. l. 5). Nuo 2015 m. balandžio 1 d. pareiškėjai mokama 598 Eur mėnesinė alga (t. IV, b. l. 9). 2013 m. pabaigoje pareiškėjos sūnaus krikštatėvis skyrė vaiko banko indėlio sudarymui 2000 Lt (t. IV, b. l. 12). Pareiškėjos AB Swedbank turimoje sąskaitoje Nr. 2024109 laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. operacijų nebuvo (t. IV, b. l. 13-17). AB Swedbank esančioje pareiškėjos sūnaus sąskaitoje iš viso yra 4017,92 Lt – 2013 m. gruodžio 18 d. pervesta 2000 Lt, 2013 m. gruodžio 20 d. – 1600 Lt, 2014 m. sausio 1 d. – 400 Lt, indėlio palūkanos – 17,92 Lt (t. IV, b. l. 18-20). Pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu įplaukų sąskaitoje litais buvo 599,98 Lt, išlaidų – 599,99 Lt, eurais buvo 180 Eur įplaukų ir 180 Eur išlaidų; 2012 metais įplaukų ir išlaidų nebuvo; 2013-01-01 – 2013-12-31 įplaukų sąskaitoje litais buvo 32 Lt, išlaidų – 32 Lt, įplaukų ir išlaidų eurais nebuvo; 2014-01-01 – 2015-05-31 įplaukų ir išlaidų nebuvo (t. IV, b. l. 21-26). Pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu įplaukų sąskaitoje litais buvo 2404,88 Lt (sąskaitos balanso atvaizdavimo pakeitimas, rezervuotos sumos iškėlimas iš sąskaitos balanso), išlaidų – 421 Lt, galutinis likutis buvo -20 Lt, įplaukų ir išlaidų eurais nebuvo; 2012-01-01 – 2012-12-31 įplaukų sąskaitoje litais nebuvo, išlaidų 20 Lt, galutinis likutis buvo -40 Lt, eurais įplaukų ir išlaidų nebuvo; 2013-01-01 – 2013-12-31 įplaukų sąskaitoje litais buvo 30,6 Lt, galutinis likutis – -9,4 Lt, įplaukų ir išlaidų eurais nebuvo; 2014-01-01 – 2015-05-31 įplaukų ir išlaidų nebuvo (t. IV, b. l. 27-32). Pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank, 2011-01-01 – 2015-05-31 lėšų nebuvo (t. IV, b. l. 33-37). Pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank, 2011-01-01 – 2011-12-31 debeto apyvarta buvo – 15731,74 Lt, kredito – 15858,55 Lt, likutis pradžiai – 551,63 Lt, likutis pabaigai – 405,44 Lt; 2012-01-01 – 2012-12-31 debeto apyvarta eurais buvo 30650 Eur, kredito – 30650 Eur, debeto apyvarta litais buvo 28894,79 Lt, kredito – 28490,08 Lt, likutis pradžiai – 405,44 Lt, likutis pabaigai – 0,73 Lt; 2012-01-01 – 2012-12-31 debeto apyvarta buvo 21284,95 Lt, kredito – 21297,06 Lt, likutis pradžiai – 0,73 Lt, likutis pabaigai – 12,84 Lt; 2014-01-01 – 2014-12-31 debeto apyvarta buvo 5432,44 Lt, kredito – 5440,28 Lt, likutis pradžiai – 12,84 Lt, likutis pabaigai – 20,68 Lt; 2015-01-01 – 2015-05-31 debeto apyvarta buvo 2156,04 Eur, kredito 2165,91 Eur, likutis pradžiai – 5,99 Eur, likutis pabaigai – 9,87 Eur (t. IV, b. l. 38-63).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti dokumentai, nenustačius kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliantė atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamus reikalavimus fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Išanalizavus bankų sąskaitų išrašus matyti, jog į sąskaitas gaunamą atlyginimą ir kitas įplaukas pareiškėja praktiškai iš karto išgrynina, t. y. iš esmės atsiskaitymus vykdo grynaisiais pinigais. Atkreiptinas dėmesys į sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 10 d. – 2012 m. birželio 21 d. vykusį lėšų judėjimą, iš kurio matyti, kad į pareiškėjos sąskaitą iš I. M. keturiais pavedimais buvo pervesta iš viso net 30650 Eur suma, pervedimo paaiškinimuose nurodant, jog tai beprocentinė paskola. Iš šios sumos (atskaičius konvertavimo išlaidas) 24500 Eur pareiškėja pervedė savo broliui D. D., likusią dalį – 6000 Eur (20662,97 Lt), pareiškėja 2012 m. birželio 21 d. perkėlė į tą pačią sąskaitą litais, kurioje tuo metu lėšų nebuvo. Visą 20662,97 Lt sumą pareiškėja išleido iki 2012 m. gruodžio 3 d. Kaip matyti iš išrašo, lėšos, kurios nebuvo nuimamos grynais, buvo išleidžiamos ne patiems būtiniausiems poreikiams tenkinti (kavinės, barai, žinomų prekių ženklų parduotuvės). Pareiškėja jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl disponavimo tokiomis didelėmis sumomis nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos sąžiningumą šiuo atveju liudytų sumažintas vartojimas ir skolų mažinimas pagal galimybes. Tuo tarpu iš išrašų matyti, kad skolos buvo grąžinamos tik greitųjų kreditų bendrovėms, visiškai ignoruojant kitus kreditorius. Todėl darytina išvada, jog ginčo atveju pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas jos kreditorių atžvilgiu, o pareiškėjos teismui teikiami įrodymai nepatvirtina jos sunkios materialinės padėties, dėl kurios būtų galima kelti fizinio asmens bankroto bylą. Atitinkamai kiti apeliantės pateikti dokumentai (tėvų, brolio, vaiko tėvo paaiškinimai, darbovietės pažyma) nepaneigia teismo įsitikinimo, kad apeliantė nebuvo sąžininga.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, kadangi šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų esminiam Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Į esminius klausimus, susijusius su fizinio asmens bankroto bylos iškėlimu, atsakyta, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas