- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-2247-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10196-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15208-285/2015 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui G. E. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurie buvo išduoti ieškovo R. B. atsakovui G. E., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio reikalavimams užtikrini ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 iki nagrinėjamos civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą atmetė.
Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0123/15/002194 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969, Nr. 0123/15/00479, Nr. 0123/15/00700, Nr. 0123/15/00903/S-4721 iki civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pakartotinį pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0123/15/002194 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969, Nr. 0123/15/00479, Nr. 0123/15/00700, Nr. 0123/15/00903/S-4721 sustabdymo iki civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos, atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovo pakartotinis prašymas dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra tapataus turinio prašymui, kurį teismas jau yra išsprendęs. Naujų faktinių aplinkybių ieškovas nėra nurodęs ir naujų įrodymų nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0123/15/002194 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969, Nr. 0123/15/00479, Nr. 0123/15/00700, Nr. 0123/15/00903/S-4721 iki civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patvirtina, ar yra pagrindas jas taikyti. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jokių kitokių motyvų nenurodė. Priešingai, antstolio vykdomosios bylos yra vykdomos pagal penkis vykdomuosius įrašus, todėl nurodytų vykdomųjų bylų sustabdymas iki civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos yra tiesiogiai susijęs su ieškinio dalykų, t. y. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Tuo tarpu, preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Nagrinėjamu atveju, nesustabdžius antstolio vykdomų veiksmų, iš ieškovo turto bus išieškomos piniginės lėšos, galimai skelbiamos nekilnojamo turto varžytinės, kas turės negrįžtamas neigiamas pasekmes jo teisėms ir teisėtiems interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą, atsakovas prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Atsiliepime taip pat teigiama, kad kartu su atskiruoju skundu taip pat nėra pateikta jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir būtinybės. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ginčo atveju neegzistuoja jokios faktinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas vėliau itin apsunkintų teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nagrinėjamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo sustabdymą vykdymo procese iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Ginčo atveju nustatyta, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti penkis neprotestuotinus vekselius negaliojančiais, kuriuos ieškovas išdavė atsakovui G. E.. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 iki nagrinėjamos civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi šį ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0123/15/002194 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969, Nr. 0123/15/00479, Nr. 0123/15/00700, Nr. 0123/15/00903/S-4721 sustabdymo iki civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas ir šį ieškovo prašymą atmetė, išvadą grindė tuo, kad ieškovo prašymas iš esmės yra tapataus turinio pirminiam ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prašymą.
Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismui 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-2162-555/2015) paliko nepakeistą pirmosios instancijos tesimo nutartį, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų vykdomųjų bylų Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 sąsajas su prašomais pripažinti negaliojančiais neprotestuotinais vekseliais, todėl nenustatė jokio teisinio pagrindo pritaikyti ieškovo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 iki nagrinėjamos civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, CPK 179 str. 3 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Iš ieškovo pateikto teismui pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio matyti, kad ieškovas prašo sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0123/15/002194 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969, Nr. 0123/15/00479, Nr. 0123/15/00700, Nr. 0123/15/00903/S-4721 iki civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas kartu su pareikštu pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė nei naujų aplinkybių, nei pateikė jokių naujų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nesant pateiktų jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinyje keliamais reikalavimais, t. y. pripažinti penkis neprotestuotinus vekselius negaliojančiais, nėra pagrįsto pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek byloje jau esantys įrodymai, tiek naujai pateikti su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindžia, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo nurodytose vykdomosiose bylose sustabdymas, yra susijusios su ieškinyje keliamais reikalavimais, t. y. kad išieškojimai nurodytose vykdomosiose bylose antstolio vykdomi būtent pagal ieškovo prašomus pripažinti penkis neprotestuotinus vekselius.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d 1 p.).
Ieškovui išaiškinama, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei atsiras papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindą, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta.
Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas nurodo, kad dėl nagrinėjamoje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šis klausimas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutartį palikti nepakeistą.