- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-317-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00110-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininko funkcijas, Ryčio Vosyliaus (toliau – Institucijos atstovas) ir asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, I. S. (toliau – pareiškėja) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjos I. S. skundas, panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskalbtini) ir administracinio nusižengimo teisena I. S. atžvilgiu nutraukta, netenkintas prašymas dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo I. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskalbtini) I. S. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji, 2023 m. kovo 28 d., apie 11.11 val. – 11.13 val., kelyje (duomenys neskalbtini), vairuodama transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), viršijo nustatytą vidutinį 81 km/val. greitį 17 km/val., t. y. važiavo 98 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šiais savo veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą I. S. skirta administracinė nuobauda – 26 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, I. S. jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Institucijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskalbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šio administracinio proceso metu. Skunde pažymėjo tai, kad skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas paviršutiniškai ir neįsigilinus į bylos aplinkybes, todėl pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinas, o skundą tenkinus – administracinė teisena jos atžvilgiu nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu tenkintas pareiškėjos I. S. skundas. Panaikintas Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskalbtini) ir administracinio nusižengimo teisena I. S. atžvilgiu nutraukta. Netenkintas prašymas dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo I. S. naudai. Nutarimu konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), vairavo I. S.. Dėl šios priežasties laikytina, kad pareiškėja yra netinkamas subjektas, todėl šiuo konkrečiu atveju nenustatyti visi administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis). Pareiškėjai administracinio nusižengimo teisena nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, todėl jos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turėtų būti atlyginamos, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas mano, kad bylinėjimosi išlaidas I. S. patyrė ne dėl Institucijos veiksmų, o dėl liudytojo V. S. veiksmų, kuris, būdamas transporto priemonės valdytoju, neįsitikinęs galutinai, Institucijai pateikė neteisingus duomenis apie tai, koks asmuo administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi jo vardu registruotu (kaip transporto priemonės valdytojo) automobiliu, dėl ko ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Todėl, teismo vertinimu, prašymas dėl šių išlaidų priteisimo iš Institucijos atmestinas, nurodant, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskalbtini). Kitą pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo I. S. prašo palikti nepakeistą.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamas administracinis nusižengimas užfiksuotas 2023 m. kovo 28 d. ne asmens akivaizdoje, todėl, kaip to reikalauja ANK nuostatos, administracinio nusižengimo protokolas, pateiktais VĮ „Regitra“ duomenimis, 2023 m. kovo 29 d., apie 11.17 val., surašytas ir išsiųstas transporto priemonės naudotojui (valdytojui) – V. S., kartu pateikiant pranešimą, pateikti duomenis apie asmenį tuo atveju, jeigu administracinį nusižengimą su minima transporto priemone padarė ne jis. Transporto priemonės naudotojas (valdytojas) V. S. Institucijai 2023 m. kovo 29 d., apie 22.05 val., pateikė duomenis, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė I. S.. Dėl to V. S. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažintas negaliojančiu ir 2023 m. balandžio 20 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas I. S. atžvilgiu. I. S. 2023 m. balandžio 24 d. pateikė Institucijai duomenis, kad įvykio dieną minimą transporto priemonę valdė ir ja naudojosi V. S.. Institucija, gavusi prieštaringą informaciją, kai abu sutuoktiniai (V. S. ir I. S.) nurodė vienas kitą, jog įvykio dieną vairavo transporto priemonę, ėmėsi papildomų veiksmų ir pakartotinai kreipėsi, kad būtų paaiškinta pateikta informacija, ją pagrindžiant svariais įrodymais, tačiau Institucijai papildoma informacija pateikta nebuvo. Institucijos vertinimu, šiuo atveju I. S. ir V. S. sukuriama tyčinė situacija, kuri klaidina tiek Instituciją, tiek pirmosios instancijos teismą. Tačiau apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad V. S. pateikė Institucijai duomenis apie tai, kad įvykio dieną minimą transporto priemonę vairavo I. S., praėjus vienai dienai nuo administracinio nusižengimo užfiksavimo. Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje neabejotinai nustatyta, kad V. S. įvykio metu buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme ir negalėjo padaryti administracinio nusižengimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad I. S. Institucijos administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai ir pagrįstai, o netikėti V. S. pateiktais duomenimis nėra jokio pagrindo. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino visų surinktų įrodymų visumos, kuri, Institucijos nuomone, nesudaro loginės grandinės ir nepaneigia I. S. kaltės dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo nepagrįstai iškelta versija, jog įvykio dieną administracinis nusižengimas užfiksuotas neteisėtai ir nepagrįstai, iškeliant versiją dėl netinkamo greičio matavimo sistemos įrengimo, administracinio nusižengimo vietos (kilometrų) ir užfiksuotos transporto priemonės atvaizdavimo. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo fiksavimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina bei pagrindžia bandymų protokolas Nr. (duomenys neskalbtini) ir patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskalbtini), kurie patvirtina, kad įvykio dieną greičio matavimo sistema, kuria užfiksuotas administracinis nusižengimas, turėjo išduotą galiojantį patikros sertifikatą. Patikrą ir greičio matavimo sistemos bandymus atliko specialiąsias žinias turintys asmenys. Institucijai užfiksuotas administracinis nusižengimas nekelia abejonių, informacijos apie minimos greičio matavimo sistemos gedimą, negauta. Todėl ši iškelta versija pirmosios instancijos teisme yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniu skundu Institucija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pareiškėjai I. S.. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisminis bylos nagrinėjimas, pateikus I. S. skundą, vyko ne dėl Institucijos kaltės, o būtent – dėl pačios pareiškėjos ir V. S.. Institucija pažymi, kad pati I. S. ėmėsi visų įmanomų priemonių administracinio nusižengimo byloje ir išnaudojo visas galimybes administraciniam nusižengimui nustatyti. Abejoti V. S. pateiktų duomenų pagrįstumu nėra pagrindo, todėl nepagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena I. S. atžvilgiu.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą dalyje, kurioje teismas netenkino prašymo dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo I. S. naudai ir šį prašymą tenkinti bei priteisti I. S. iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Apeliaciniu skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad pareiškėjos „turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas mano, kad bylinėjimosi išlaidas I. S. patyrė ne dėl Institucijos veiksmų, o dėl liudytojo V. S. veiksmų, kuris, būdamas transporto priemonės valdytoju, neįsitikinęs galutinai, Institucijai pateikė neteisingus duomenis apie tai, koks asmuo administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi jo vardu registruotu automobiliu“. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo, tačiau nenurodė, kas turėtų atlyginti jai žalą: V. S. ar Lietuvos kelių policijos tarnyba. Pareiškėjos vertinimu, galimybė bylinėjimosi išlaidų reikalauti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos, laikytina biurokratiniu reikalavimu ir papildomų kaštų didinimu, kadangi nagrinėjamu atveju tai turėjo išspręsti pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjos vertinimu, galimybė bylinėjimosi išlaidų reikalauti iš V. S., laikytina absurdiška, nes, visų pirma, V. S. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jis nagrinėjamu atveju turėjo tik liudytojo statusą. Antra, Lietuvos kelių policijos tarnyba yra specialus tyrimą atlikęs subjektas, kuris privalėjo betarpiškai įsitikinti ir ištirti visą administracinės bylos medžiagą – jis šios savo pareigos neatliko, todėl žala padaryta ne V. S., bet Lietuvos kelių policijos tarnybos veiksmais. Trečia, Lietuvos kelių policijos tarnyba, net ir išgirdusi visas abejones pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, laikėsi savo pozicijos teigdama, kad pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda turi galioti, o būtent dėl tokio Lietuvos kelių policijos tarnybos neįsiklausymo į bylos esmę ir buvo organizuoti du teismo posėdžiai dėl ko buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Būtent Institucijos procesinis elgesys ir neįsiklausymas į tai, kas vyksta byloje ir lėmė, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos būtent dėl Institucijos kaltės ir jos priteistinos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į Institucijos atstovo apeliacinį skundą pareiškėja prašo Institucijos atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą dalyje, kurioje teismas netenkino prašymo dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo I. S. naudai ir šį prašymą tenkinti bei priteisti I. S. iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nepagrįstai suteikė išskirtinį prioritetą V. S. parodymams, nors pats V. S. nurodė, kad jis administracinio nusižengimo dieną iki 08.30 bei nuo 12.30 val. valdė minėtą transporto priemonę, o galimai padaryto administracinio nusižengimo laiku, apie 11.11 val., šis automobilis stovėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo aikštelėje, kadangi jis dalyvavo teismo posėdyje. Be to, V. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis neteisingai nurodė pareiškėją, kaip automobilį vairavusį asmenį, tačiau šiais parodymais nesiremiama. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti duomenys apie automobilio važiavimo kryptį, pažeidimo fiksavimo vietą ir automobilio greitį yra neteisingi. Šią aplinkybę teismas privalo pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininko funkcijas, Ryčio Vosyliaus apeliacinis skundas tenkintinas. Asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, I. S. apeliacinis skundas atmestinas.
12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde).
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje.
13. Institucijos atstovo apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), vairavo I. S., t. y. kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyti visi ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos atstovo apeliacinio skundo bei pareiškėjos I. S. atsiliepimo į Institucijos atstovo apeliacinį skundą argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir jų visumą įvertino netinkamai, todėl, konstatuodamas, jog administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų nepakanka I. S. kaltei, padarius ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pagrįsti, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai panaikino Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskalbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną I. S. atžvilgiu nutraukė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti ne teismo tvarka priimtas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskalbtini) (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
15. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog I. S. Institucijos nutarimu buvo nubausta už tai, kad ji, 2023 m. kovo 28 d., apie 11.11 val. – 11.13 val., kelyje (duomenys neskalbtini), vairuodama transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), viršijo nustatytą vidutinį 81 km/val. greitį 17 km/val., t. y. važiavo 98 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).
16. ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą. Už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, kvalifikuojant asmens nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Šiuo konkrečiu atveju nusižengimas pasireiškė KET 127 punkto reikalavimų pažeidimu. KET 127 punkte yra nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
17. Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, greičio matuoklio duomenimis nustatyta, jog 2023 m. kovo 28 d., apie 11.11 val. – 11.13 val., kelyje (duomenys neskalbtini), transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), vairuotojas viršijo nustatytą vidutinį 81 km/val. greitį 17 km/val., t. y. važiavo 98 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Administracinis nusižengimas užfiksuotas fotonuotraukose, padarytose greičio matuokliu, jose matoma pati transporto priemonė, jos valstybiniai numeriai, tačiau nesimato transporto priemonę vairavusio asmens (b. l. 30). Kadangi ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, todėl, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu 2023 m. kovo 29 d., apie 11.17 val., buvo surašytas ir išsiųstas šios transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), savininkui (valdytojui) – V. S., kartu pateikiant pranešimą, jog, jeigu administracinį nusižengimą su minima transporto priemone padarė kitas asmuo, V. S. turi pateikti šio asmens duomenis. Minėtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) V. S. 2023 m. kovo 29 d., apie 22.05 val., pranešė Institucijai, jog administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemone „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), naudojosi I. S. (b. l. 12, 13). Dėl to 2023 m. balandžio 20 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas I. S. (b. l. 14-16). I. S. 2023 m. balandžio 24 d,. apie 10.10 val., pateikė Institucijai duomenis, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną minimą transporto priemonę valdė ir ja naudojosi jos vyras V. S. (b. l. 18, 19). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, Institucija, gavusi prieštaringą informaciją, kai abu sutuoktiniai (V. S. ir I. S.) nurodė vienas kitą, jog įvykio dieną vairavo transporto priemonę, ėmėsi papildomų veiksmų ir pakartotinai kreipėsi, kad būtų paaiškinta pateikta informacija (b. l. 20, 22), tačiau Institucijai papildoma informacija pateikta nebuvo (b. l. 21, 23). Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, I. S., priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskalbtini), kuriuo I. S. buvo pripažinta kalta pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji, 2023 m. kovo 28 d., apie 11.11 val. – 11.13 val., kelyje (duomenys neskalbtini), vairuodama transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), viršijo nustatytą vidutinį 81 km/val. greitį 17 km/val., t. y. važiavo 98 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą I. S. skirta administracinė nuobauda – 26 Eur bauda (b. l. 24-26).
18. Nors pareiškėja I. S. nuo tada, kai ji gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, taip pat tiriant šį administracinį nužengimą bei jau nagrinėjant jos skundą dėl skundžiamo Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teisme, laikėsi pozicijos, kad ji nepadarė nagrinėjamo administracinio nusižengimo, nes tuo metu transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), vairavo ne ji, o jos sutuoktinis V. S., tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši I. S. pozicija yra paneigta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis. Kaip matyti, V. S. duomenis apie tai, kad įvykio dieną minimą transporto priemonę vairavo būtent I. S. pateikė praėjus vos vienai dienai nuo administracinio nusižengimo užfiksavimo, kuomet jis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikrai geriau atsiminė 2023 m. kovo 28 d. įvykusius. Be to, pirmosios instancijos teisme, pirmojo posėdžio metu (vykusio 2023 m. rugpjūčio 21 d.) V. S. nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymo metu minėtu automobiliu naudojosi I. S. ir tik antrojo teismo posėdžio metu (vykusio 2023 m. rugsėjo 11 d.) jau teigė, kad greičiausiai tai jis pažeidimo padarymo vyko automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini). Vertinant V. S. parodymus, svarbu ir tai, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu V. S. dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. kovo 28 d. V. S. dalyvavo civilinės bylos NR. e2-212-845/2023 posėdyje, kuris vyko nuo 09.05 val. iki 12.15 val. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. S. nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu vairuoti transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), negalėjo, kaip negalėjo padaryti ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog I. S. Institucijos nutarimu buvo visiškai teisėtai ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn bei nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyti visi ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog Institucijos nutarimas priimtas tinkamai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas naikintas ir paliktinas galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskalbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
20. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą dalyje, kurioje teismas netenkino prašymo dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo I. S. naudai ir šį prašymą tenkinti bei priteisti jai iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad I. S. pagrįstai pripažinta kalta padarius ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d. nutarimas paliekamas galioti, taigi administracinio nusižengimo teisena I. S. nėra nutraukiama. Dėl to nėra pagrindo spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, I. S., turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininko funkcijas, Ryčio Vosyliaus apeliacinį skundą tenkinti.
Asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, I. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės A. G.-G. 2023 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskalbtini).
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.