- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- eI3-6924-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01456-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- R. P.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. spalio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Pareiškėja, NMA) kreipėsi su prašymu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės R. P. (toliau – ir Atsakovė, Paramos gavėja) 12 479,41 Eur susidariusią skolą; 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 12 479,41 Eur sumos nuo 2022 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja nurodo, kad NMA įvertino 2020 m. birželio 22 d. pateiktą Atsakovės paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 20-1003530495-A1-1 (toliau – ir 2020 m. Paraiška), taip pat pakartotinai įvertino 2019 m. birželio 6 d. pateiktą Atsakovės paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 19-1003530495-A1-1 (toliau – ir 2019 m. Paraiška), 2018 m. birželio 7 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 18-1003530495-A1-1 (toliau – ir 2018 m. Paraiška) ir 2017 m. gegužės 26 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 17-1003530495-A1-1 (toliau – ir 2017 m. Paraiška) bei nustatė, kad Atsakovei buvo išmokėta didesnė negu priklauso kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė bendra 15 293,05 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.
NMA taip pat nurodo, kad atliekant 2020 m. Paraiškos administracinį patikrinimą, 2021 m. sausio 30 d. Atsakovei elektroniniu paštu (Atsakovės pasirinktu informavimo būdu) buvo išsiustas 2021 m. sausio 28 d. pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 4310218 (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo nurodyta, kad Paraiškos lentelėje „Informacija apie prisiimamus įsipareigojimus“ Atsakovė yra pažymėjusi, jog žino, kad prašyti paramos už deklaruotą plotą gali tik tuo atveju, jeigu turi ir prireikus NMA galės pateikti šio ploto žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus. Pranešime nurodyta, kad vadovaudamasi Taisyklių 83 punktu, NMA prašo Atsakovės pateikti 2020 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype (toliau KŽS) Nr. 217319-6932, lauke Nr. 1 (56,37 ha, pasėlio kodas 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (mokamos tiesioginės išmokos)) (toliau – ir Laukas), deklaruoto ploto (56,37 ha) valdymo teisę įrodančius dokumentus.
2021 m. kovo 2 d. (reg. Nr. BR5.1-2859), 2021 m. balandžio 26 d. (reg. Nr. BR5.1-5137) ir 2021 m. balandžio 28 d. (reg. Nr. BR5.1-5312) (toliau – ir papildomi dokumentai) Atsakovė teikė NMA papildomus dokumentus – panaudos sutartis su privačiais asmenimis, NŽT Palangos skyriaus raštą „Dėl informacijos pateikimo“ ir valstybinės žemės planą. Įvertinus papildomus dokumentus buvo nustatyta, kad kartu su papildomais dokumentais nebuvo pateikta galiojančių leidimų naudotis valstybinės žemės sklypais, esančiais Palangos miesto savivaldybėje, Palangos miesto kadastro vietovėje ir kurių plotai yra 8,3743 ha ir 10,2264 ha (toliau – 8,3743 ha ir 10,2264 ha valstybinės žemės plotai), kurioje Atsakovė 2020 m. deklaravo dalį (20,16 ha) Lauko, t. y. nepagrįstas plotas yra 20,16 ha.
Siekiant tinkamai įvertinti Atsakovės 2020 m. paraiškoje deklaruotus valstybinės žemės plotus, NMA 2021 m. gegužės 20 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BR6-3402) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), norėdama įsitikinti ar Atsakovei buvo suteiktas leidimas naudotis 8,3743 ha ir 10,2264 ha valstybinės žemės plotais, kuriuose deklaruota Lauko dalis. 2021 m. birželio 16 d. NMA buvo gautas NŽT raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BR5.2-11006), kuriame informuojama, kad Palangos miesto teritorijoje išduoti sutikimai laikinai naudotis 8,3743 ha ir 10,2264 ha valstybinės žemės plotais (ją šienauti) yra panaikinti 2017 m. sausio 16 d. NŽT Palangos skyriaus raštais 16SD-64-(14.16.104.), 16SD-65-(14.16.104.), 16SD-66-(14.16.104.), su kuriais supažindinti visi suinteresuoti asmenys, pageidavę ją naudoti šienavimui, t. y. ir Atsakovė.
Pažymima, kad Atsakovės, deklaruojamiems plotams patenkant į „valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį“, privalo turėti tos žemės naudojimo ir valdymo teisės patvirtinimo dokumentą ir NMA paprašius, jį pateikti iki jos nustatyto termino (Taisyklių 66.10 papunktis ).
Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla ir (arba) kuriuos deklaravo neturėdamas žemės valdymo teisės, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas (Taisyklių 83 punktas, 3.19 papunktis).
Kadangi 2020 m. Paraiškoje, administravimo metu nustatyta, jog Atsakovė neturėjo teisės deklaruoti valstybinės žemės ploto, todėl neišlaikė įsipareigoto pagal Programos priemonę EST ploto. 2020 m. Paraiškoje deklaruotas pagal Programos priemonę EST plotas 35,88 ha t. y. 20,49 ha mažiau nei 2016 m. Paraiškoje, kurioje įsipareigotas 56,37 ha plotas (nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos sumažintas paraiškoje nurodytas plotas daugiau kaip 5 proc. pagal Programos Priemonę EST). (2017 m. Paraiškoje pagal Programos priemonę EST įsipareigotas plotas 56,37 ha, 2018 m. Paraiškoje – 56,37 ha, 2019 m. Paraiškoje – 56,37 ha. Atsižvelgiant į tai, buvo peradministruotos 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. Paraiškos ir susigrąžinama jau išmokėta dalis paramos pagal Programos priemonę EST. (2016 m. paraiška neperadministruota, atsižvelgiant į AGRO 58 punktą, 58.3 papunktį).
Teigiama, kad NMA pakartotinai vertino: 2017 m. Paraišką, susigrąžinama parama už 20,49 ha plotą už KŽS 217319-6932 lauko Nr. 1 deklaruota 56,37 ha, susigrąžinama už 20,49 ha plotą. 2018 m. Paraišką, susigrąžinama parama už 20,49 ha plotą už KŽS 217319-6932 lauko Nr. 1 deklaruota 56,37 ha, susigrąžinama už 20,49 ha plotą. 2019 m. Paraišką, susigrąžinama parama už 20,49 ha plotą už KŽS 217319-6932 lauko Nr. 1 deklaruota 56,37 ha, susigrąžinam už 20,49 ha plotą.
Pažymima, kad AGRO taisyklių 19.1 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjai įsipareigoja laikytis įsipareigojimų ir vykdyti atitinkamą Priemonės veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama.
AGRO taisyklių 19.2 papunktyje nustatyta, kad kasmet teikti paramos paraišką pagal Priemonės atitinkamas veiklas, o 19.4 papunktyje nurodyta, kad per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos nesumažinti paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal veiklą.
Teigiama, kad vadovaujantis Taisyklių 2017 m. Taisyklių 95 punktu, 2018 m. Taisyklių 96 punktu, 2019 m. Taisyklių 89 punktu, 2017 m., 2018 m., 2019 m. AGRO taisyklių 63 punktu, 2017 m. Paraiška, 2018 m. Paraiška ir 2019 m. Paraiška buvo vertinamos pakartotinai ir susidarė bendra 15 293,05 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma (galutinė grąžintinų lėšų suma yra nurodyta 2021 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. BR6-8206 „Dėl apskaičiuotų palūkanų ir skolos grąžinimo“).
Akcentuojama, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos Atsakovei pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas /(dienų skaičius per metus) / 100.
NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo Atsakovei negrąžintos 12 479,41 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Atsakovės skola NMA šiuo metu yra 12 479,41 Eur. Atsižvelgdami į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, prašoma teismo iš Atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2022 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.
Atsakovei apie posėdį pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimas nepateiktas. Duomenų, patvirtinančių, kad išmoka grąžinta ir sumokėtos palūkanos iki teismo posėdžio, negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija Konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovės R. P. 12 479,41 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. kovo 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui teikiamų duomenų nustatyta, kad NMA įvertino 2020 m. birželio 22 d. pateiktą R. P. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 20- 1003530495-A1-1, taip pat pakartotinai įvertino 2019 m. Paraišką, 2018 m. Paraišką ir 2017 m. Paraišką bei nustatė, kad buvo išmokėta didesnė negu priklauso kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė bendra 15 293,05 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Atsakovė deklaravo žemės plotus, kurie pateko į „valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį“, neturėdama tos žemės naudojimo ir valdymo teisės patvirtinimo dokumentų. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla ir (arba) kuriuos deklaravo neturėdamas žemės valdymo teisės, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas (Taisyklių 83 punktas, 3.19 papunktis).
2021 m. rugsėjo 2 d. NMA prie ŽŪM Žemės ūkio paramos departamentas priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, kuriuo konstatuota, kad grąžintina paramos lėšų suma yra 15 293,05 Eur Atsakovė su Sprendimu buvo supažindinta NMA 2021 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. BRK-6448 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 3.3 punkte nustatyta, jog grąžintinos lėšos – tai privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Aptariamų taisyklių 17.3 punkte įtvirtinta, jog grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą, išskyrus tuos atvejus, kai ji nusprendžia skolininkui leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (22 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymu bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 punktas).
Kaip ir anksčiau minėta Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs Sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad Atsakovė į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė, todėl akivaizdu, kad jis yra galiojantis ir Atsakovei sukelia teisines pasekmes.
Paaiškėjus, kad Atsakovė Sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl NMA dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad Atsakovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš Atsakovės priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 1 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad nurodytu terminu Atsakovei nesumokėjus susidariusios skolos, Pareiškėja pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad Pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti Atsakovei 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu konstatuojama, jog Pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 12 479,41 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2022 m. kovo 1 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo tenkinti.
Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovės R. P. 12 479,41 (dvylika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 41 ct) gražintinų paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2022 m. kovo 1 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.