Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 10 d.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinio sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-05-07 iki 2015-03-10.

Nuspręsta kardomąją priemonę – sėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesas dėl J. (J.) Š. civilinio ieškinio nutrauktas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. S. priteista 875,12 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo atmestas.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: popierinį paketą su vyriška rankine, kurioje yra užrašų knygutė, dokumentų dėklas su nuolaidų kortelėmis „Norfa“, „Maxima“, „Mano Rimi“, DNB ir „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, išduotomis V. S. vardu, popierine „Swedbanko“ atminties kortele, plastikine „Swedbanko“ kliento kodų kortele, popierinėmis dviem vizitinėm kortelėm, žiebtuvėliu „Kost“, rašikliu, „Flo-Gel 0.5 mm“; polietileninį paketą Nr. 264285 su 0,7 l talpos buteliu su žalios spalvos etikete „Žalios devynerios“; polietileninį paketą Nr. 160693 su stikliuku su ąsele; 3 vokus su DNR konteineriais; voką su cigaretės nuorūka – sunaikinti; kartoninę dėžutę su pistoletu „ZORAKI“ mod. 914, dviem pistoleto dėtuvėm, dviem tūtelėm, gumine kulka išimta iš nukentėjusiojo kūno, gumine kulka iš pistoleto vamzdžio - konfiskuoti ir perduoti LR Ginklų fondui; asmens tapatybės kortelę – grąžinti jos savininkui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 7 d., nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, priklausančio M. Š., virtuvėje grasino nužudyti M. Š. ir J. (J.) Š. ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, o būtent - pasakęs M. Š.: „Jus reikia žudyti - iš pradžių „Ryžiką“, po to ir tave“, ištraukė iš savo drabužių daiktą, panašų į pistoletą ir atitraukęs jo užraktą, nuėjo į kambarį, kuriame tuo metu ant lovos gulėjo J. Š. bei pastarajam pasakęs: „Dabar, „Ryžikai“, aš tave nužudysiu“, patraukė daikto, panašaus į pistoletą užraktą ir pakėlęs pistoletą, nusitaikė į J. Š., tuo sudarydamas pakankamą pagrindą M. Š. ir J. Š. manyti, kad jiems gali būti atimta gyvybė ar sunkiai sutrikdyta sveikata.

V. S. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 7 d., nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), priklausančiame M. Š., tyčia, taikydamasis į gulintį lovoje J. Š., iššovė iš pistoleto „ZORAKI“ vieną šūvi, pataikydamas J. Š. į dešiniąją akį ir padarydamas pastarajam kiaurinę šautinę dešinio viršutinio voko - antakio žaizdą ir kiauryminį šautinį dešinės akies obuolio sužalojimą su akiduobės apatinės sienelės lūžiu, su akiduobėje įstrigusiu sviediniu (plastikiniu šratu) ir su akies vidinių terpių iškritimu, prarandant regėjimą dešine akimi, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. Š. sveikatą.

V. S. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilnius, (duomenys neskelbtini), būdamas prie Kalvarijų turgaus, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, sumokėjęs 40 Lt (11,58 Eur), neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą, ­perdirbtą fabrikinės gamybos 9 mm kalibro 914 modelio dujinį pistoletą „ZORAKI“, kuriame savadarbiu būdu pašalinta vamzdžio kanalo pertvara, pritaikant jį šaudyti 9 mm kalibro pistoletų šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat artimais vamzdžio kanalo skersmeniui kietais sviediniais, įdedant juos į vamzdį ir naudojant jų iššovimui 9 mm kalibro pistoletų dujinius arba garsinius šovinius ir šaudmenis - 9 vnt. 9 mm kalibro fabrikinės gamybos šovinius, kuriuos neturėdamas leidimo nešiodamasis savo drabužių kišenėje, gabeno ir laikė su savimi iki 2014 m. gegužės 7 d., kol šaunamasis ginklas su penkiais šaudmenimis dėtuvėje bei vienu šaudmeniu pistoleto šovinio lizde buvo paimti J. Š., M. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bei su dar vienu šoviniu, rastu minėtame bute - perduoti policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti švelnesnę bausmę, taip pat pritaikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkinamas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko taip pat buvo neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam V. S. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 63 str. 1 d., jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnis numato du už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių bendrinimo būdus: bausmių sudėjimą ir bausmių apėmimą. BK 63 str. 5 d. numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes bendrina bausmių sudėjimo būdu.

Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012; 2K-144-489/2015).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d., padarė vieną po kitos, toje pačioje vietoje, beveik tuo pačiu metu, BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtyje įtvirtintus veiksmus, t. y. fizinio smurto panaudojimą, dėl ko nukentėjusiajam J. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atlikdamas tuoj po to, kai grasino nužudyti M. Š. ir J. Š. ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą (BK 145 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad tiek psichinė, tiek fizinė agresija prieš nukentėjusiuosius buvo panaudota po to, kai tarp V. S. ir M. Š. bei J. Š. kilo konfliktas, darytina išvada, jog visi nuteistojo V. S. nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikti veiksmai buvo nukreipti bendram sumanymui įgyvendinti. Tokie V. S. veiksmai leidžia konstatuoti, kad byloje nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d., sutaptis yra ideali. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam V. S. pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. paskirtas bausmes tarpusavyje, turėjo vadovautis ne BK 63 str. 4 d., o BK 63 str. 5 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, ir taikyti V. S. paskirtų bausmių apėmimo principą, t. y. griežtesne bausme apimti švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam V. S. skiriant subendrintą bausmę turi būti vadovaujamasi ir BK 63 str. 6 d. nuostatomis, kur numatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., V. S. pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. paskirta subendrinta bausmė bei pagal BK 253 str. 1 d. paskirta bausmė bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nors padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkus nusikaltimas (BK 145 str. 1 d.), apysunkis nusikaltimas (BK 253 str. 1 d.), sunkus nusikaltimas (BK 135 str. 1 d.), tačiau V. S. pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinus bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nėra pagrindo teigti, kad šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. V. S. paskirtą subendrintą bausmę bei pagal BK 253 str. 1 d. paskirtą bausmę bendrinti apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo pritaikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams objektyviai atskleisti visas aplinkybes bei labai gailėjosi įvykdęs šias veikas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla nebuvo nagrinėjama nei pagreitinto proceso tvarka, nei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. V. S. nesutiko, kad teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 2, b. l. 54-55). Šioje byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas ir priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis V. S. dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino savo kaltę, negali būti laikoma pakankamu pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę remiantis BK 64¹ straipsniu. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik tiems asmenims, kurie atitinka BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas sąlygas.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. gegužės 12 d. buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22.) TPA-1487, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 57,90 Eur iš nuteistojo V. S.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Anton Kviatkovskij nuteistajam V. S. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. S. atmetamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko taip pat buvo neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. S. pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. S. pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. paskirtą subendrintą bausmę bei pagal BK 253 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.