- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-316-383-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-01228-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Svetlana Jurgaitienė
- Nukentėjusysis
- R. P., A. J.
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė, Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-383-2013
Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01228-2011-4
2013 m. balandžio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. S., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. P. ir A. J., atstovaujančių mažamečio nukentėjusiojo interesus, atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje E. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. buvo kaltinama tuo, kad dėl neatsargumo padarė nepilnamečiui T. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: ji, turėdama pareigą prižiūrėti savo prancūzų buldogų veislės šunį, kad šis nekeltų grėsmės aplinkiniams, elgėsi su juo neatsargiai – 2011-08-14 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), praverdama savo privataus kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), vartus, neįsitikino, kad juos praverti yra saugu, todėl jos auginamas šuo, išbėgęs pro vartus, to pačio namo bendrame kieme įkando į dešinės kojos blauzdą nepilnamečiui T. J., gim. 2007-11-16, kuriam dėl šios kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. E. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi E. S. baudžiamąją bylą nutraukė, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, konstatavus, jog buvo pažeista E. S. teisė į tinkamą jos padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą, ji neteko galimybės pasinaudoti tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu susitaikymo institutu.
Nukentėjusiųjų R. P. ir A. J., atstovaujančių mažamečio nukentėjusiojo T. J. interesus, atstovė advokatė J. Grigaliūnienė skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė teigia, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta ir pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Nukentėjusiojo bei kaltinamojo teisės dėl pasinaudojimo susitaikymo institutu gali būti užtikrinamos ir teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas, apeliantės teigimu, nepagrįstai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 407 ir 417 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir kaltinamosios teisė į tinkamą jos veikos tyrimo procesą. Be to, apeliantė teigia, jog nukentėjusiosios elgesys rodo, jog ji neketino pasinaudoti susitaikymo institutu, nes neatlygino nei dalies žalos, nukentėjusiųjų neatsiprašė, kaltino nukentėjusiuosius nebūtais dalykais. Be to, skunde nurodoma, jog šioje byloje egzistuoja visos Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarime „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ nurodytos sąlygos prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą, kai padaryta BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. E. S. veika turi visuomeninę reikšmę, kadangi siekiama apginti ne tik mažamečio nukentėjusiojo, tačiau ir kitų kaimynystėje gyvenančių asmenų interesus, nukentėjusysis šiuo atveju pats dėl mažametystės negali apginti savo interesų, be to, nukentėjusioji R. P., atstovaudama mažamečio T. J. interesus, pateikė pareiškimą dėl sūnaus sužalojimo, todėl prokurorė šiuo atveju turėjo neginčytiną pareigą tęsti teisėtai pradėtą procesą, pasikeitus veikos kvalifikacijai.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prokurorė pažymi, jog viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. laikėsi pozicijos, kad dėl šio įvykio būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, o jį atlikus, byla perduota teismui. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai kasacinėse nutartyse Nr. 2K-234/2006, 2K-67/2007, 2K-375/2008 išdėstytas veikų aplinkybes ir pateiktus motyvus sutapatino su šios veikos aplinkybėmis ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Visose paminėtose nutartyse dėl konkrečios privataus kaltinimo bylos ir BPK 409 straipsnio 1 dalies taikymo konstatuojama, jog paprastai nutarimu išreiškiamas reikalavimas dėl tyrimo atlikimo įprasta tvarka, o motyvas dėl ko pradedamas, ar pratęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl privataus kaltinimo bylos, būtinas. Prokurorė pažymi, jog šioje byloje yra prokuroro reikalavimas tęsti ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio sužalojimo ir jį užbaigti. Mažamečio interesai neabejotinai turi visuomeninę reikšmę, nors tai minėtame prokuroro dokumente ir neįrašyta, tačiau tai nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti bylą. Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos metu nurodė, jog juos atstovaus advokatė J. Grigaliūnienė, kuri prašė atmesti kaltinamosios prašymą dėl bylos nutraukimo. Tai rodo, jog kaltinamosios teisė į tinkamą jos bylos tyrimo procesą nebuvo pažeista. Prokurorės teigimu, susitaikymo institutu nepageidavo pasinaudoti ir nukentėjusieji. Skundžiamoje nutartyje paminėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-375/2008 kaip tik ir nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas dėl veikos, dėl kurios gali vykti tik privataus kaltinimo procesas, nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą ir neužkerta kelio užtikrinti šalių teises pasinaudoti susitaikymo institutu bylos nagrinėjimo teisme metu bei teismui priimti nuosprendį. Būtinumą palaikyti valstybinį kaltinimą byloje dėl mažamečio T. J. sužalojimo, prokurorės teigimu, patvirtina ir teismo nutartyje minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-234/2006.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. S. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Nukentėjusiųjų, atstovaujančių mažamečio nukentėjusiojo interesus, atstovės advokatės bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai yra pagrįsti, todėl tenkintini.
Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek nukentėjusieji, atstovaujami advokatės, tiek prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nutraukti E. S. baudžiamąją bylą, padaryta išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo iš esmės pažeisti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimai.
Pagal BPK 407 straipsnį privataus kaltinimo bylose procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; išskyrus šio kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus, šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui.
Pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį, jeigu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Taigi pagal šią nuostatą prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą esant bent vienai iš dviejų įstatyme nurodytų aplinkybių, t. y. 1) jeigu veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Byloje nustatyta, kad žala padaryta mažamečiui asmeniui, kuris negali savo interesų ginti privataus kaltinimo proceso tvarka. Taigi, prokuroras tiksliai laikydamasis BPK 409 str. nurodytos nuostatos:, padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Prokuroras baudžiamąjį procesą pradėjo, duodamas pavedimą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tai patvirtina rašytinis dokumentas ( t.1, b.l.1).
Prokuroras baudžiamąją bylą užbaigė kaltinamojo akto surašymu ir bylos perdavimu teismui (t1.,b.lo.127).
Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus, E. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, ji buvo apklausta dėl šios veikos padarymo. Vėliau surašytas kaltinamasis aktas, kuriame E. S. buvo kaltinama BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu ir byla pagal šį kaltinimą perduota teismui.
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad byla, kurioje E. S. buvo kaltinama BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo (t.1, b.l.166) matyti, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byla, perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, pradėjo bylą nagrinėti ir 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi baudžiamąją bylą E. S. dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nutraukė nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, esmingai pažeista LR BPK 409 str. nuostatos. Visas bylos ikiteisminis tyrimas patvirtina, kad prokuroras vadovavosi BPK normomis ir aktyviai gynė mažamečio interesus. Tai patvirtina prokuroro reikalavimas atlikti ikiteisminį tyrimą, ir bylos užbaigimas surašant kaltinamąjį aktą. Mažamečio nukentėjusiojo interesų visapusišką gynybą baudžiamajame procese gali užtikrinti tik prokuroras.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio nukentėjusiojo atliktas vadovaujantis LR BPK normomis, ir apylinkės teismo nutartis naikintina kaip neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu nutraukta nepagrįstai, pažeidžiant BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.