- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 1-186-445/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Civilinis ieškovas
- G. Š.
- Civilinis atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ADB Gjensidige
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Dalia Geršanovienė, Saulis Sakalauskas
civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui Sauliui Sakalauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, ir dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 20 d. apie 17.30 val. Varėnos rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 75 km 180 m, vairuodamas nuosavą automobilį “Volvo V40”, v/n (duomenys neskelbtini) kurį lanksčia vilktimi vilko E. K. vairuojamas automobilis “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių ((patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimu Nr.1086) 9 punkto, 99 punkto, 119 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, būtent nevažiavo dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tokiu būdu sudarydamas kliūtį iš priekio priešinga eismo kryptimi važiavusio automobilio “Subaru Forester”, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Š., judėjimui ir su šiuo automobiliu susidūrė, eismo įvykio metu automobilio “Subaru Forester”, vairuotojui G. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pėdos III-IV padikaulių lūžimo, kairės pėdos V piršto išnirimo.
Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, kaltinamas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus (sutiko, kad tik būtų išvardinti).
Prokurorė, nukentėjuysis – civilinis ieškovas, civilinio atsakovo atstovas, gynėja sutiko, kad įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Kaltinamasis A. M. parodė, kad jis kaltę pripažįsta visiškai.Įvykio detalių neatsimena, prisimena, kad jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Eismo įvykis įvyko gruoždio mėnesį, kelio danga nebuvo slidi. Saulė jau buvo nusileidusi. Važiavo įsijungęs artimas šviesas. Jo vairuojamas automobilis buvo velkamas lanksčia vilktimi. Valktis buvo standartinio ilgio, nauja. Turi apie 20 metų vairuotojo stažą. Automobilis buvo tvarkingas, padangos žieminės, automobilis turėjo galiojančią valstybinę techninę apžiūrą. Kelias kuriuo važiavo buvo gerai žinomas. Šį automobilį eksploatavo apie 5 metus. Velkant važiavimo greitis buvo apie 50 km/h. Automobilį vairavo blaivus, kelio juostos buvo sužymėtos. Vairuojant buvo nepakankamai atidus. Eismo įvykio metu buvo sužalotas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais:
nukentėjusiojo G. Š. parodymais, kad jis 2017-12-20 nuosavu automobiliu "Subaru Forester", v/n (duomenys neskelbtini) važiavo iš Druskininkų į Kauną. Kelio sąlygos buvo geros, buvo jau sutemę. Vairavo blaivus, turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Jo automobilis techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Važiavo apie 90-100 km/h greičiu, eismas buvo nedidelis. Kartu su juo automobiliu važiavo V. Ž. ir I. R.. Pravažiavęs Merkinės sankryžą ir pavažiavęs link Kauno apie 5 km, jis pamatė priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį. Automobilių prasilenkimas įvyko kelio lankste. Tik prasilenkęs su tuo automobiliu, jis iš karto savo eismo juostoje priešas savo automobilį pamatė kitą automobilį, su kuriuo ir susidūrė. Tai buvo automobilis „Volvo“, kuris važiavo neįjungęs jokių šviesų, nebuvo įjungto avarinio signalo. Pirmasis automobilis važiavo įsijungęs artimąsias šviesas. Eismo įvykio metu buvo sužalotas ir sugadintas jam priklausantis automobilis ( t.1, b. l. 66-67);
liudytojo V. Ž. parodymais, kad jis 2017-12-20 apie 17 val., tikslaus laiko neprisimena, važiavo kartu su G. Š. šio automobiliu "Subaru Forester", v/n (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo G. Š., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o kartu važiavęs I. R. sėdėjo ant galinės sėdynės už jo. Važiavo iš Druskininkų į Kauną. Kelio sąlygos buvo normalios, buvo jau sutemę, lietus nelijo. G. automobilį vairavo blaivus, visi buvo prisisegę saugos diržais. G. važiavo apie 90 km/h greičiu. Judėjimas buvo nedidelis. Po to, kai jie pravažiavo Merkinės sankryžą, dar kiek pavažiavus link Kauno, jų automobilis prasilenkė su vienu automobiliu, kuris buvo įjungęs artimus žibintus, o tada tiesiai prieš jų automobilį, t.y. jų eismo juostos pusėje, staiga pamatė tik automobilio valstybinį numerį ir tas automobilis atsitrenkė į jų automobilio priekį. Į jų automobilį atsitrenkęs automobilis važiavo neįjungęs jokių žibintų, nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalų. Iš pradžių jis net nesuprato, kaip ir kodėl tas automobilis atsidūrė priešpriešiais. Eismo įvykio metu nukentėjo G. Š., nei jis, nei I. R. nenukentėjo. Buvo sugadintas G. Š. automobilis. Po eismo įvykio, jau kai išlipo iš automobilio, jis kalbėjo su pirmojo automobilio vairuotoju, kuris pasakė, kad vilko antrąjį automobilį - juodos spalvos automobilį „Volvo". Susidūrimas įvyko tiesiame kelio ruože, automobilio "Subaru", kurį vairavo G. Š., eismo juostoje (t.1, b. l. 127-129 );
liudytojo I. R. parodymais, kad 2017-12-20 apie 17.30 val. jis su draugais G. Š., kuris vairavo automobilį „Subaru Forester“ ir V. Ž. važiavo iš Druskininkų link Kauno. Apie 33 km nuo Druskininkų važiuojant savo eismo juosta ir prasilenkus su priešingos krypties eismo juosta važiavusiu automobiliu „Toyota“, jis pajuto smūgį į jų automobilį „Subaru“. Prieš pat smūgį jis pamatė link G. Š. automobilio artėjantį tamsų daiktą. Tik po smūgio, sustojus automobiliams, paaiškėjo, kad automobilis „Toyota“ lanksčiąja vilktimi tempė automobilį „Volvo“, kuris buvo tempiamas be jokių šviesos signalų, ir priešais jų automobilį išvažiavo į jų eismo juostą. G. Š. vairuojamas automobilis „Subaru Forester“ iki susidūrimo su automobiliu „Volvo“ visą laiką važiavo savo eismo juosta. Jis sėdėjo ant automobilio „Subaru Forester“ galinės sėdynės ir matė, kaip automobilis „Volvo“ įvažiavo į jų eismo juostą ( t.1, b. l. 134);
liudytojo E. K. parodymais, kad 2017-12-20 jam paskambino draugas A. M. ir pasakė, kad sugedo automobilis, važiuojant iš (duomenys neskelbtini). Jis savo automobiliu "Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini), nuvažiavo padėti A. M., kuris su savo automobiliu "Volvo V40", v/n (duomenys neskelbtini) laukė kelyje kažkur už Jiezno. Vairavo blaivus, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, vairavimo stažas yra 32 metai. A. M. pats negalėjo paaiškinti, kas atsitiko automobiliui, bet A. M. automobilio avarinė šviesos signalizacija veikė, plikledžio tą vakarą nebuvo, vairo mechanizmas nebuvo sugedęs, pagrindiniai stabdžiai sugedę nebuvo. Kad vairo mechanizmas ir stabdžiai nebuvo sugedę, jam sakė A. M.. Jis iš pakelio išpakavo naują lanksčią vilktį, kurią pritvirtino prie jo automobilio galo ir prie savo automobilio priekio. Jis važiavo tempdamas A. M. automobilį lėtai, maždaug apie 50 km/h greičiu. A. M. važiavo, įjungęs savo automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Eismo įvykis įvyko jau tamsiu paros metu, buvo gal tarp 17-18 val. Tuo metu nesnigo, nelijo, nebuvo slidu, kelio danga buvo plika, t.y. nepadengta nei ledu, nei kokiu privažinėtu sniegu, ant kelio matėsi vidurio linija. Vairuodamas jis stebėjo automobilį, kurį vilko. Svarbu buvo vairuoti tolygiai, kad per daug neįtemptų virvės ir ši netrūktų, kad A. M. automobilis neatsitrenktų į jo automobilio galą. Jis nežino, kodėl įvyko tas eismo įvykis. Prisimena, kad vienu momentu prasilenkė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ir pajuto, kad trūko tempimo virvė, išgirdo garsą, lyg trenktųsi vienas į kitą automobiliai. Dar truputį pavažiavo į priekį sustojo. A. M. automobilis apgadintas stovėjo toje pačioje pusėje, kurioje važiavo jis ir A. M., o kitoje kelio pusėje buvo kitas apgadintas automobilis „Subaru“. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo, jo automobilis nebuvo apgadintas, nukentėjo A. M. ir automobilio "Subaru" vairuotojas ( t.1, b. l. 139-141).
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjo Nerijaus Bimbirio tarnybiniu pranešimu, kad 2017 m. gruodžio 20 d. apie 17.30 val. Varėnos rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 75 km 180 m, automobilis “Volvo V40”, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M., kurį lanksčia vilktimi vilko E. K. vairuojamas automobilis “Toyota Avensis”, v/n (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė iš priekio priešinga eismo kryptimi važiavusiu automobiliu “Subaru Forester”, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Š., eismo įvykio metu automobilio buvo sužalotas A. M. ir G. Š. (t.1, b.l. 25-26).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2017-12-20 protokolo duomenimis, apžiūrint įvykio vietą kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 75,180 km po eismo įvykio ( t.1, b. l. 27-49);
Papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kai 2018-04-25 buvo apžiūrėtas kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožas nuo 75,050 km iki 75,300 km (t.1, b. l. 50-57).
Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, buvusias 2017-12-20 Varėnos r. ( t.1, b. l. 60-61).
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Evaldo Didiko 2017-12-20 tarnybiniu pranešimu, kad 2017-12-20 po eismo įvykio, patikrinus alkotesteriu, nustatyta, jog automobilio "Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. K. ir automobilio "Volvo V40", v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. yra blaivūs ( t. 1, b. l. 62).
Alytaus apskrities VPK reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. Ž. 2017-12-20 tarnybinis pranešimas, kad 2017-12-20 po eismo įvykio, patikrinus alkotesteriu, nustatyta, jog automobilio "Subaru Forester", v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. Š. yra blaivus ( t.1, b. l. 63).
Daikto - lanksčiosios vilkties dalies, kurią pateikė E. K., apžiūros protokolo duomenimis ( t. 1, b. l. 144-148).
Automobilio "Subaru Forester", v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu ( t. 1, b. l. 154-163). Automobilis priklauso G. Š. ( t. 1, b. l. 151), techninė apžiūra atlikta 2016-07-01 ( t. 1, b. l. 152), draustas UADB "ERGO LIETUVA" ( t. 1, b. l. 153).
Automobilio "Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu ( t. 1, b. l. 168-176). Automobilis priklauso E. K. ( t. 1, b. l. 164,165), techninė apžiūra atlikta 2017-04-07 (t.1, b. l. 166), draustas draudimo bendrovėje "COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. V. Insurance Group" Lietuvos filiale ( t. 1, b. l. 167).
Automobilio "Volvo V40", v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu ( t. 1, b. l. 187-196). Automobilis priklauso A. M. ( t. 1, b. l. 181, 182, 185), techninė apžiūra atlikta 2017-08-14 ( t. 1, b. l. 183, 186), draustas UADB "ERGO LIETUVA" ( t. 1, b. l. 184).
Specialisto, atlikusio eismo įvykio tyrimą, išvada Nr. 11-945(18), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad automobilio "Volvo V40" vairavimo sistemoje būtų buvę kokių nors gedimų, galėjusių turėti priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilis "Subaru Forester" savo kairiojo šono priekine dalimi turėjo smūginį sąlytį su automobiliu "Volvo V40", šio susidūrimo metu smūgis teko į automobilio "Volvo V40" kairiojo šono priekinę dalį, o tarp automobilio "Subaru Forester" priekinės dalies menamos plokštumos ir automobilio "Volvo V40" kairiojo šono menamos plokštumos buvo didelis smailas kampas. Automobilių "Subaru Forester" ir "Volvo V40" susidūrimas įvykio kelio Antakalnis- Jieznas-Alytus-Merkinė važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, automobiliui "Subaru Forester" važiuojant kelio važiuojamosios dalies dešine puse, o automobiliui "Volvo V40" važiuojant kelio važiuojamosios dalies eismo juosta, skirta važiuoti nuo Merkinės link Alytaus. Žiūrint kelio kryptimi nuo Merkinės link Alytaus, automobiliai "Volvo V40" ir "Subaru Forester" susidūrė kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, o kelio ilgio atžvilgiu- prieš automobilio "Subaru Forester" eismo įvykio vietoje likusio 21,8 m ilgio priekinio dešiniojo rato šoninio slydimo pėdsako pradžią. Žiūrint kelio kryptimi nuo Alytaus link Merkinės, t.y. automobilių "Toyota Avensis" ir "Volvo V40" važiavimo kryptimi, buvusioje kelio eismo situacijoje transporto priemonių susidūrimo metu automobilis "Toyota Avensis" važiavo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto negu velkamasis automobilis "Volvo V40", o tarp automobilių "Toyota Avensis" ir "Volvo V40" buvo lanksčios vilkties ilgio atstumas. Automobilį "Volvo V40" lanksčia vilktimi velkantis automobilis "Toyota Avensis" važiavo, tikėtina, 74 km/h greičiu. Prieš pat susidūrimą automobilis "Volvo V40" judėjo, tikėtina, 74 km/h greičiu. Prieš pat susidūrimą automobilis "Subaru Forester" judėjo, tikėtina, 90 km/h greičiu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "Volvo V40" vairuotojas A. M. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu "Subaru Forester", važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto, ir neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "Subaru Forester" vairuotojas G. Š. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu "Volvo V40". Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "Toyota Avensis" vairuotojas E. K. neturėjo techninės galimybės išvengti automobilių "Volvo V40" ir "Subaru Forester" susidūrimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "Volvo V40" vairuotojo A. M. veiksmai- nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir tokiu būdu sudarė kliūtį jam iš priekio priešinga kryptimi važiuojančio automobilio "Subaru Forester" judėjimui,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nėra pagrindo teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "Subaru Forester" vairuotojo G. Š. veiksmai techniniu požiūriu būtų buvę nepriimtini ir būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "Toyota Avensis" vairuotojo E. K. veiksmai - lanksčia vilktimi vilkdamas automobilį "Volvo V40", važiuodamas, tikėtina, 74 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 50 km/h važiavimo greitį,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu, nes jis negalėdamas visiškai kontroliuoti velkamosios transporto priemonės judėjimo trajektorijos, neturėjo techninės galimybės išvengti automobilių "Volvo V40" ir "Subaru Forester" susidūrimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "Volvo V40" vairuotojo A. M. veiksmai- nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir tokiu būdu sudarė kliūtį jam iš priekio priešinga kryptimi važiuojančio automobilio "Subaru Forester" judėjimui- techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. ( t. 2, b. l. 19-29)
Specialisto, atlikusio automobilio "Volvo V40", v/n (duomenys neskelbtini) tyrimą, išvada Nr. 11-1332(18), kurioje nurodyta, kad, įjungus automobilio gabaritinių šviesų jungiklį, priekiniame dešiniajame žibinte buvusi gabaritinių šviesų lemputė nešviečia, o nustatyti, kodėl nei į priekinio dešiniojo gabaritinių šviesų žibinto, nei į priekinio kairiojo gabaritinių šviesų žibinto lemputės lizdą elektros srovė nepatenka, negalima. Įjungus artimųjų šviesų jungiklį, į priekinio kairiojo artimųjų šviesų žibinto lemputės laidus elektros srovė patenka, priekiniame dešiniajame žibinte buvusi artimųjų šviesų lemputė nešviečia, o nustatyti, kodėl į priekinio dešiniojo artimųjų šviesų žibinto lemputės lizdą elektros srovė nepatenka, negalima. Įjungus tolimųjų šviesų jungiklį, priekiniame dešiniajame žibinte buvusi tolimųjų šviesų lemputė šviečia, o nustatyti, kodėl į priekinio kairiojo tolimųjų šviesų žibinto lemputės lizdą elektros srovė nepatenka, negalima. Įjungus avarinės šviesos signalizacijos jungiklį, šviečia priekiniame dešiniajame posūkio žibinte buvusi posūkių šviesų lemputė, o nustatyti, kodėl į priekinio kairiojo posūkio šviesų žibinto lemputės maitinimo laidą elektros srovė nepatenka, negalima. Įjungus dešiniojo posūkio signalo jungiklį, šviečia priekiniame dešiniajame žibinte buvusi- posūkių šviesų lemputė. Nustatyti, kodėl, įjungus kairiojo posūkio signalo jungiklį, į priekinio kairiojo posūkio šviesų žibinto lemputės maitinimo laidą elektros srovė nepatenka, negalima. Automobilio "Volvo V40" priekiniai kairės pusės žibintai neveikia, nes jie buvo sudaužyti eismo įvykio metu. Nustatyti, dėl kokios priežasties ir kada ( iki eismo įvykio, eismo įvykio metu, ar po eismo įvykio) įvyko gedimai automobilio "Volvo V40" priekinių dešiniųjų žibintų ( gabaritinių, artimųjų) ir priekinių kairiųjų žibintų ( gabaritinių, tolimųjų, posūkio signalo-avarinės šviesos signalizacijos) elektros tiekimo grandinėse, negalima. Automobilio "Volvo V40" priekiniai kairės pusės žibintai neveikia, nes jie buvo sudaužyti eismo įvykio metu. Nustatyti, ar gedimai automobilio "Volvo V40" priekinių dešiniųjų žibintų (gabaritinių, artimųjų) ir priekinių kairiųjų žibintų (gabaritinių, tolimųjų, posūkio signalo-avarinės šviesos signalizacijos) elektros tiekimo grandinėse, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, negalima ( t. 2, b. l. 30-34).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 217/2018, kurioje nurodyta, kad G. Š. kliniškai nustatyta kairės pėdos III-IV padikaulių lūžimas, kairės pėdos V piršto išnirimas, krūtinės sumušimas. Sužalojimai padaryti, veikiant kietais, bukais, žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, galėjo būti padaryti nurodytu laiku nurodyto eismo įvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pėdos III-IV padikaulių lūžimo, kairės pėdos V piršto išnirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. ( t. 1, b. l. 92-93).
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 281 straipsnį kilti yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtina nustatyti, ar kaltinamasis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus kelių eismo taisyklių punktus. BK 281 straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbūs kelių eismo taisyklių reikalavimai. Įvertinus ir išnanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. pažeidė KET 9 punkto, 99 punkto, 119 punkto reikalavimus, o būtent:
-eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas);
-eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse (KET 99 punktas);
-vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto KET 119 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamo eismo įvykio kilimą lėmė KET 99, 119 punktų reikalavimu pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių XXVIII skyriuje reglamentuota transporto priemonių vilkimo tvarka, numatyti draudimai. Kaltinamajam A. M. nėra pareikšti kaltinimai, kad jis pažeidė transporto priemonių vilkimo tvarką, nesilaikė nustatytų draudimų. Byloje nenustatytos aplinkybės ir nėra surinkta įrodymų, kad velkamojo automobilio “Volvo V40”, v/n (duomenys neskelbtini) buvo sugedęs vairo mechanizmas, sugedę pagrindiniai stabdžiai, kad buvo velkama lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“ ir pan. Atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi šio skyriaus reikalavimų yra numatyta velkančiosios transporto priemonės vairuotojui (KET 218 punktas).
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, priežastinis ryšis yra vienas iš sudėties požymių, kuris turi būti nustatytas byloje. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Remiantis šia priežastinio ryšio nustatymo taisykle, eliminavus iš įvykių sekos nustatytus kaltinamojo A. M. pažeidimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, būtent nevažiavo dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tokiu būdu sudarydamas kliūtį iš priekio priešinga eismo kryptimi važiavusio automobilio ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, akivaizdi išvada, kad tokiu atveju eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad A. M. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis.
Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje gali būti padaroma tik kaltininkui veikiant neatsargiai, t.y. nusikalstama veika padaroma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jei ją padaręs asmuo nesupranta daromos veikos rizikingumo ir nenumato, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatytos pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Įvykio metu kaltinamasis A. M. vairavo transporto priemonę, todėl jo pareiga veikti pagal KET ir numatyti galimas pasekmes teismui abejonių nekelia.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam G. Š. kliniškai nustatyta kairės pėdos III-IV padikaulių lūžimas, kairės pėdos V piršto išnirimas, krūtinės sumušimas, t.y. sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pėdos III-IV padikaulių lūžimo, kairės pėdos V piršto išnirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kaltinime nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d.2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. M. praeityje neteistas, už administracinius nusižengimus nebaustas (t.2, b.l. 88), jis dirba ir turi legalias pajamas, į psichiatrinio kabineto ir priklausomybių ligų įskaitas neįrašytas.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje yra numatytos bausmės rūšys: bauda; areštas; laisvės atėmimas.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė (rūšimi ar dydžiu), nei įtvirtinta sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei skirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-209-222/2018).
Kaltinamasis A. M. praeityje nėra teistas, dirbantis asmuo, socialiai motyvuotas, kuris laikosi bendro gyvenimo nuostatų. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuotų kaltinamąjį. Dėl to už pirmą kartą teisiamam asmeniui už padarytą neatsargų nusikaltimą, kai nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra jokio pagrindo parinkti ir skirti arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam bauda, kaip bausmė, būtų aiškiai per griežta bausmė, kadangi jo gaunamos pajamos yra minimalios pragyvenimui (gauna apie 400-500 Eur), kaltinamasis nurodė, kad rūpinasi nusenusia motina. Pagal BK 47 straipsnio nuostatas už už neatsargų nusikaltimą numatytas baudos dydis nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Pagal pateiktus įrodymus kaltinamasis turi vieno kambario butą (t.2, b.l. 194). Pagal pateiktą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį A. M. po eismo įvykio įsigijo kitą transporto priemonę (1500 Eur vertės), sudarydamas vartojimo kredito sutartį ( t.3, b.l. 49), o tokios aplinkybės taip pat patvirtina jo sunkią turtinę padėtį. Dėl sunkios turtinės padėties kaltinamajam būtų sunku sumokėti net ir įstatymo numatytą minimalią baudą.
Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra teismo diskrecija. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam A. M. parinktina ir skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis – civilinis ieškovas G. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 781.35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys buvo pareikštas civiliniam atsakovui E. K. ir ADB Gjensidige ( t.1, b.l. 96).
Vėliau nukentėjusysis – civilinis ieškovas G. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 57.79 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys buvo pareikštas civiliniam atsakovui A. M. ir ADB Gjensidige ( t.2, b.l. 196-199).
Teisiamajame posėdyje iki įrodymų tyrimo pradžios, civilinis ieškovas G. Š. patikslino ieškinį, prašydamas priteisti 660.20 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo, nurodant 157.79 Eur netektų pajamų, darbo užmokesčio už 2 mėnesius turėtos gauti pajamos - 691.60 Eur, gauta – 160.20 Eur. Nurodyta jo transporto priemonės vardinė vertė – 2700 Eur; nustatyta likutinė vertė – 556 Eur, padarytos žalos skirtumas - 2144 Eur. Papildomai civilinis ieškovas nenurodė kuriam civiliniam atsakovui reiškia ieškinį.
Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas G. Š. palaikė patikslintą ieškinį ir prašė tenkinti, priteisti 2804.20 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE atstovas advokatas J. S. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, t.y. dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, negautų pajamų už laikino nedarbingumo laikotarpį, transporto priemonės likutinę vertę – 2000 Eur,dėl civilinio ieškovo G. Š. negautų pajamų už automobilio nuomą už du mėnesius. Jis nurodė, kad žalos atlyginimas turi būti priteistas lygiomis dalimis tiek ir iš civilinio atsakovo ADB Gjensidige, t.y. transporto priemonės Toyota Avensis, v.nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudiko.
Kaltinamasis A. M. nurodė, kad civilinį ieškinį turėi atlyginti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas.
Civilinis atsakovas ADB Gjensidige pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį šios bendrovės atžvilgiu atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad pagal surinktus įrodymus byloje ADB Gjensidige nekilo civilinė atsakomybė, kadangi tik vairuotojo A. M. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu įvykiu.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos ir kt. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 5 dalis numato pagal kurios transporto priemonės (velkančios ar velkamos) draudimo sutartį yra išmokama išmoka dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, o būtent, kad išmoka dėl velkama transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad tiriamoje kelio eismo situacijoje automobilio "Toyota Avensis" vairuotojas E. K. neturėjo techninės galimybės išvengti automobilių "Volvo V40" ir "Subaru Forester" susidūrimo. Byloje nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kad tik dėl automobilio "Volvo V40" vairuotojo A. M. veiksmų - nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir tokiu būdu sudarė kliūtį jam iš priekio priešinga kryptimi važiuojančio automobilio "Subaru Forester" judėjimui, ir turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio "Toyota Avensis" vairuotojo E. K. veiksmai - lanksčia vilktimi vilkdamas automobilį "Volvo V40", važiuodamas, tikėtina, 74 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 50 km/h važiavimo greitį, buvo nepriimtini, tačiau neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu, nes jis negalėdamas visiškai kontroliuoti velkamosios transporto priemonės judėjimo trajektorijos, neturėjo techninės galimybės išvengti automobilių "Volvo V40" ir "Subaru Forester" susidūrimo.
Byloje nenustatytos aplinkybės, kad velkamas automobilis „Volvo V40" išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ar šis išvažiavimas buvo sąlygotas velkančio automobilio "Toyota Avensis" vairuotojo veiksmais. Kaltinamasis A. M. prarado vairuojamo (velkamo) automobilio kontrolę jį valdyti dėl savo neatidumo (savo veiksmų), kai nukreipė dėmesį nuo kelio (velkančiojo automobilio), t.y. jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ( KET 9 punktas).
Kaip jau buvo nurodyta nuosprendyje, byloje nenustatytos aplinkybės kad velkamojo automobilio “Volvo V40”, buvo sugedęs vairo mechanizmas, sugedę pagrindiniai stabdžiai.
KET 94 punktas numato, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis. Kaltinamasis A. M. nurodo, kad jo velkamoje transporto priemonėje buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Specialisto pateiktoje išvadoje nurodyta, kad nustatyti, ar gedimai automobilio "Volvo V40" priekinių dešiniųjų žibintų (gabaritinių, artimųjų) ir priekinių kairiųjų žibintų (gabaritinių, tolimųjų, posūkio signalo-avarinės šviesos signalizacijos) elektros tiekimo grandinėse, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, negalima.
KET 131.6 papunktis numato, kad velkant lanksčia vilktimi – galima važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Tai, kad automobilio "Toyota Avensis", vairuojamas E. K. vilko automobilį „Volvo V40“ 74 km/h greičiu yra pateikta tik tikėtina specialisto išvada. Transporto priemonės važiavimo greitis nustatomas naudojant technines priemones (pvz., radiolakaciniu, lazeriniu transporto priemonės važiavimo greičio prietaisu ir pan.). Tiek E. K., tiek A. M. neigia važiavę nurodytu 74 km/h greičiu. Pagal surinktus ir ištirtus įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad velkama transporto priemonė viršijo leistiną greitį.
TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Draudiko prievolei pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąją draudimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsirasti yra būtina sąlyga – draudėjo, transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė.
Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio civilinė atsakomybė tenka transporto priemonės ‚Volvo V40“ vairuotojui A. M., t. y. kad būtent dėl šio vairuotojo veiksmų įvyko eismo įvykis ir atsirado žala. Net ir tuo atveju, vertinant, kad automobilio "Toyota Avensis", vairuojamo E. K. veiksmai vilko automobilį „Volvo V40“ 74 km/h greičiu, nepriimtini ir pažeidžiantys KET reikalavimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad šie veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju neatsirado pareiga ADB Gjensidige mokėti draudimo išmoką.
TPVCADĮ 19 straipsnio 6 dalis numato, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Būtent civiliniam ieškovui tenka pareiga įrodyti patirtos žalos dydį.
Civilinis ieškovas G. Š. įrodinėja, kad žalos dydis dėl jo automobilio Subaru Forester v.nr.(duomenys neskelbtini) sudaro 2144 Eur.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad civiliniam ieškovui dėl transporto priemonės sugadinimo padaryta 2000 Eur žala. Tai pagrindžiama šiomis aplinkybėmis:
1.Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus ir t.t. Šio įstatymo pagrindu civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, grindžiant savo reikalavimą;
2.sugadintos transporto priemonės vertę civilinis ieškovas nustatinėjo pagal viešai skelbiamus duomenis , t.y. automobilio Subaru Forester, 2000 m. gamybos palyginamus objektus. Tačiau šie palyginimai objektyviai neatspindi sugadinto automobilio vertės palyginimo, kai nėra lyginami išplėstiniai automobilių duomenys (pvz., salono komplektacija, įrengtos saugos priemonės ir t.t.);
3.2016-01-01 civilinis ieškovas sudarydamas automobilio Subaru Forester nuomos sutartį, nustatė automobilio vertę – 2000 Eur. Eismo įvykis įvyko 2017-12-20, t.y. praėjus beveik dviems metams. Kiekvienas daiktas turi savybę nusidėvėti (nusidėvėjimas – daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį). Taigi praėjus nurodytam laikotarpiui daikto vertė sumažėjo, nes nepateikta įrodymų, kad daikto savybės buvo pagerintos.
Civilinio ieškovo atstovas pripažino civilinį ieškinį dėl G. Š. negautų pajamų už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-12-23 iki 2018-02-26 – 194.66 Eur (t.3, b.l. 50-51), bei nuostolių, kuriuo patyrė G. Š. pagal 2016-01-01 Nr.2016-01/02 automobilio nuomos sutartį – 500 Eur, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai.
Civilinio ieškovo atstovas pripažino 2000 Eur neturtinės žalos reikalavimą.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.
Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio ir detalizuoti teismų praktikos. Pagal pastaruoju metu formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, 2000 Eur suma yra arčiau maksimaliai priteistinos sumos.
Kaltinamasis A. M. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis "Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini), grąžintas saugoti savininkui E. K.. ( t.1, b. l. 178-180); automobilis "Subaru Forester", v/n (duomenys neskelbtini) saugomas Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK kieme, M. K. Čiurlionio g. 53, Varėnos m. ( t.1, b. l. 154-163); automobilis "Volvo V40", v/n (duomenys neskelbtini) saugomas Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK kieme, M. K. Čiurlionio g. 53, Varėnos m. ( t.1, b. l. 187-196 ); lanksčiosios vilkties dalis saugoma Alytaus apskrities VPK, kvitas Nr. 003159. ( t.1, b. l. 150). Automobiliai grąžintini jų savininkams, o vilkties dalis sunaikintina ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).
Kaltinamajam 2018-11-14 tyrėjos nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 2, b. l. 112-114), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus esant kaltam, taikytinos BK 64 ¹ straipsnio 1,2 dalių nuostatos ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį jam paskirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad A. M. paskirtas laisvės apribojimas keturiems (4) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, A. M. paskirti įpareigojimą - dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą vykdyti keturis (4) mėnesius.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 302912288, buveinė: Geležinio Vilko g. 6A,LT-03507 Vilnius) civiliniam atsakovui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus šešiasdešimt šešis centus ( 194.66 Eur) negautų pajamų už laikino nedarbingumo laikotarpį, penkis šimtus eurų (500 Eur) patirtų nuostolių pagal automobilio nuomos sutartį, du tūkstančius eurų (2000 Eur) žalos dėl automobilio sugadinimo, viso 2694.66 Eur turtinės žalos atlyginimo, du tūkstančius eurų (2000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, viso 4694.66 Eur.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį "Subaru Forester", v/n (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK kieme (M. K. Čiurlionio g. 53, Varėnos m.), grąžinti savininkui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį "Volvo V40", v/n (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK kieme (M. K. Čiurlionio g. 53, Varėnos m.), grąžinti savininkui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - lanksčiosios vilkties dalį saugomą Alytaus apskrities VPK, kvitas Nr. 003159, kaip menkavertį daiktą sunaikinti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.