- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-337-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Ž. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1739-868/2012 (dabar Nr. 2-4427-868/2013) pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pagal Ž. P. priešieškinį ieškovei J. G. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) priteisti iš atsakovo Ž. P. dukros G. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus B. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 1250 Lt kiekvienam, iš viso 2500 Lt, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymą lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų motinai;
2) išlaikymo įsiskolinimą 10000 Lt sumą už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01;
3) nustatyti dukros G. M. P. ir sūnaus B. L. P. gyvenamąją vietą su motina J. G., adresu (duomenys neskelbtini);
4) įpareigoti atsakovą Ž. P. netrukdyti ieškovei J. G., dukrai G. M. P. ir sūnui B. L. P. naudotis namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), bei jį valdyti;
5) įkeldinti ieškovę J. G., dukrą G. M. P. ir sūnų B. L. P. į minėtą namą bei perduoti ieškovei J. G. minėto namo raktus, kaip galima per trumpiausią laiką, nukreipiant vykdymą skubos tvarka. Nurodė, kad su atsakovu Ž. P. ieškovė J. G. šeimyninį gyvenimą pradėjo gyventi 2002 m. Bendro gyvenimo metu susilaukė dukros G. M. P. bei sūnaus B. L. P.. Ieškovė su atsakovu, ieškovės tėvų padedami, pasistatė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Atsakovui susiradus meilužę, atsakovas pradėjo naudoti prieš ieškovę psichologinį smurtą. 2011-12-16 atsakovas, naudodamas psichologinį smurtą, išvarė ieškovę su dviem vaikais iš namų (LR CK 3.174 str., 3.192 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog nesutinka su ieškiniu.
Šalies argumentai
Atsakovas Ž. P. pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų G. M. P. ir B. L. P. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ieškove bei nepilnamečiais vaikais gyveno kartu. Po kurio laiko ieškovė pasidarė agresyvi, vaikų akivaizdoje vartojo psichologinį bei fizinį smurtą atsakovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Ieškovė J. G. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai atsisako bendrauti su tėvu Ž. P., kadangi jis netinkamai elgiasi su savo vaikais.
Atsakovas Ž. P. pateikė reikalvimus, prašydamas nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę pasiimti vaikus G. M. P. bei B. L. P. iš jų buvimo vietos porinėmis metų savaitėmis: trečiadienį 16.00 val. ir privalo grąžinti atgal tos pačios dienos 20.30 val., penktadienį 16.00 val. ir privalo grąžinti atgal tos pačios savaitės sekmadienį 20.30 val., o neporinėmis metų savaitėmis: antradienį 16.00 val. ir privalo grąžinti atgal tos pačios dienos 20.30 val., ketvirtadienį 16.00 val. ir privalo grąžinti atgal tos pačios dienos 20.30 val., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.3 str., 3.175 str.).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-22 nutarė prašymą tenkinti iš dalies; ieškovo Ž. P. reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę; nustatė ieškovo Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną tvarką: Ž. P. pasiima vaikus G. M. P. ir B. L. P. iš jų buvimo vietos:
1) kas antrą penktadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.,
2) kiekvieną trečiadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. tos pačios dienos 20.00 val.; laikina bendravimo su vaikais tvarka nustatoma iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
Ieškovė J. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo Ž. P. ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad sūnus B. atsisako su Ž. P. kažkur važiuoti, bėga nuo jo verkdamas. G. M. P. taip pat nenori bendrauti su tėvu, nes jis bandė išsivežti ją su savimi, po ko dukra patyrė emocinį stresą.
Šalies argumentai
2012-08-30 atsakovas Ž. P. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę pasiimti vaikus G. M. P. bei B. L. P. iš jų gyvenamosios vietos:
- penktadienį 16.00 val. ir privalo grąžinti atgal tos pačios savaitės sekmadienį 20.30 val.,
o neporinėmis metų savaitėmis: antradienį 16.00 val. ir privalo grąžinti atgal tos pačios dienos 20.30 val., ketvirtadienį 16.00 val. ir privalo grąžinti atgal tos pačios dienos 20.30 val. Nurodė, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka iš dalies neatitinka tiek tėvų, tiek ir jų vaikų interesų, nes vaikų paėmimas iš jų buvimo vietos skirtingai suprantamas tiek ieškovui, tiek atsakovei, t.y. vykdant teismo nutartį kyla nesusipratimai dėl vaiko buvimo vietos. Ieškovas nėra informuojamas, kur konkrečiu momentu būna jo nepilnamečiai vaikai, tuo pačiu atsakovė sąmoningai vengia apie tai pranešti ieškovui (LR CK 3.65 str., 3.170 str., 3.175 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 202-08-31 nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies, ieškovo Ž. P. reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę; nustatyti ieškovo Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną tvarką: Ž. P. pasiima vaikus G. M. P. ir B. L. P. iš jų motinos J. G. gyvenamosios vietos:
1) kas antrą penktadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.,
2) kiekvieną trečiadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. tos pačios dienos 20.00 val.; laikina bendravimo su vaikais tvarka nustatoma iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; nutartis vykdoma skubiai. Teismas nurodė, kad LR CK 3.168 str. numatyta, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal LR CK normas. LR CK 2.14 str. numatyta, kad nepilnamečių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nepilnamečio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo Ž. P. prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pažymint, jog ieškovas Ž. P. nepilnamečius G. M. P. ir B. L. P. turi teisę pasiimti iš jų motinos J. G. gyvenamosios vietos; pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Teismas, siekdamas išvengti tolesnių šalių nesutarimų, vykdant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-22 nutartį bei vadovaudamasis LR CK normomis, kurios nurodo, kas yra nepilnamečio asmens gyvenamoji vieta, nutaria, jog nepilnamečių vaikų G. M. P. ir B. L. P. gyvenamoji vieta ginčo nagrinėjimo metu yra su nepilnamečių vaikų motina J. G.. Taip pat teismas šalims paaiškino, jog tėvų pareiga dorai auklėti vaikus, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu yra asmeninė neturtinė tėvų prievolė, įtvirtinta LR CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d. Tėvų tarpusavio konfliktai, nepagarbus elgesys su aplinkiniais vaiko akivaizdoje, yra nesuderinamas su minėtos tėvų prievolės vaikui tinkamu įgyvendinimu. Teismas pažymėjo, jog visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaujantis LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais (LR CK 3.3 str., 3.65 str. 1 d., 3.170 str. 4 d., LR CPK 144 str., 145 str. 1 d. 13 p., 147 str., 151 str., 152 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė J. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-31 nutartį, pažeidus procesines normas. Atskirojo skundo argumentai:
1. Ž. P. laikinas bendravimas su vaikais buvo nustatytas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1720-391/2012. Šią bylą nagrinėjo teisėja Z. Monid. Minėta civilinė byla sustabdyta iki bus išspręsta kita byla Nr. 2A-2849-160/2012, esanti apeliacinėje instancijoje. Sustabdytoje byloje jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, išskyrus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėja V. V. privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą savo nutartimi, bet tai nebuvo padaryta.
2. 2012-02-22 teisėjos Z. Monid nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1720-391/2012 galioja, nes yra nepanaikinta, o skundžiamojoje teismo nutartyje tuo pačiu pagrindu išdėstytas ir pakartotas tas pats tekstas, tačiau prieštaringas, nekonkretus ir labai neaiškus.
3. Teisėja V. V. nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau nenurodyta konkreti vaikų gyvenamoji vieta. Trečiąją civilinę bylą Nr. 2-1739-868/2012 dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėja pati teisėja V. V., ir byla tendencingai sustabdyta, todėl nepažeidžiant objektyvumo ir sąžiningumo principų, teisėja privalėjo nusišalinti ir nekonstatuoti abstrakčios vaikų gyvenamosios vietos nežinia kur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas klaidina teismą, nenurodydamas, kur ir kaip gyvena ieškovė, bet nurodydamas patalpas (duomenys neskelbtini), kurios yra išnuomotos ir didelės kvadratūros ir nėra pritaikytos gyventi, todėl išvaryta iš bendrai statyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė gyvena pas seserį arba pas tėvus iki bus išnagrinėta ketvirta civilinė byla dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo.
5. Nepilnamečiai vaikai G. M. P. bei B. L. P. nenori bendrauti su tėvu, jie verkia ir prašo, kad atsakovas jų nepasiimtų ir nevežtų pas savo dabartinę sugyventinę, kadangi vaikai patiria patyčias nuo jos vaikų.
6. Teisėjos V. V. šališkumą patvirtina tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje pažymėta, kad nutartis vykdoma skubiai, nes tai prieštarauja LR CPK 152 str. 4 d.: atskirojo skundo padavimas sustabdo abiejų nutarčių vykdymą, nes teisėja neįvardijo pirmosios nutarties ir rezoliucinėje dalyje nenurodė pirmosios nutarties, priimtos teisėjos Z. Monid, pakeitimo.
7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 380 str. bei Vaiko teisių konvencijos 13 str., neišklausė paties vaiko ir ignoravo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-06 išvadą, kurioje nurodyta, jog vaikai nenori bendrauti su tėvu.
8. Teisėja pažeidė LR CPK nurodytas šalių teises susipažinti su ieškiniu, teikti įrodymus, teismas nepateikė apeliantei procesinių dokumentų, nepranešė apie bylos nagrinėjimo datą (LR CPK 163 str. 1 d. 3 p., 167 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas Ž. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo ar pakeitimo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos arba keičiamos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių ar jų nepakeitus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų pakeitimas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas, kad asmuo, prašantis taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo būtinumą.
Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pakeista laikinoji tėvo bendravimo su vaikais G. M. P. ir B. L. P. tvarka gali pažeisti vaiko interesus.
Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog Ž. P. laikinas bendravimas su vaikais buvo nustatytas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1720-391/2012, kurią nagrinėjo teisėja Z. Monid. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis L.e teismo pirmininko pareigas D. M. 2012-08-31 nutartimi nutarta civilinę bylą Nr. 2-1739-868/2012 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įkeldinimo, ir atsakovo Ž. P. priešieškinį ieškovei J. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sujungti su civiline byla Nr. 2-1720-391/2012 pagal Ž. P. reikalavimus atsakovei J. G. dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, sujungtai bylai suteikti Nr. 2-1739-868/2012. Teismas konstatuoja, jog minėtos nutarties pagrindu teismas, nagrinėjantis civilinę bylą Nr. 2-1739-868/2012, turėjo teisinį pagrindą nagrinėti atsakovo Ž. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi pirmosios instancijos teismui nustačius, jog šalių reiškiami savarankiški reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl civilinių bylų sujungimas sudaro pagrindą greičiau ir teisingai išnagrinėti tarp šalių atsiradusį ginčą. Po bylų sujungimo civilinė byla Nr. 2-1720-391/2012, kurią nagrinėjo teisėja Z. Monid, sujungta su civiline byla Nr. 2-1739-868/2012, kurią nagrinėjo teisėja V. V., bei suteiktas pastarosios civilinės bylos numeris, todėl teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, prie kurios prijungta civilinė byla 2-1720-391/2012, pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog, sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (LR CPK 166 str. 3 d.). 2012-05-15 nutartimi nutarta civilinę bylą pagal Ž. P. reikalavimus J. G. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1739-868/12 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas turėjo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1720-391/2012 nagrinėjimą, nes klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo galima spręsti tiek sustabdytoje, tiek po sustabdymo atnaujintoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartis priimta 2012-08-31, t.y. po to, kai buvo priimta nutartis dėl civilinės bylos Nr. 2-1720-391/2012 ir civilinės bylos Nr. 2-1739-868/2012 sujungimo, prijungtai civilinei bylai Nr. 2-1720-391/2012 suteikus civilinės bylos Nr. 2-1739-868/2012.
Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog 2012-02-22 teisėjos Z. Monid nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1720-391/2012 galioja ir yra nepanaikinta, nes skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-31 nutartimi yra pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant skubų vykdymą. Tai, kad apeliantei nepatinka skundžiamos nutarties surašymo stilius, savaime nereiškia nutarties prieštaringumo, nes nutarties turinys iš esmės atitinka LR CPK 291 straipsnyje nustatytus nutarties turinio reikalavimus. Įstatymų leidėjas nėra numatęs teismui pareigos, priėmus nutartį pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, naikinti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 148 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį yra pakeistos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-22 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeičiant laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir nėra naikinama 2012-02-22 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aplinkybė, kad skundžiamojoje nutartyje yra argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, savaime nedaro pirmosios instancijos teismo 2012-08-31 nutartį prieštaringa ir nekonkrečia. Tai, kad apeliantei nepatinka nutarties argumentai, nereiškia, kad nutartis yra prieštaringa, nes skundžiama nutartis yra nuosekli ir pakankamai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nėra susijęs su bylos išsprendimu iš esmės atsakovo naudai.
Teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą dėl to, kad teismas abstrakčiai konstatavo vaikų gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog Ž. P. pasiima vaikus G. M. P. ir B. L. P. iš jų motinos J. G. gyvenamosios vietos, nenustatant konkrečios vietos, kadangi ieškinio reikalavimas dėl ieškovės J. G. ir vaikų G. M. P. bei B. L. P. gyvenamosios vietos nustatymo name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra išspręstas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nurodyti konkrečią ieškovės J. G. gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju šalys privalo bendradarbiauti tarpusavyje, tam, kad išvengti papildomų konfliktinių situacijų, ypač nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nes negalima ginčo šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į bendravimo su vaikais santykius ir bylos proceso eigą.
Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą riboti atsakovui, kaip nepilnamečių vaikų tėvui, galimybę bendrauti su vaikais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą, atsižvelgdamas į vaikų interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistos Vaiko teisių konvencijos 13 str., CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 1 d., 3.175 str. 2 d., CPK 380 str. nuostatos. Nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo rašytinio proceso tvarka, nėra išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, todėl nepilnamečių vaikų nuomonė ir galimumas ją pareikšti teisme bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada yra svarbūs bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nėra privalomi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Negalima šalių konfliktinius santykius perkelti į tėvų bendravimo su vaikais santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą ir teismą yra lygūs ir turi dėl savo vaikų vienodas teises ir pareigas.
LR CPK 152 str. 2 d. nustatyta, jog teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikini laikinąsias apsaugos priemones, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas 2012-08-31 nutartį leido skubiai vykdyti, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra iš esmės tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju atskirojo skundo padavimas nestabdo skundžiamosios nutarties vykdymo, nes skundžiamą nutartį teismas leido vykdyti skubiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012-08-31 nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis vykdoma skubiai, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog atskirojo skundo padavimas sustabdo abiejų nutarčių vykdymą.
Teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog teismas pažeidė LR CPK nurodytas šalių teises susipažinti su ieškiniu, teikti įrodymus, kad teismas nepateikė apeliantei procesinių dokumentų, nepranešė apie bylos nagrinėjimo datą. Pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, įstatymas nenumato teismui procesinės pareigos pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą klausimą, nes įstatyme nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo rašytinio proceso tvarka išsprendžia ne vėliau kaip per tris darbo dienas, ir apie prašymo nagrinėjimą priešingai šaliai praneša tik tada, jei mano, jog tai yra būtina (CPK 147 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir būtinumo pranešti apeliantei apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas ribojo byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises, tame tarpe šalių teisę susipažinti su ieškiniu, teikti įrodymus.
Tai, kad byloje teismo nutartimi yra pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką dėl klausimų, susijusių su abiejų nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią abiejų nepilnamečių vaikų raidą, pirmenybę teikiant prioritetiniams vaikų interesams, o ne šalių tarpusavio konfliktams.
Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės atsakovo naudai, nes laikina vaikų bendravimo su tėvu tvarka tik užtikrina nepilnamečių vaikų interesus ir minimalius poreikius bendrauti su tėvu iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.
Šiuo atveju pakeistos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios byloje pareikštiems reikalavimams, nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, keičiant laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas yra atmetamas, apeliantei nėra atlyginamas žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (LR CK 1.5 str., 3.65 str., 3.170 str.; LR CPK 6 str., 7 str., 80 str. 2 d., 93 str., 144 str. –148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą.