- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-189-407/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00109-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.16Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą, padarytą pacientui
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, priešieškinį ieškovei N. B. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl N. B. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą“ (toliau – ir sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą neturtinės žalos sumą nuo 12 700 Eur iki 100 000 Eur ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 19 d. jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pacientas) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos problemų. (duomenys neskelbtini) pacientas mirė.
3. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama atlyginti jai 342,58 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl paciento (duomenys neskelbtini) sveikatai padarytos žalos. Ieškovė prašyme nurodė: „Pacientas atvyko į (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 15 d. 10.40 val., išvyko tą pačią dieną apie 18 val. Per šį laikotarpį nebuvo atlikti kraujo tyrimai, neatlikta apžiūra čiuopimo būdu. Išvada – (duomenys neskelbtini). Pacientas savo jėgomis grįžo namo, tačiau kitą dieną (duomenys neskelbtini), vartojo išrašytus vaistus. 2021 m. gruodžio 19 d. apie 10 val. dėl (duomenys neskelbtini) pakartotinai buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu (duomenys neskelbtini), atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimai, priimtas sprendimas stacionarizuoti (duomenys neskelbtini). Remiantis medikų teigimu, kad tokia būklė negalėjo išsivystyti per 4 dienas, teigiame, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pacientas buvo apžiūrėtas aplaidžiai, nustatyta klaidinga diagnozė.“
5. Ieškovė sutiko su Komisijos sprendimo dalimi, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui (duomenys neskelbtini) žala buvo padaryta ir jos buvo galima išvengti, taip pat su 342,58 Eur turtine žala. Tačiau ieškovė nesutiko su Komisijos sprendimo dalimi dėl 12 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į jai padarytą neturtinę žalą, 12 700 Eur nėra teisinga neturtinės žalos suma.
Šalies argumentai
6. Ieškovė teigė, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, susijusios su (duomenys neskelbtini) mirtimi, kurios nustatytos Komisijos sprendime: teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui (duomenys neskelbtini) žala buvo padaryta ir jos buvo galima išvengti; atsakovė Komisijos sprendimo teismine tvarka neginčijo, todėl spręstina, kad su šia Komisijos išvada ji sutiko. Sprendime nurodyta, kad, tiriant pacientui taikyto gydymo ir mirties aplinkybes, buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros specialistą – gydytoją ekspertą A. Š. Iš šio gydytojo atsakymų į Komisijos klausimus, Komisijos sprendimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) medicinos paslaugos nebuvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, nebuvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių, gydymas nebuvo atliktas atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Taigi, ieškovės vertinimu, klaida, kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas, nulėmusi (duomenys neskelbtini) mirtį, yra įrodyta. Taip pat yra patvirtintas šios klaidos priežastinis ryšys su paciento mirtimi. Tai patvirtina Komisijos sprendimo išvados.
7. Ieškovė, pasisakydama dėl jai atlygintinos neturtinės žalos, nurodė, kad jos ir (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovę ir sutuoktinį siejo ypač glaudūs ir artimi santykiai, grindžiami tarpusavio meile ir pagarba, rūpinimusi vienas kitu. Kadangi ieškovė su sutuoktiniu palaikė glaudžius ryšius, jo netikėta mirtis ją labai sukrėtė. Šiuo metu ieškovė gauna tik našlės pašalpą (duomenys neskelbtini) ir nedidelę (duomenys neskelbtini) pašalpą, dėl to ieškovės galimybės pasirūpinti savimi po sutuoktinio mirties tapo ribotos. Mirus sutuoktiniui, ieškovė atsidūrė beviltiškoje padėtyje, kadangi, būdama (duomenys neskelbtini), nebegalėjo pati pasirūpinti šeimos ilgą laiką turėtu turtu. Sutuoktinio mirtis nulėmė tai, kad ieškovė buvo priversta su dukterimi priimti sprendimą parduoti ir žemės sklypą, ir gyvenamąjį namą. Ieškovė iki šiol jaučia dvasines kančias, ją kankina nemiga, ji nuolat prisimena mirusį sutuoktinį, o šie prisiminimai jai sukelia daug neigiamų emocijų ir širdgėlos.
8. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė teismo padidinti Komisijos sprendimu nustatytą neturtinės žalos sumą ir ieškovei iš viso priteisti iš atsakovės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VLK, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą ir 932 Eur išlaidas už deontologinės ekspertizės atlikimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nurodė, kad ieškovė kreipėsi į Komisiją, prašydama atlyginti 342,58 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl paciento (duomenys neskelbtini) sveikatai padarytos žalos. Komisija nusprendė, kad žala atitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas, todėl ieškovės prašymas atlyginti 342,58 Eur turtinę žalą buvo patenkintas visiškai, o prašymas atlyginti neturtinę žalą – iš dalies, nusprendžiant ieškovei atlyginti 12 700 Eur neturtinę žalą. Nurodytos pinigų sumos ieškovei buvo sumokėtos.
11. Atsakovė pažymėjo, kad byloje 2024 m. rugpjūčio 13 d. atlikus deontologinę ekspertizę paaiškėjo, jog: (duomenys neskelbtini).
12. Atsižvelgdama į Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 13 d. deontologinės ekspertizės akte (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės aktas) padarytas išvadas, atsakovė vertino, kad sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos tinkamai, o jo mirtis įvyko dėl turėtos (duomenys neskelbtini) ligos ir jos sukeltų komplikacijų bei buvo neišvengiama. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko jų teikimo metu buvusio medicinos ir slaugos mokslo lygio ir gerosios medicinos praktikos patirties, o jų teikimas turėjo priežastinį ryšį su paciento mirtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino; panaikino Komisijos sprendimą; priteisė iš ieškovės atsakovei nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą ir 932 Eur išlaidas už deontologinės ekspertizės atlikimą.
14. Teismas, remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, nurodė, kad, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, būtina nustatyti, ar paciento (duomenys neskelbtini) sveikatai buvo padaryta žala jam 2021 m. gruodžio 15 d. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ši žala nebuvo neišvengiama (PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Žalos atlyginimo tvarkos aprašas) 9.2.2.1–9.2.2.3 papunkčiai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 29–34 punktai).
15. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės aktas prieštarauja Komisijos sprendimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ginčija Komisijos sprendimą, todėl negalima pagrįstai teigti, jog šiame dokumente padarytos išvados yra pagrįstos, nekvestionuotinos ir jomis teismas privalo vadovautis.
16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad (duomenys neskelbtini) mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užsiminta apie tai, jog jo mirčiai galėjo turėti įtakos (duomenys neskelbtini), todėl deontologinės ekspertizės išvados prieštarauja mirties liudijimui.
17. Teismas akcentavo, kad ekspertai, ištyrę medicininius dokumentus, padarė tokias išvadas: (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertai, kurių kvalifikacija yra aukštesnė negu gydytojo, surašiusio medicininį mirties liudijimą, be to, gydytojas, surašęs medicininį mirties liudijimą, nenagrinėjo ir neanalizavo visų (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų.
18. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės aktas prieštarauja gydytojo eksperto A. Š. 2023 m. sausio 6 d. tyrimo išvadų 2 ir 5 punktams, jo teismo posėdyje duotiems parodymams ir todėl ekspertizės aktu byloje nėra pagrindo vadovautis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šio gydytojo eksperto išvadas vertina selektyviai, t. y. nurodo tik tas išvadas, kurios jai palankios, tačiau nevertina jai nepalankių išvadų.
19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad gydytojo eksperto A. Š. išvada susideda iš 7 punktų. Šis gydytojas laikėsi pozicijos, kad: (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad nurodytos išvados yra menamos, jos formuluojamos nurodant „galėjo įtakoti“, „galimai“, o deontologinės ekspertizės akte yra padarytos konkrečios ir motyvuotos išvados. Teismas nusprendė, kad gydytojo eksperto A. Š. išvados, kurias jis patvirtino 2023 m. birželio 15 d. teismo posėdyje, 2024 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės aktui neprieštarauja.
20. Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, kuriais buvo įvertintas ieškovės prašymas atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalą, atkreipė dėmesį į tai, kad sprendime išvada, jog žala paciento sveikatai buvo padaryta ir šios žalos buvo galima išvengti, yra grindžiama ne nustatytais objektyviais, o tikėtinais argumentais – galimas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad Komisijos išvados prieštarauja gydytojo eksperto A. Š. išvadai, pateiktai Komisijai (išvados 3 punktas). Be to, ekspertai, atlikę deontologinę ekspertizę, ištyrę (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentus, padarė kitokias motyvuotas išvadas.
21. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, deontologinės ekspertizės išvadas, nusprendė, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės nurodytų gydytojų neteisėtų veiksmų ((duomenys neskelbtini)) ir ligos išeities. Teismas akcentavo, kad apskritai nėra įrodyti netgi gydytojų neteisėti veiksmai, priešingai, įrodyta, jog gydytojai, teikdami pacientui (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros paslaugas, klaidų nepadarė. Be to, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad tokios ligos išeities buvo galima išvengti.
22. Teismas pažymėjo, kad VLK nėra suteikta teisė ginčyti Komisijos sprendimą. Nurodė, kad pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį Komisija yra privaloma ikiteisminė skundų dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo institucija, tačiau Komisijos sprendimas nėra privalomas teismui ir neturi res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios. Teismas, padaręs išvadą, kad žala paciento (duomenys neskelbtini) sveikatai padaryta nebuvo ir jo mirties išvengti nebuvo galimybės, panaikino Komisijos sprendimą, kaip prieštaraujantį PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 daliai.
23. Panaikinęs Komisijos sprendimą, teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino – priteisė valstybei 13 042,58 Eur, konstatavęs, kad ieškovės prašymas atlyginti jai 342,58 Eur dydžio turtinę ir iš dalies (12 700 Eur) neturtinę žalą nepagrįstai buvo patenkintas.
24. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, iš ieškovės atsakovei priteistos 932 Eur išlaidos už deontologinės ekspertizės atlikimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovė N. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas neįvertino ieškovės argumentų, kuriais ieškovė įrodinėjo deontologinės ekspertizės akto išvadų nepagrįstumą, neišsamumą. Teismas, iš esmės tik pritardamas atsakovės nesutikimo su ieškovės pozicija teiginiams, pats neatliko realios situacijos analizės ir nepateikė dėl ginčo esmės jokių konkrečių ir pagrįstų teisinių motyvų, nenurodė, kodėl ieškovės argumentai yra neteisingi, nepatikimi.
25.2. Teismas nepagrįstai išimtinai, kaip neginčytinu įrodymu, vadovavosi deontologinės ekspertizės aktu. Tačiau vien tik aplinkybė, kad šio akto išvadas surašė keturi ekspertai (gydytojai), nesudaro pagrindo juo besąlygiškai vadovautis ir atmesti kitus byloje esančius įrodymus, kaip jam prieštaraujančius.
25.3. Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai taikė dvejopus įrodinėjimo standartus. Teismas to paties gydytojo (duomenys neskelbtini) A. Š. išvadų, pateiktų tame pačiame dokumente, negalėjo vertinti dvejopai, teigdamas, kad 3 punkte nurodyta išvada (dėl ligos išeities, gydymo taktikos) yra teisinga, o kita (apie tikslingą (duomenys neskelbtini)) – neteisinga, nes yra menama.
25.4. Iš deontologinės ekspertizės akto nėra aišku, kokia logika, praktika, metodais ir tyrimų rodiklių rezultatais remdamiesi gydytojai nustatė, kad 2021 m. gruodžio 15 d. nebuvo jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) susirgimą.
25.5. Remiantis kasacinio teismo praktika, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtas sprendimas, kaip dokumentas, yra laikytinas įrodymu ir vertinamas byloje kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-1120/2024). Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nesivadovauti Komisijos sprendimo išvadomis, o privalėjo jas įvertinti kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais ir motyvuoti, kodėl jis su šiomis išvadomis nesutinka.
25.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad deontologinės ekspertizės akto išvada, jog (duomenys neskelbtini) būklei turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) procesas, nėra paremta jokiais įrodymais.
25.7. Priešingai nei nusprendė teismas, sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) nebuvo suteiktos kvalifikuotai, rūpestingai, dedant maksimalias pastangas, kadangi 2021 m. gruodžio 15 d. jam nebuvo atliktas (duomenys neskelbtini).
25.8. Ieškovė įrodė visas sąlygas jos prašomai žalai atlyginti. Dėl gydymo įstaigos netinkamai suteiktų paslaugų (duomenys neskelbtini) prarado galimybę turėti lengvesnes ligos pasekmes. Pacientui 2021 m. gruodžio 15 d. buvo iškilęs būtinosios pagalbos poreikis, tačiau reikalinga medicinos pagalba jam nebuvo suteikta dėl nepakankamo gydytojų rūpestingumo, jokia konkreti liga ar aiškus neginčytinas sutrikimas jam nebuvo diagnozuotas. Todėl jo sveikatai padarytos žalos (mirties) negalima laikyti neišvengiama. (duomenys neskelbtini) teiktos medicinos paslaugos neatitiko jų teikimo metu buvusio medicinos ir slaugos mokslo lygio bei gerosios medicinos praktikos patirties ir dėl to kilo žala paciento sveikatai.
25.9. Teismas nepagrįstai panaikino Komisijos sprendimą, kadangi jam tokia teisė pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį, kuria teismas rėmėsi, nesuteikta. Be to, atsakovė priešieškiniu taip pat neprašė panaikinti Komisijos sprendimo.
Atsiliepimas
26. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VLK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. Sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo buvo būtina nustatyti, ar žala (paciento mirtis) atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ar ji vertintina kaip neišvengiama, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį.
Šalies argumentai
26.2. Ieškovės teiginiai, kad pacientui turėjo būti atliktas (duomenys neskelbtini), kurie būtų leidę nustatyti diagnozę anksčiau, yra niekuo nepagrįsti, grindžiami prielaidomis.
26.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įvertinti Komisijos sprendimą kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais. Atsakovės nuomone, Komisijos sprendimas nėra įrodymas šios kategorijos bylose. Komisija yra išankstinis prašymų nagrinėjimo organas skirtas pacientų prašymams dėl sveikatos priežiūros įstaigos padarytos žalos nagrinėti. Jei Komisijos sprendimas skundžiamas, jis negali būti laikomas įrodymu, nes byla nagrinėjama iš esmės. Nagrinėjant bylą iš esmės, teismas neprivalo vertinti Komisijos sprendimo, nes visos svarbios aplinkybės nustatomos ir vertinamos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas, kaip vieną iš įrodymų, šioje byloje įvertino specialisto – gydytojo A. Š., talkinusio Komisijai, pateiktas išvadas.
26.4. Tai, kad (duomenys neskelbtini) turėjo kitų ligų, patvirtina 2020 m. kovo 31 d. medicinos dokumentų išrašas (siuntimas), kuriame, be pagrindinės diagnozės, nurodyta dar (duomenys neskelbtini) ligų, įskaitant: (duomenys neskelbtini). Tai, kad pacientas sirgo (duomenys neskelbtini), liudija visos jo ligos istorijos. (duomenys neskelbtini) neneigė ir pats pacientas (2021 m. gruodžio 19 d. anamnezė).
26.5. Dėl žalos neišvengiamumo, įvertinę pateiktus dokumentus, išsamiai pasisakė deontologinę ekspertizę atlikę ekspertai (ekspertizės akto išvadų 3, 5, 6, 7, 12, 13 punktai). Be to, dėl žalos neišvengiamumo savo išvadą pateikė ir gydytojas A. Š. (jo išvados 3 punktas).
26.6. Priešingai nei teigia apeliantė, remiantis deontologinės ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, spręstina, kad sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos tinkamai, o jo mirtis įvyko dėl (duomenys neskelbtini) bei buvo neišvengiama. Ieškovė neįrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko jų teikimo metu buvusio medicinos ir slaugos mokslo lygio bei gerosios medicinos praktikos patirties, o jų teikimas turėjo priežastinį ryšį su paciento mirtimi, taip pat neįrodė, jog žalos buvo galima išvengti.
IV. Apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų procesinių sprendimų esmė
27. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-234-854/2025 panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl išmokėtų sumų grąžinimo, ir šią bylos dalį nutraukė; panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad ieškovei padaryta 12 700 Eur neturtinės žalos; kitą ieškinio dalį atmetė.
28. Kolegija nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais ir nagrinėjamam ginčui taikytinais PTŽSAĮ nuostatų pakeitimais buvo įtvirtintas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Specialusis pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas lemia ir specifinę šios rūšies ginčų nagrinėjimo teismine tvarka apimtį, pagal kurią teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės turi pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į tokios žalos atlyginimą. PTŽSAĮ nenustatyta galimybė kitiems subjektams, tarp jų ir valstybei ar jai atstovaujančioms institucijoms, veikiančioms pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo reguliavimo srityje, teisme reikšti reikalavimus, kylančius PTŽSAĮ pagrindu. Kadangi atsakovė neturi teisės byloje reikšti savarankiškų reikalavimų, kildinamų iš pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinių santykių, tai tokio pobūdžio bylose ji gali naudoti tik vieną iš dviejų atsakovų gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonių – teikti atsikirtimus į ieškinį, bet ne priešieškinį. Dėl to kolegija panaikino sprendimo dalį dėl priešieškinio ir bylos dalį pagal priešieškinį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
29. Kadangi šiuo atveju ieškovė nesutiko su Komisijos nustatytu ir jai faktiškai išmokėtu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, tai bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik šios žalos atlyginimo dydžio nustatymas ir vertinimas. Kolegija ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 12 700 Eur suma, t. y. tokia pačia suma, kuri buvo nustatyta Komisijos sprendimu ir jau faktiškai išmokėta, todėl papildomai žalos atlyginimo nepriteisė.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2026 Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
31. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, susiaurindamas bylos nagrinėjimo ribas, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta CPK ir kitų įstatymų kolizijos taisykle. Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto paciento ar kito asmens, turinčio teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, ieškinio, kuriuo prašoma priteisti didesnį žalos atlyginimą, nei buvo nustatytas Komisijos sprendimu, turi teisę naudotis visomis jai proceso įstatyme nustatytomis leistinomis gynybos priemonėmis – pateikdama atsikirtimus, kuriais teigiama, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės reikalaujamo žalos atlyginimo ir sveikatos priežiūros specialistų veiksmų (t. y. kvestionuoti PTŽSAĮ įtvirtintas žalos atlyginimo sąlygas). Atsakovė jau atsiliepime į ieškovės ieškinį gynėsi nuo ieškinio minėtais argumentais. Tai atsakovė grindė Komisijos pasitelkto eksperto gydytojo (duomenys neskelbtini) A. Š. atsakymais į Komisijos užduotus klausimus, taip pat prašė byloje skirti deontologinę ekspertizę. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, net ir konstatuodamas, kad atsakovė neturėjo teisės tokioje byloje reikšti priešieškinio, turėjo pareigą atsižvelgti į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, kad sveikatos priežiūros specialistų veiksmais ieškovės sutuoktiniui žala iš viso nebuvo padaryta, ir taip apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančios nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad teismas, nagrinėdamas bylą pagal paciento ieškinį po to, kai Komisija nusprendė priteisti tam tikro dydžio žalos atlyginimą, neturi teisės žalos atlyginimo apskritai nepriteisti. Teisėjų kolegija nesutiko, kad kai pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, nesutikdamas su Komisijos nustatytu žalos atlyginimo dydžiu, kreipiasi į teismą dėl didesnio žalos atlyginimo priteisimo, žalos atlyginimas negali būti visiškai nepriteisiamas. Tai, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę žalos atlyginimo iš viso nepriteisti, patvirtinta sisteminis PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies normų aiškinimas. Kasacinis teismas nurodė, kad, tais atvejais, kai žala buvo neišvengiama arba ji patirta dėl paciento kaltės, pasireiškusios tyčia, žala gali būti iš viso neatlyginama. Todėl pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į tokios žalos atlyginimą, perkėlus ginčo nagrinėjimą iš esmės į teismą ir atsakovei ginantis nuo pareikšto reikalavimo minėtais pagrindais, teismui nustačius šiuos pagrindus, žalos atlyginimas gali būti nepriteisiamas.
33. Kasacinis teismas nurodė, kad PTŽASĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis, negu Komisijos sprendime nurodyta atlygintos žalos suma, pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka grąžina į sąskaitą gautą žalos atlyginimo sumą, lygią teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų sumų skirtumui. Taigi įstatyme yra įtvirtinta valstybės teisė reikalauti grąžinti be pagrindo gautą žalos atlyginimą. Dėl tokio lėšų grąžinimo įstatyme neįtvirtinta speciali neteisminė išieškojimo procedūra, todėl tokios lėšos gali būti išieškomos tik kreipiantis į teismą dėl jų priteisimo, jei pacientas ar kitas asmuo, kuriam jos buvo išmokėtos, negrąžina jų gera valia. Vadinasi, toks reikalavimas dėl lėšų susigrąžinimo negali būti laikomas nenagrinėtinu teisme. Kadangi reikalavimas dėl galimai nepagrįstai išmokėto žalos atlyginimo sugrąžinimo bylos nagrinėjimo riboms įtakos iš esmės neturi, be to, jo patenkinimas yra siejamas su konkrečia sąlyga – įsiteisėjusiu teismo sprendimu, galėtų būti keliamas klausimas, ar toks priešieškinio pareiškimas tenkina CPK 143 straipsnyje įtvirtintas priešieškiniui keliamas sąlygas. Tačiau bet kuriuo atveju neatitiktis šioms sąlygoms lemia ne reikalavimo pripažinimą nenagrinėtinu teisme, o atsisakymą priimti priešieškinį CPK 143 straipsnio 4 dalies pagrindu. Po priešieškinio priėmimo jo atitiktis CPK 143 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintiems reikalavimams negali būti kvestionuojama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos automobiliu 2021 m. gruodžio 15 d. 10.40 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Surinkta tokia anamnezė: „(duomenys neskelbtini)“.
36. Pacientas 2021 m. gruodžio 19 d. pakartotinai atvyko į Skubios pagalbos skyrių, skųsdamasis, kad 2021 m. gruodžio 15 d. grįžęs iš Skubios pagalbos skyriaus (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu konstatuota: (duomenys neskelbtini). Atlikus skubų (duomenys neskelbtini) tyrimą: „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus skubų (duomenys neskelbtini) tyrimą (duomenys neskelbtini), padaryta išvada: „(duomenys neskelbtini).“ Įvertinus atliktų tyrimų rezultatus ir išvadas, pacientas stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur jam atlikta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pacientas (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) konstatuotas jo mirties faktas.
37. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos šios mirties priežastys: (duomenys neskelbtini).
38. Ieškovė N. B. (mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė), vertindama, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pacientas (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas aplaidžiai, jam nustatyta klaidinga diagnozė, pateikė Komisijai 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymą atlyginti jai dėl sutuoktinio mirties patirtą 342,58 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą.
39. Komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ieškovės prašymą, 2022 m. gruodžio 22 d. raštu nusprendė dėl išvadų, kurioms reikia specialiųjų žinių, kreiptis į gydytoją ekspertą – (duomenys neskelbtini) A. Š., prašydama jo, remiantis paciento (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų analize, atsakyti į rašte nurodytus klausimus. Gydytojas (duomenys neskelbtini) A. Š. 2023 m. sausio 6 d. pateikė atsakymus į Komisijos užduotus klausimus: (duomenys neskelbtini).
42. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi byloje paskirta deontologinė ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Teisme 2024 m. rugpjūčio 13 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padarytos išvados: (duomenys neskelbtini).
43. Atsakovė, atsižvelgdama į atliktos deontologinės ekspertizės rezultatus, vertindama, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pacientas buvo tinkamai ištirtas, jam paskirtas tinkamas gydymas, 2024 m. rugsėjo 3 d. byloje pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą ir 932 Eur išlaidas už deontologinės ekspertizės atlikimą.
44. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino – panaikino Komisijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl N. B. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą“, priteisė atsakovei iš ieškovės nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą ir 932 Eur išlaidas už deontologinės ekspertizės atlikimą.
45. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad žala paciento (duomenys neskelbtini) sveikatai buvo padaryta ir ši žala nebuvo neišvengiama, todėl ieškinys turi būti patenkintas, o atsakovės priešieškinis atmestas. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė priešieškiniu neprašė panaikinti Komisijos sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas yra ydingas ir priimtas peržengiant nagrinėjamos bylos ribas.
46. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2026 nurodytus išaiškinimus, nurodo, kad apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas sudaro įvertinimas, ar ieškinio reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, t. y. ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai buvo padaryta žala ir jos buvo galima išvengti, bei, tuo atveju, jei žala buvo neišvengiama, ar priešieškinio reikalavimas grąžinti be pagrindo išmokėtą žalos atlyginimą yra pagrįstas.
Dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos paslaugas, atlyginimo
47. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta PTŽSAĮ. Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
48. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra įtvirtintas žalos pacientams atlyginimo be kaltės modelis. Tačiau žalos atlyginimo be kaltės modelio įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje savaime nereiškia, kad žala turi būti atlyginama visais atvejais, kilus neigiamoms pasekmėms paciento sveikatai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktą). Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti, ar žala atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Taigi, įstatyme (t. y. PTŽSAĮ) nereikalaujama nustatyti neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir su jais nesiejama teisė į žalos atlyginimą. Dėl to negali būti daroma išvada, kad atsakomybė už paciento sveikatai padarytą žalą kyla tik nustačius sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus, ir nereikia reikalauti, jog ieškovas įrodytų neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 40, 41 punktus).
49. Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama. Vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jeigu žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jeigu žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 38 punktas).
50. Taigi, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos automobiliu 2021 m. gruodžio 15 d. 10.40 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Surinkta tokia anamnezė: „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nustatyta, kad pacientas 2021 m. gruodžio 19 d. pakartotinai atvyko į Skubios pagalbos skyrių, skųsdamasis, kad (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu konstatuota: (duomenys neskelbtini). Paskirta atlikti (duomenys neskelbtini). Įvertinus (duomenys neskelbtini) rezultatus ir išvadas, pacientas stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini), jam atlikta (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) pacientas (duomenys neskelbtini). Pacientas (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) konstatuotas jo mirties faktas.
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kaip patikimesni įrodymai vertinami teismo ekspertizės išvada, rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikti duomenys, atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias medicinos srities žinias, atitinkamos srities medicinos specialistų paaiškinimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje su pacientu buvo elgtasi pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, 2024 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte padarytas išvadas, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pacientas buvo tinkamai ištirtas ir jam paskirtas tinkamas gydymas, taip pat, jog ligos progresavimo eigai turėjo reikšmės komplikuotas (duomenys neskelbtini), pacientui nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos vėlesnės komplikacijos lėmė mirtį, o 2021 m. gruodžio 15 d. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos neturėjo lemiamos įtakos ligos išeičiai, konstatuoja, jog sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo suteiktos tinkamai, o jo mirtis įvyko dėl turėtos (duomenys neskelbtini) ir jos sukeltų komplikacijų, todėl žala buvo neišvengiama. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, gydytojas (duomenys neskelbtini) A. Š. 2023 m. sausio 6 d. pateiktuose atsakymuose į Komisijos užduotus klausimus taip pat nurodė, kad pagal paciento anamnezės duomenis, galima teigti, jog, jei diagnozė būtų nustatyta 2021 m. gruodžio 15 d., ligos išeitis būtų ta pati, gydymo taktika nesikeistų, negalima garantuoti, kad komplikacijų galima būtų išvengti (3 ir 4 punktai). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad paciento progresuojantis (duomenys neskelbtini) susirgimas buvo jo mirties priežastis ir tokios komplikacijos nebuvo galima išvengti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog pacientui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko medicinos mokslo lygio ir gerosios medicinos praktikos patirties bei jų teikimas lėmė paciento mirtį (CPK 178 straipsnis).
56. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. Komisijos sprendimą, A. Š. 2023 m. sausio 6 d. pateiktus atsakymus į Komisijos užduotus klausimus bei 2024 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte padarytas išvadas, konstatuoja, kad ekspertizės akto išvados pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesnės už kituose įrodymuose esančius duomenis, kadangi minėtą ekspertinį tyrimą atliko keturi ekspertai, turintys aukštą kvalifikaciją ir specialių žinių medicinos mokslo srityje, be to, atliekant tyrimą vadovautasi visuose paciento medicinos dokumentuose atliktais įrašais bei medicininių tyrimų rezultatais, atlikta jų analizė ir padarytos motyvuotos išvados. Šiuo atveju 2024 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akto išvados atitinka bylos medžiagą, yra nuoseklios ir neprieštaringos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos pacientui buvo suteiktos tinkamai, t. y. atliekant reikiamus tyrimus, taikant gydymą, tačiau žala buvo neišvengiama – atsirado dėl aplinkybės ((duomenys neskelbtini)), kurios, kaip pagrįstai nurodo atsakovė priešieškinyje, gydymo įstaiga, atsižvelgiant į medicinos mokslo lygį bei gerąją medicinos patirtį, negalėjo išvengti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti priešingai.
57. Kasacinis teismas nurodė, kad paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančios nuostatos negali būti aiškinamos taip, jog teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai Komisija nusprendė priteisti tam tikro dydžio žalos atlyginimą, neturi teisės žalos atlyginimo apskritai nepriteisti. Tais atvejais, kai žala buvo neišvengiama arba ji patirta dėl paciento kaltės, pasireiškusios tyčia, žala gali būti iš viso neatlyginama. Pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į tokios žalos atlyginimą, perkėlus ginčo nagrinėjimą iš esmės į teismą ir atsakovei ginantis nuo pareikšto reikalavimo minėtais pagrindais, teismui nustačius šiuos pagrindus, žalos atlyginimas gali būti nepriteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2026, 43–44 punktai).
58. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija 2023 m. sausio 26 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl N. B. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą“ konstatavo, kad pacientui (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala ir jos buvo galima išvengti, todėl patenkino ieškovės prašymą atlyginti 342,58 Eur turtinę žalą, o prašymą atlyginti neturtinę žalą patenkino iš dalies, atlyginant ieškovei 12 700 Eur neturtinę žalą. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. deontologinės ekspertizės akte padarytas išvadas, jog sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos tinkamai, o jo mirtis įvyko dėl turėtos (duomenys neskelbtini) bei buvo neišvengiama, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą ir 932 Eur išlaidas už deontologinės ekspertizės atlikimą.
60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad medicinos paslaugos pacientui buvo suteiktos tinkamai, tačiau žala buvo neišvengiama (patirta dėl (duomenys neskelbtini)), bei kasacinio teismo išaiškinimus, jog valstybė turi teisę reikalauti grąžinti be pagrindo gautą žalos atlyginimą, sprendžia, kad ieškovei žalos atlyginimas nepriteistinas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas. Šiuo atveju byloje šalys neginčija aplinkybės, kad Komisijos 2023 m. sausio 26 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 342,58 Eur ir 12 700 Eur pinigų sumos ieškovei buvo faktiškai išmokėtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žala buvo neišvengiama, t. y. kilusi kaip paciento turėtos (duomenys neskelbtini) pasekmė, ir dėl to ieškovei neatlygintina, pagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė sumokėtą žalos atlyginimą atsakovei iš ieškovės.
61. Kita vertus, PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Tokiu atveju ginčas, kurį Komisija jau yra išnagrinėjusi, teisme nagrinėjamas iš naujo, vadovaujantis besikreipiančio į teismą asmens ieškinyje (priešieškinyje) apibrėžtomis ginčo ribomis, o Komisijos sprendimas netampa peržiūros dalyku. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Komisijos sprendimą, todėl ši sprendimo dalis atitinkamai pakeičiama.
Dėl procesinės bylos baigties
62. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą, bei pagrįstai sprendė, jog žala buvo neišvengiama ir ieškovei neatlyginama, todėl atsakovės reikalavimas grąžinti be pagrindo gautą žalos atlyginimą yra pagrįstas. Dėl to teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir patenkino atsakovės priešieškinį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo iš esmės, nepagrįstai panaikino Komisijos sprendimą, todėl šioje dalyje sprendimas pakeičiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
63. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio ir priešieškinio materialiųjų reikalavimų paliekamas nepakeistas (keičiama sprendimo dalis, kuria teismas, nesant šalių reikalavimo, panaikino Komisijos sprendimą), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos. Šiuo atveju ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas, todėl atsakovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
64. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti.
Priteisti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, iš ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 042,58 Eur (trylikos tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų ir 58 centų) nepagrįstai sumokėtos žalos atlyginimą.
Priteisti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, iš ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 932 Eur (devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“