- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 2S-2162-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10196-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15208-285/2015 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui G. E. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurie buvo išduoti ieškovo R. B. atsakovui G. E., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio reikalavimams užtikrini ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 iki nagrinėjamos civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo sustabdymo vykdomosiose bylose, nenurodė, kokiu būdu šios bylos yra susiję su pateiktame ieškinyje nurodytu reikalavimu dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Teismas konstatavo, kad ieškovo pareikštas prašymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas R. B. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 iki nagrinėjamos civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantas nurodo, kad ieškovo prašymas taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones yra tiesiogiai susijęs su ieškinio dalyku, t. y. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, kadangi vekselių pagrindu iš visos jo gaunamos senatvės pensijos yra išskaičiuojamos lėšos. Nesustabdžius antstolio vykdymo veiksmų, iš jam priklausančio turto bus išieškomos piniginės lėšos ir/ar skelbiamos nekilnojamojo turto varžytinės, kas gali turėti negrįžtamas neigiamas pasekmes jo teisėms ir teisėtiems interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. E. prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl nebuvo teisinio pagrindo jo tenkinti. Su atskiruoju skundu nepateikta ir jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir būtinybės. Tuo tarpu ieškovo nurodyti motyvai yra tiesiog deklaratyvus teiginiai (prielaidos), kuriais yra grindžiamas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ginčo atveju neegzistuoja jokios faktinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas itin apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nagrinėjamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo sustabdymą vykdymo procese iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Teismų praktikoje yra susiformavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, tarp jų ir poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vienas iš teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – tikslų yra užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. restitucijos tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-534/2014).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi su ieškiniu, juo prašė pripažinti penkis neprotestuotinus vekselius negaliojančiais, kuriuos ieškovas išdavė atsakovui G. E.. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 iki nagrinėjamos civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas atmetęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo išvadą grindė dviem motyvais: kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų realią grėsmė teismo sprendimo vykdymui ir nepateikė įrodymų, jog nesiėmus šių priemonių, teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; ieškovas nenurodė kokiu būdu vykdomosios bylos yra susijusios su pateiktame ieškinyje nurodytu reikalavimu dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškiniu keliamų reikalavimų – pripažinti penkis neprotestuotinus vekselius negaliojančiais – sąsajas su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 sustabdymu. Ieškovas ir su atskiruoju skundu nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, nors skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje šis pagrįstumo trūkumas yra aiškiai įvardytas. Aplinkybė, kad antstolis M. P. vykdo dvi minėtas vykdomąsias bylas Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969, nepagrindžia ir neįrodo, kad šios vykdomosios bylos yra užvestos būtent ieškovo prašomų pripažinti negaliojančiais vekselių pagrindu. Pažymėtina, kad teismo pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštu reikalavimu ir, ieškinio patenkinimo atveju, užtikrinti jo įvykdymą. Nesant į bylą pateiktų jokių įrodymų, kad vykdomosios bylos Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 yra vykdomos pagal prašomus pripažinti negaliojančiais neprotestuotinus vekselius, nėra jokio teisinio pagrindo pritaikyti ieškovo prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese Nr. 0123/15/00294 ir Nr. 0123/15/00437/S-1969 iki nagrinėjamos civilinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d 1 p.).
Ieškovui išaiškinama, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei atsiras papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindą, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.