- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- eI-1173-790/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ministro) 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 3P-138 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorės I. Š. nušalinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas). Pareiškėja skunde nurodo, kad jai 2017 m. gruodžio 4 d. buvo įteiktas Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ŽŪM) pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 19P-87. Skundžiamu įsakymu ji buvo nušalinta nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui, nes pranešime nurodytos aplinkybės turi galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, dėl to pareiškėja gali būti atleista iš tarnybos, be to, gauta informacija, kad pareiškėja, toliau eidama pareigas, gali trukdyti ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą. Pareiškėja mano, kad nebuvo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų sąlygų ją nušalinti nuo pareigų. Pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėja nurodo daugiau nei 14 metų dirbanti valstybės tarnyboje, jai nebuvo taikyta jokia tarnybinė nuobauda. Tačiau dėl vykstančios Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) pertvarkos pareiškėjai nuo 2017 m. rugsėjo mėn. įteikti net trys pranešimai apie įtarimą padarius tarnybinius nusižengimus. Tai rodo, kad pareiškėjai siekiama daryti spaudimą. Pareiškėja turi mažamečių vaikų. Pareiškėjos manymu, šios aplinkybės lemia, kad nušalinimas nuo pareigų galimas tik esant akivaizdžioms aplinkybėms apie padarytą itin šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodyti konkretūs pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė tarnybinis nusižengimas, nenurodomi teisės aktų pažeidimai, kuriuos pareiškėja galimai pažeidusi. Pranešime taip pat nurodoma, kad pareiškėjai duoti pavedimai buvo vykdomi ne pilna apimtimi, tačiau nenurodoma, kokia apimtimi. Be to, yra nurodyti ir tie pavedimai, kurių pareiškėja objektyviai negalėjo atlikti, nes nuo šių klausimų sprendimo ji žemės ūkio ministro buvo nušalinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Skundžiamame įsakyme neatsižvelgta, kad Žuvininkystės tarnyba yra įvykdžiusi duotus pavedimus. Pareiškėja mano, kad skundžiamas įsakymas akivaizdžiai ir neabejotinai nepatvirtina, kad ji galimai padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį galėtų būti atleista iš tarnybos. Be to, pareiškėja teigia, kad tarnybinė nuobauda jai negali būti paskirta ir dėl praleisto tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, kadangi skundžiamame įsakyme nurodyti pavedimai turėjo būti įvykdyti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., rugsėjo 1 ir 15 d. Pareiškėja nesutinka ir su tuo, kad, nenušalinus jos nuo pareigų, ji galėtų daryti poveikį jai pavaldiems tarnautojams ir darbuotojams. Skundžiamame įsakyme minimas 2017 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. 1IN-2536, kurį surašė A. Z., tačiau jis 2017 m. gruodžio 4 d. nedirbo Žuvininkystės tarnyboje. Pareiškėja nurodo, kad pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą siekiant šiuo pagrindu nušalinti valstybės tarnautoją turi būti nustatyti realūs veiksmai, kuriais valstybės tarnautojas trukdo arba siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Skundžiamame įsakyme remiamasi tik subjektyviu A. Z. raštu, nurodoma, kad tikėtina, jog pareiškėja gali daryti poveikį, todėl tokie skundžiamo įsakymo teiginiai neatitinka įstatyme numatyto nušalinimo nuo pareigų pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė ŽŪM atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. gavo projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ valdymo darbo grupės pažymą, kurioje konstatuojami pareiškėjos galimai sąmoningi veiksmai (neveikimas) vilkinant ŽŪM pavedimų vykdymą ir nesiėmimą priemonių, kad Žuvininkystės tarnybai pavesti darbai, nuo kurių priklauso tinkamas, kokybiškas ir laiku atliktas Žuvininkystės tarnybos struktūrinis pertvarkymas nuo 2018 m. sausio 1 d., būtų įgyvendinti numatytais terminais. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ministras 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3P-137 sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – Komisija). Komisija 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjai įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 19P-87. Be to, Komisijai buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 4 d. gautas A. Z. raštas, kuriame jis nurodė girdėjęs, kaip pareiškėja, kalbėdama su tarnybos darbuotojais dėl ŽŪM raštų vykdymo, ne kartą sakė tempti laiką. Komisija apklausė A. Z. apie jam žinomas aplinkybes, kuris nurodė, kad pareiškėja apie laiko tempimą kalbėjo su Žuvininkystės tarnybos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja L. G.. Atsakovė skundžiamu įsakymu, atsižvelgusi, kad Komisija pareiškėjos veiksmus įvardijo kaip turinčius galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, įvertinusi, kad pareiškėja, toliau eidama pareigas, gali trukdyti ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo eigą ar rezultatus, pareiškėją nušalino nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui. Be to, 2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos apklausta L. G. nurodė, kad pareiškėja jai vieną kartą nurodė teikti informaciją ŽŪM kuo vėliau, t. y. galutinio termino dienos pabaigoje ar net kitos dienos ryte, tačiau tikslų, kodėl reikia taip daryti, nenurodė. Atsakovė nurodo, kad A. Z. parodymai leidžia pagrįstai įtarti, kad pareiškėja galimai darė neteisėtą poveikį darbuotojai L. G., todėl buvo teisinis pagrindas pareiškėją nušalinti nuo pareigų vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Atsakovė nurodo, kad skundžiamame įsakyme detaliai nurodytos veikos, kuriomis pareiškėja kaltinama, įvardyta, kad dėl jos tarnybinių nusižengimų gali būti taikoma pati sunkiausia tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą taip pat nurodyta, kad pareiškėja įtariama padariusi šiurkščius nusižengimus. Šių aplinkybių visuma rodo, kad tarnybinis nusižengimas buvo pradėtas dėl šiurkščių tarnybinių nusižengimų, už kuriuos gali būti taikoma ir pati sunkiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, todėl priimant skundžiamą įsakymą egzistavo VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas nušalinti pareiškėją. Atsakovė nurodo, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, todėl tarnybinio nusižengimo padarymo senatis dar nėra suėjusi, nuobauda pareiškėjai gali būti skiriama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. vasario 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3P-154 ji buvo atleista iš pareigų vadovaujantis VTĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 5 dalimi ir 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikinus pareigybę. Pareiškėja teigia, kad atleidus ją iš valstybės tarnybos dėl pareigybės panaikinimo, turėjo būti panaikintas ir skundžiamas įsakymas, nes jis nebetenka jokios teisinės prasmės bei pagrindų. Pareiškėja nebegali būti atleista iš tarnybos dėl tarnybinio nusižengimo, nes ji jau buvo atleista dėl pareigybės panaikinimo, bei nėra hipotetinės galimybės daryti poveikį tyrimui. Pareiškėjos manymu, ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 3P-154 patvirtina, kad neegzistavo jokie objektyvūs ir pagrįsti pagrindai priimti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjos nušalinimo, nes priešingu atveju pareiškėjos atžvilgiu būtų tęsiamas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. Z. davė parodymus, kad jis dirba Nacionalinės žemės tarnybos Teisės departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiuoju specialistu, anksčiau dirbo Žuvininkystės tarnybos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiuoju specialistu, rašė pranešimą ministrui, kuriame išdėstė nuogąstavimus, kad vilkinamas Žuvininkystės tarnybos reorganizavimo procesas. Nurodė, kad jam asmeniškai teko susidurti su situacija, kai vykdant pavedimą rasti tinkamas tarnybos administracijos persikėlimui į Klaipėdą patalpas, buvo parengtas direktorės įsakymo dėl patalpų nuomos konkurso paskelbimo projektas, tačiau pareiškėja jo nepasirašė, be to, lapkričio mėn. pirmoje pusėje būdamas tarnybos priimamajame girdėjo pareiškėjos ir tarnybos darbuotojos L. G. pokalbį, kuriame pareiškėja pasakė, kad ŽŪM pavedimų reikia neskubėti vykdyti. Liudytoja L. G. parodė, kad ji dirba Žuvininkystės tarnybos Veiklos ir administravimo skyriaus vedėja, pareiškėja jai jokių nurodymų neskubėti vykdyti ŽŪM pavedimų ar vilkinti pavedimų vykdymą nedavė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamo administracinio ginčo dalykas – ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3P-138 dėl pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-548 nuo 2018 m. sausio 1 d. nauja redakcija buvo išdėstyta Žuvininkystės tarnybos struktūra. Pagal naujai patvirtintą struktūrą nuo 2018 m. sausio 1 d. numatyti dalinai kiti tarnybos struktūriniai padaliniai, taip pat numatyta dalies struktūrinių padalinių veiklos vieta Klaipėdoje. Ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-547 nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo pakeisti Žuvininkystės tarnybos nuostatai, juose, be kitų pakeitimų, numatyta tarnybos buveinė Klaipėdoje.
Ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-388 sudarytos projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ darbo grupės kuratorius ministrui 2017 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2ZUM-385(12.136) (1 t., b. l. 118-125) pateikė informaciją, kaip organizuojama Žuvininkystės tarnybos struktūrinė pertvarka. Šiame rašte buvo pateikta informacija, kad Žuvininkystės tarnyba pagal ŽŪM 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu pateiktas pastabas nepakoregavo Žuvininkystės tarnybos pertvarkos plano, su juo nesupažindino darbuotojų. Žuvininkystės tarnyba 2017 m. lapkričio 15 d. raštu pateikė derinti ŽŪM visiškai kitokį tarnybos struktūrinių padalinių nuostatų projektą ir pareigybių aprašymų projektus, nei teikė 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu, kuriems ŽŪM pateikė pastabas 2017 m. spalio 2 d. Be to, buvo pateikta informacija, kad Žuvininkystės tarnybos direktorė 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu patvirtino tarnybos struktūrinių padalinių nuostatus, kurie prieštarauja ŽŪM planuotai ir projekto grupės pristatytai pertvarkai; nuo 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdoje nebus pradėtos vykdyti Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus funkcijos, kadangi nepatvirtinti pareigybių aprašymai, nėra galimybės organizuoti konkursus. Aptariamame rašte taip pat buvo pateikta informacija, kad Žuvininkystės tarnyba nevykdo 2017 m. rugpjūčio 28 d. žemės ūkio viceministro pavedimo nesant laisvų patalpų valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje, nedelsiant skelbti 300-450 kv. m. patalpų Klaipėdoje nuomos viešąjį konkursą. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad Žuvininkystės tarnyba 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu pateiktame poskyrių veiklos optimizavimo plane 2018-2020 metams iš esmės neatsižvelgė į viceministro 2017 m. liepos 24 d. pavedime pateiktus prašymus ir projekto darbo grupė nemato galimybės optimizuoti poskyrių veiklos. Rašte nurodyta, kad tarnybos pateikta informacija apie prognozuojamus finansinius srautus nėra išsami, netinkamai apskaičiuotos sąnaudos, planuojama produkcija ženkliai skiriasi nuo valstybinio poreikio, planuojama auginti, kai valstybinio poreikio iš viso nėra, kasmetinės išlaidos pareigybei ženkliai didinamos, planuojama nerentabili veikla, yra požymių, jog tarnybos pateikta informacija gali būti klaidinanti bei kiti trūkumai. Rašte nurodyta, kad Žuvininkystės tarnyba neatliko poskyrių turto vertinimo ir Šilavoto karpio, auginamo Šilavoto poskyryje, genetinio įvertinimo, kaip buvo pavesta viceministro 2017 m. liepos 12 d. pavedime. Rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į pateiktą informaciją dėl Žuvininkystės tarnybos vadovo galimai sąmoningo veikimo ir netinkamai organizuojamo pavaldžių darbuotojų darbo, mano, kad nebuvo tinkamai ir laiku įvykdytas žemės ūkio viceministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. pavedimas „Dėl Žuvininkystės tarnybos pertvarkos plano ir jo įgyvendinimui reikalingų teisės aktų parengimo“, siekiant, kad būtų užtikrintas sklandus Žuvininkystės tarnybos struktūros pertvarkos organizavimas ir įgyvendinimas, be to, dalies suplanuotų pertvarkos tikslų ŽŪM nepasieks.
Ministras, gavęs 2017 m. lapkričio 29 d. raštą, 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3P-137 sudarė Komisiją galimam Žuvininkystės tarnybos direktorės I. Š. tarnybiniam nusižengimui ištirti (1 t., b. l. 89). Komisija 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimu Nr. 19P-87 (1 t., b. l. 115-117) pranešė pareiškėjai, kad yra duomenų, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą. Komisija nurodė, kad jai pateikta informacija dėl pareiškėjos galimų sąmoningų veiksmų (neveikimo), vilkinant ŽŪM pavedimų vykdymą, nesiėmimą priemonių, kad pavesti darbai, nuo kurių priklauso tinkamas, kokybiškas ir savalaikis Žuvininkystės tarnybos struktūrinių pertvarkymų įgyvendinimas nuo 2018 m. sausio 1 d. būtų atlikti pilnai, tinkamai ir laiku. Komisija pranešime nurodė, kad dėl pareiškėjos netinkamai organizuoto darbo pilnai, tinkamai ir laiku nebuvo įvykdyti 1) žemės ūkio viceministro 2017 m. liepos 12 d. pavedimas iki 2017 m. spalio 31 d. atlikti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus atitinkamų poskyrių turto vertinimą ir iki 2017 m. lapkričio 30 d. atlikti Šilavoto karpio, auginamo Šilavoto poskyryje, genetinį įvertinimą; 2) žemės ūkio viceministro 2017 m. liepos 24 d. pavedimas užtikrinti, kad iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. būtų pateiktas Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos poskyrių ir Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio 2018-2020 m. veiklos optimizavimo planas; 3) žemės ūkio viceministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. pavedimas iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. parengti ir pateikti ŽŪM Žuvininkystės tarnybos pertvarkos planą, iki 2017 m. rugsėjo 15 d. parengti ir pateikti ŽŪM derinti Žuvininkystės tarnybos skyrių nuostatus ir iki 2017 m. lapkričio 15 d. pareigybių aprašymus, dėl to tapo neįmanomas Žuvininkystės tarnybos darbuotojų atleidimas ir perkėlimas iki 2018 m. sausio 1 d. ir darbo vietų sukūrimas Klaipėdoje nuo 2018 m. sausio 1 d.; 4) neįvykdytas žemės ūkio viceministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. pavedimas, kuriuo Žuvininkystės tarnybai buvo pavesta Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje paskelbti administracinių patalpų poreikį ir iki 2017 m. rugsėjo 1 d. išnagrinėti minėtoje sistemoje esamas laisvas patalpas, kurios tiktų Žuvininkystės tarnybai ir apie tai informuoti projekto darbo grupę, o nesant laisvų administracinių patalpų, nedelsiant skelbti patalpų Klaipėdoje nuomos viešąjį konkursą; 5) ŽŪM 2017 m. rugsėjo 12 d. pavedimas patikslinti Žuvininkystės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu pateiktą pertvarkos planą, pertvarkos plane numatyto veiksmo Nr. 2 (padalinių nuostatų tvirtinimas) atlikimo terminą nustatant ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d., pertvarkos plane numatyto veiksmo Nr. 3 (pareigybių aprašymų tvirtinimas) atlikimo terminą nustatant ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 15 d. bei pertvarkos planą papildant naujų darbuotojų Klaipėdoje priėmimo procedūromis. Komisija aptariamame pranešime nurodė, kad pareiškėja tokiomis veikomis galimai piktnaudžiavo tarnyba ir atliko kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms (nurodytas galimas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų, 29 straipsnio 6 dalies 4 ir 10 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 4.3, 4.4, 4.5 papunkčių, Žuvininkystės tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-259, 14.1, 14.2, 14.4 papunkčių, Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-277.1, 7.2, 7.5, 7.9 ir 7.15 papunkčių pažeidimas).
Byloje skundžiamu 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3P-138 (1 t., b. l. 90-92) ministras, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Žuvininkystės tarnybos direktorės I. Š. galimų sąmoningų veiksmų (neveikimo), vilkinant ŽŪM pavedimų vykdymą, nesiėmimą priemonių, kad pavesti darbai, nuo kurių priklauso tinkamas, kokybiškas, savalaikis Žuvininkystės tarnybos struktūrinis pertvarkymas, būtų įgyvendinti iki 2018 m. sausio 1 d., ir šie veiksmai turi galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, dėl ko ši valstybės tarnautoja gali būti atleista iš pareigų, o taip pat atsižvelgdamas į gautą 2017 m. gruodžio 4 d. raštu informaciją, kad pareiškėja, toliau eidama pareigas, gali trukdyti ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą ar rezultatus, daryti poveikį pavaldiems tarnautojams ir darbuotojams, pareiškėją nuo 2017 m. gruodžio 4 d. nušalino nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui.
Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą įsakymą, manydama, kad atsakovė neįrodė VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose esančių sąlygų buvimo, dėl kurių pareiškėja galėjo būti nušalinta nuo pareigų.
Pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Tuo tarpu pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.
Teismas pažymi, kad nušalinimas nuo pareigų yra taikomas tarnybinio patikrinimo atlikimo metu (tarnybinio patikrinimo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl šios priemonės taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą ar gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju iš Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimo Nr. 19P-87 turinio matyti, kad pareiškėja įtariama šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu, kuris išsamiai apibūdintas šiame pranešime. Iš pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjai pareikšto įtarimo esmė ta, kad Žuvininkystės tarnyba pilnai, laiku ir tinkamai neįvykdė visos eilės ŽŪM pavedimų, nuo kurių priklauso tinkamas pasirengimas tarnybos struktūriniams pertvarkymams. Atsakovės įtarimu, pareiškėja galimai sąmoningai vilkino šių ŽŪM pavedimų vykdymą, nesiėmė priemonių, kad pavesti darbai būtų atlikti pilnai, tinkamai ir laiku.
Teismas pažymi, kad Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. pranešime Nr. 19P-87 išsamiai nurodyta, kokių ŽŪM pavedimų, susijusių su Žuvininkystės tarnybos struktūriniais pertvarkymais, nesavalaikiu, netinkamu ar nepilnu vykdymu pareiškėja įtariama, pareiškėjos galimai neteisėti veiksmai teisiškai kvalifikuoti. Todėl teismas negali sutikti su pareiškėja, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodyti konkretūs jos veiksmai, kuriais pasireiškė tarnybinis nusižengimas, nenurodyti teisės aktų pažeidimai, kuriuos pareiškėja galimai pažeidusi.
Teismas vertina, kad tiek projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ darbo grupės kuratoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. raštas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, tiek teismui pateikti įrodymai, tiek šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad Žuvininkystės tarnyba iš tiesų nustatytais terminais neįvykdė visos eilės ŽŪM pavedimų. Antai, nebuvo įvykdytas žemės ūkio viceministro 2017 m. liepos 12 d. pavedimas iki 2017 m. spalio 31 d. atlikti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus atitinkamų poskyrių turto vertinimą ir iki 2017 m. lapkričio 30 d. atlikti Šilavoto karpio, auginamo Šilavoto poskyryje, genetinį įvertinimą (su tuo iš esmės sutinka ir pareiškėja, nurodydama atitinkamas pavedimo neįvykdymo priežastis). Taip pat Žuvininkystės tarnyba neįvykdė žemės ūkio viceministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. pavedimo, kuriuo Žuvininkystės tarnybai buvo pavesta Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje paskelbti administracinių patalpų poreikį ir iki 2017 m. rugsėjo 1 d. išnagrinėti minėtoje sistemoje esamas laisvas patalpas, kurios tiktų Žuvininkystės tarnybai ir apie tai informuoti projekto darbo grupę, o nesant laisvų administracinių patalpų, nedelsiant skelbti patalpų Klaipėdoje nuomos viešąjį konkursą (su tuo taip pat sutinka pareiškėja, tačiau teigia, kad pavedimas yra neteisėtas). Dėl pastarojo pavedimo pastebėtina, kad Žuvininkystės tarnyba 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R18-842(1.14) kreipėsi į ŽŪM, prašydama informuoti dėl tolesnio žemės ūkio viceministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. pavedimo vykdymo (1 t., b. l. 68-69). Projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ valdymo darbo grupės kuratoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. rašte nurodyta, kad ŽŪM 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2D-3435(14.13E) prašė Žuvininkystės tarnybą nedelsiant skelbti viešą konkursą patalpų nuomai tarnybos padaliniams įsikurti Klaipėdoje, tačiau to nebuvo padaryta, nors, kaip nurodoma darbo grupės kuratoriaus rašte, Žuvininkystės tarnyboje buvo parengtas direktorės įsakymo projektas dėl administracinės paskirties patalpų nuomos pirkimo komisijos sudarymo, jos veiklos dokumentų patvirtinimo, kuris 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo pateiktas pasirašyti pareiškėjai, tačiau dėl nežinomų priežasčių pareiškėja jo nepasirašė. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Z.. Be to, kaip nustatyta, objektyviai nebuvo įvykdytas ir ŽŪM 2017 m. rugsėjo 12 d. pavedimas patikslinti Žuvininkystės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu pateiktą pertvarkos planą, pertvarkos plane numatyto veiksmo Nr. 2 (t. y. padalinių nuostatų tvirtinimas) atlikimo terminą nustatant ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d., o veiksmo Nr. 3 (pareigybių aprašymų tvirtinimas) atlikimo terminą nustatant ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 15 d. bei pertvarkos planą papildant naujų darbuotojų Klaipėdoje priėmimo procedūromis. Iš pavedimo turinio akivaizdžiai matyti, kad ŽŪM siekė, jog Žuvininkystės tarnyboje naujos struktūros padalinių nuostatai būtų patvirtinti iki 2017 m. rugsėjo 15 d., o pareigybių aprašymai būti patvirtinti iki 2017 m. lapkričio 15 d. Pastebėtina, kad Žuvininkystės tarnyba struktūrinių padalinių nuostatus pateikė derinti ŽŪM 2017 m. rugsėjo 15 d., o ŽŪM pastabas dėl struktūrinių padalinių nuostatų pateikė dar 2017 m. spalio 2 d., jos iš esmės buvo redakcinio pobūdžio (t. 1, b. l. 64, t. 2, b. l. 57-93). Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Žuvininkystės tarnyba tik 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. R18-1084(2.22) pateikė ŽŪM derinti struktūrinių padalinių nuostatus ir pareigybių aprašymus (t. 1, b. l. 65), nors šią dieną struktūrinių padalinių nuostatai ir pareigybių aprašymai pagal minėtą ŽŪM pavedimą jau turėjo būti patvirtinti. Taigi, šios objektyvios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, kad visi ŽŪM pavedimai buvo vykdomi laiku ir tinkamai.
Be to, tiek projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ darbo grupės kuratoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. raštas ministrui, tiek teismui pateikti įrodymai, tiek šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia pareiškėjai pareikštus įtarimus, kad dalis pavedimų galimai nebuvo vykdomi tinkamai. Antai, projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ valdymo darbo grupės kuratoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. rašte pažymima, kad Žuvininkystės tarnyba 2017 m. lapkričio 17 d. patvirtino iš esmės kitokius struktūrinių padalinių nuostatus, nei buvo pateikti ŽŪM derinimui 2017 m. rugsėjo 15 d., kuriems 2017 m. spalio 2 d. pastabas teikė ŽŪM (žr. t. 2, b. l. 57-93). Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neneigė ir pareiškėja. Be to, ŽŪM 2017 m. liepos 24 d. pavedimu Nr. 9D-70(1.14E) Žuvininkystės tarnybai buvo pavesta parengti ir pateikti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus poskyrių ir Vidaus vandenų akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio 2018-2020 metų veiklos optimizavimo planą (2 t., b. l. 188). Šiame pavedime buvo nurodyta, į kokius dokumentus ir duomenis atsižvelgiant šis planas turėtų būti parengtas. Tačiau projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ darbo grupės kuratoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. rašte išsamiai išdėstyti argumentai, kad Žuvininkystės tarnybos parengtas ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. R18-744 ŽŪM pateiktas Žuvininkystės tarnybos poskyrių veiklos optimizavimo planas 2018-2020 metams netinkamas, nes jame neatsižvelgta į minėtame pavedime nurodytus dokumentus ir duomenis.
Teismas konstatuoja, kad tokios aplinkybės iš esmės pakankamos tam, kad spręsti, jog pareiškėjai pareikštas įtarimas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu yra pakankamai pagrįstas. Akivaizdu, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pasitvirtinus įtarimams, tokie veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautoja gali būti atleista iš pareigų (net ir įvertinus pareiškėjos akcentuojamą ilgametę darbo patirtį, tarnybinių nuobaudų neturėjimą ir kt.). Vis dėlto, nors teismas konstatuoja, kad pareiškėjai pareikštas įtarimas pakankamai pagrįstas, tai jokiu būdu nereiškia, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas įrodytu, kadangi išsamios aptariamų ŽŪM pavedimų vykdymo aplinkybės, įskaitant pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus (pvz., argumentai, dėl kokių priežasčių nebuvo skelbtas patalpų nuomos konkursas, neatliktas poskyrių turto vertinimas, genetinis vertinimas, kt.), dar turės būti išsamiai ištirtos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.
Nesutiktina su pareiškėja, kad yra praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl ši aplinkybė daro neteisėtu pareiškėjos nušalinimą nuo pareigų. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-793/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-803/2006, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011 ir kt.). Taigi, šiuo atveju aptariamas terminas pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų metu nebuvo pasibaigęs.
Dėl pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas pirmiausia pažymi, kad A. Z. 2017 m. gruodžio 4 d. pranešime ministrui (1 t., b. l. 20) nurodytos aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis, kadangi visiškai neaiškus tokio pranešimo surašymo tikslas, pranešime aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, jos dalinai nesutampa su paties A. Z. parodymais Komisijoje ir teismo posėdžio metu (pvz., dėl aplinkybės, kad pareiškėja tariamai ne kartą sakė temti laiką) ir liudytoja apklaustos L. G. parodymais. Vis dėlto, net ir nevertinant A. Z. pranešime nurodytų aplinkybių kaip teisingų, teismas sprendžia, kad ministrui buvo pakankamas pagrindas pareiškėją nušalinti nuo pareigų pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra nurodęs, kad tokio teisinio reguliavimo tikslas yra sudaryti teisines prielaidas objektyviam ir visapusiškam valstybės tarnautojo veiksmų įvertinimui, o tai suponuoja, jog pakanka pripažinti esant objektyvių prielaidų trukdyti ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus (2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5018-415/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip įstaigos vadovė pagal savo užimamas pareigas gali daryti poveikį jai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie tarnybinio nusižengimo tyrimo metu galimai turėtų teikti dokumentus ir informaciją apie pareiškėjai pareikštus įtarimus dėl minėtų ŽŪM pavedimų vykdymo aplinkybių. Taigi, šios aplinkybės pakankamos pagrįsti objektyvią prielaidą, kad pareiškėja kaip įtariamoji tarnybinio nusižengimo padarymu, dėl savo tarnybinės padėties gali paveikti tarnybinį patikrinimą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje skundžiamu 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3P-138 (1 t., b. l. 90-92) ministras, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, pagrįstai ir teisėtai nušalino pareiškėją nuo Žuvininkystės tarnybos direktorės pareigų.
Pareiškėja 2018 m. vasario 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3P-154 ji buvo atleista iš pareigų vadovaujantis VTĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 5 dalimi ir 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikinus pareigybę, todėl, atleidus ją iš valstybės tarnybos, turėjo būti panaikintas ir skundžiamas įsakymas. Su tokiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. Sprendžiant dėl skundžiamo ministro įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, byloje nagrinėjama, ar buvo faktinės ir teisinės prielaidos pareiškėją nušalinti nuo pareigų įsakymo priėmimo dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d. Vėlesnis pareiškėjos atleidimas iš pareigų atsakovei nesukuria pareigos naikinti įsakymą dėl nušalinimo nuo pareigų, kadangi pareiškėja nušalinta nuo pareigų visam tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui, kuris ir po pareiškėjos atleidimo iš pareigų tęsiasi. VTĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso). Vadinasi, pareiškėją atleidus iš pareigų, tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti tęsiamas, o nuo jo baigties priklauso pareiškėjos atžvilgiu taikytini teisiniai padariniai. Tuo atveju, jeigu pareiškėjai pareikšti įtarimai nepasitvirtintų, jai turėtų būti išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį ji buvo nušalinta nuo tarnybos, taip pat delspinigiai už šią sumą (VTĮ 34¹ straipsnio 2 dalis).
Kadangi ministras, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, skundžiamu įsakymu pagrįstai ir teisėtai nušalino pareiškėją nuo Žuvininkystės tarnybos direktorės pareigų, pagrindo naikinti šį įsakymą nėra. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.