- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2-1091-178/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00550-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- Ž. M., A. B., S. B., R. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Negresko Investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra, J. Z., T. S., V. J., P. S., S. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Ž. M., A. B., S. B. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų Ž. M., A. B., S. B. ir R. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Negresko Investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl nuosavybės teisės į butus ir automobilių statymo vietas pripažinimo ir hipotekos panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus apygardos prokuratūra, J. Z., J. Z., T. S., V. J., P. S. ir S. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio rūšinio teismingumo. Ieškovai Ž. M., A. B., S. B. ir R. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Negresko Investicijos“ ir UAB „Conresta“, prašydami:
pripažinti ieškovui Ž. M. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);panaikinti UAB „Conresta“ 2015 m. balandžio 23 d. įregistruotą hipoteką butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);pripažinti ieškovui Ž. M. nuosavybės teisę į 1/42 negyvenamąją patalpą – automobilių stovėjimo aikštelę, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);panaikinti UAB „Conresta“ 2015 m. balandžio 23 d. įregistruotą hipoteką 1/42 negyvenamajai patalpai – automobilių stovėjimo aikštelei, pažymėtai Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini);pripažinti ieškovams A. B. ir S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);panaikinti UAB „Conresta“ 2015 m. balandžio 23 d. įregistruotą hipoteką butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);pripažinti ieškovams A. B. ir S. B. bendrosios nuosavybės teisę į 1/42 negyvenamąją patalpą – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);panaikinti UAB „Conresta“ 2015 m. balandžio 23 d. įregistruotą hipoteką 1/42 negyvenamajai patalpai – automobilių stovėjimo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini);pripažinti R. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);panaikinti UAB „Conresta“ 2015 m. balandžio 23 d. įregistruotą hipoteką butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);pripažinti ieškovui R. P. nuosavybės teisę į 1/42 negyvenamąją patalpą – automobilių stovėjimo aikštelę, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);panaikinti UAB „Conresta“ 2015 m. balandžio 23 d. įregistruotą hipoteką 1/42 negyvenamajai patalpai – automobilių stovėjimo aikštelei, pažymėtai Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini);priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovų pagrindiniai reikalavimai yra pripažinti jiems nuosavybės teises į jų pagal su atsakove UAB „Negresko Investicijos“ sudarytas preliminarias statomo buto pirkimo – pardavimo sutartis įsigytus butus bei pagal su atsakove UAB „Negresko Investicijos“ sudarytas preliminarias statomos parkavimo vietos sutartis įsigytas automobilių stovėjimo aikšteles. Iš ieškinyje nurodytų argumentų matyti, kad ieškovai yra sumokėję atsakovei UAB „Negresko Investicijos“ sutartyse sutartas kainas, o atsakovė ieškovams perdavė naudoti ir valdyti ginčo butus ir automobilių stovėjimo aikšteles. Teismo vertinimu, ieškovai, reikšdami nurodyto pobūdžio reikalavimus, siekia modifikuoti sudarytas preliminariąsias sutartis, t. y. jie siekia nuosavybės teisės įforminimo, tačiau patenkinus tokį reikalavimą ieškovai daugiau turto, nei turi šiuo metu, neįgis, jų turtinė padėtis nepasikeis, kadangi ieškovai ginčo turtą valdo ir naudojasi juo jau nuo 2016 metų. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog ieškovų reiškiami reikalavimai nelaikytini turtiniais, todėl jų ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai (toliau – apeliantai) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai traktavo apeliantų faktinius reikalavimus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliantai pareikštais reikalavimais siekia įgyti į ginčo objektus nuosavybės teisę, ginčija atsakovių daiktinę teisę – butų ir automobilių stovėjimo vietų nuosavybės teisę. Nepagrįstas teismo argumentas, kad daugiau turto apeliantai neįgis ir jų turtinė padėtis nepasikeis, nes patenkinus ieškinį apeliantai įgis nuosavybės teise ginčo turtą, atitinkamai ir jų turtinė padėtis pasikeis.Apeliantai A. ir S. B. reikalauja ne tik pripažinti nuosavybės teisę į butą, kuriuo šiuo metu naudojasi, bet ir pripažinti nuosavybės teisę, į bet kurią kitą automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi pagal parkavimo sutartį Nr. 3 automobilio stovėjimo aikštelė atsakovės buvo parduota kitiems pirkėjams.Daiktinių teisių pagrindas yra ne tik teismo nutartyje minimas naudojimasis bei valdymas, bet ir laisvas disponavimas turtu.Kiekvieno apelianto reikalavimas dėl daiktinių teisių į turtą atskirai viršija 43 500 Eur sumą, todėl yra teismingi apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta – nagrinėjamu atveju byla teisminga Vilniaus apygardos teismui (CPK 85 str. 1 d. 9 p., 27 str. 1 p., 31 str., 33 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte (ieškinio padavimo dienai aktuali redakcija) yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantų paduotą ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, konstatavęs, kad reiškiamais reikalavimais apeliantai siekia modifikuoti sudarytas preliminariąsias sutartis, todėl tokie reikalavimai nelaikytini turtiniais. Su šiais teismo argumentais apeliantai nesutinka, su jais neturi pagrindo sutikti ir apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), nuo kurio priklauso civilinės bylos teismingumas. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas turtiniu ar neturtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio – kyla ginčo išsprendimo atveju.Iš pareikšto ieškinio matyti, kad apeliantai siekia pripažinti jiems nuosavybės teises į jų pagal su atsakove UAB „Negresko Investicijos“ sudarytas preliminariąsias statomo buto pirkimo – pardavimo sutartis įsigytus butus bei sudarytas preliminariąsias statomos parkavimo vietos sutartis įsigytas automobilių stovėjimo aikšteles. Šiuo metu apeliantai yra sumokėję atsakovei UAB „Negresko Investicijos“ sutartyse sutartas kainas, bet ginčo butus bei automobilių stovėjimo aikšteles tik valdo ir naudoja, bet dėl to nuosavybės teisė į šį turtą jiems neatsiranda. Taigi, darytina išvada, kad iš esmės pagal pareikštų reikalavimų turinį ir jų galimo tenkinimo padarinius apeliantai jais siekia turtinės naudos – nuosavybės teisių pripažinimo į turtą, o ne, kaip nurodė teismas, sutarčių modifikavimo. Nors apeliantai ir neprašo konkretaus turto priteisimo, tačiau kaip minėta, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie keičia asmens turtinę padėtį. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patenkinus ieškinio reikalavimus apeliantai daugiau turto nei turi šiuo metu neįgis ir jų turtinė padėtis nepasikeis. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja šios nutarties 10 punkte nurodytiems kasacinės instancijos teismo išaiškinimams, pagal kuriuos „turtinis ginčas“ aiškinamas kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, t. y. kai pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė.Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų reiškiami reikalavimai yra neturtiniai.Iš pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad kiekvieno apelianto reikalavimas atskirai viršija 43 500 Eur sumą (nutarties 8 punktas), todėl pareikštas ieškinys yra teismingas apygardos teismui. Atsižvelgiant į ginčijamo nekilnojamojo daikto buvimo vietą, apeliantų ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (ieškinio padavimo dienai aktuali redakcija CPK 27 str. 1 p., 31 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti apeliantų ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.