Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1872-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
2S-1872-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01856-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. S.
Civilinė byla Nr. 2S-1872-264/2014,Proceso Nr. 2-28-3-01856-2014-2,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 34.5; 95.5; 121.14; 122.4; 129.1; 129.11;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2452-571/2014 pagal antstolio A. A. prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. S. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. A. kreipėsi su prašymu į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje. Prašė vykdymo procese dėl skolos iš skolininko V. M. išieškojimo išieškotojos A. S. naudai pakeisti po skolininko V. M. mirties skolininką į palikimą priėmusį asmenį – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla pagal vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą) Nr. 2-255-301/2009, kurį 2010 m. kovo 25 d. išdavė Marijampolės rajono apylinkės teismas, dėl 13 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos A. S. naudai. Skolininkas 2010 m. lapkričio 3 d. mirė, o palikimą po jo mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2013 m. spalio 4 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausantis turtas, turto arešto aktas 2013 m. spalio 4 d. išviešintas viešame registre. Apie esamas skolas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomai informuota 2013 m. spalio 4 d. raštu, todėl laikytina, kad palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui kreditorės reikalavimas pareikštas tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą tenkino, vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/00890 pagal 2010 m. kovo 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-255-301/2009 dėl 13 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos A. S. naudai pakeitė skolininką iš V. M., mirusio 2010 m. lapkričio 3 d., į Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos A. S. naudai. Mirusio skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublika, kuri, kaip skolininko turto paveldėtoja, atsako ir už palikėjos skolas. Teismas, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, skola neišieškota, sprendė, kad teisių procesinis perėmimas įmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė nurodo, kad iš teismo nutarties nėra aišku ar kreditorius laikėsi LR CK 5.63 str. 1 d. nuostatų t. y. nepraleidus 3 mėnesių terminą kreipėsi į notarą dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo, ar buvo antstolio surašytas turto areštas ir tinkamai išviešintas. Ginčijamoje teismo nutartyje taip pat nėra aišku iš ko teismas sprendė, kad kreditorius laiku ir tinkamai įgyvendino savo teises. Kadangi kaip matyti iš antstolio prašymo tik 2013 m. spalio 4 d. turto arešto aktu areštuotas skolininko turtas. Šis aktas tik 2013 m. spalio 4 d. išviešintas viešajame registre. Tačiau teismas apie šias aplinkybes savo nutartyje neužsiminė. Apeliantė mano, kad byla dėl skolininko pakeitimo negalėjo būti nagrinėjama kol nėra išspręstas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo laiku taip kaip reglamentuoja LR CK 5.63 str. 1d.

Atsiliepimas

Antstolis A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad antstolio žinioje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0023/10/00889 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-255-301 dėl 13 000 skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos L. U. naudai ir vykdomoji byla Nr. 0023/10/00890 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-255-301 dėl 13 000 skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos A. S. naudai. Vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0023/10/00889 2010 m. balandžio 21 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, išieškotojomis nurodant L. U. ir A. S.. Turto arešto aktas išviešintas 2010 m. balandžio 21 d. Iš turto arešto aktų registro matyti, jog vienu iš kreditorių nurodyta A. S.. Skolininkas mirė 2010 m. lapkričio 3 d., turto areštas išviešintas 2010 m. balandžio 21 d. t. y. prieš skolininko mirtį. Antstolis nurodo, kad išieškotojos A. S. kreditorinis reikalavimas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 13 000 Lt skolos išieškojimo iš V. M. pareikštas nepraleidus LR CK 5.63 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Valstybę atstovaujanti institucija turi pareigą imtis veiksmų per adekvatų ir protingą terminą, t. y. 18 mėnesių, imtis priemonių išsiaiškinti ar yra įpėdinių, o jiems nesant – įforminti palikimo perėjimo faktą valstybei. Šioje situacijoje valstybė mirusiojo V. M. palikimą priėmė iki 2014 m. vasario 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams ir 3 mėnesiams po skolininko mirties.

2. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 str. nustatytas taisykles. Antstolis nors ir vykdydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą negalėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, kadangi iki 2014 m. vasario 25 d. nebuvo įformintas palikimo perėmimo faktas, t. y. nebuvo nei testamentinio, nei įstatyminio, nei specialaus įpėdinio.

3. Kadangi iki turto arešto momento nebuvo įformintas palikimo perėjimo faktas, t. y. tik 2014 m. vasario 25 d. atsirado mirusiojo skolininko įstatyminis įpėdinis ir teisių perėmėjas, logiška teigti, kad antstolis, pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 13 000 Lt skolos išieškojimo, kreditorinį reikalavimą pateikė laiku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, patenkinus antstolio prašymą, buvo pakeistas skolininkas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nepagrįstai nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, ir skolininkę vykdymo procese pakeitė nesant tam pagrindo.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 23/10/00890 duomenimis nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal 2010 m. kovo 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-255-301/2009 dėl 13 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. M., išieškotojos A. S. naudai (vykdomosios bylos Nr. 23/10/00890). Vykdomasis raštas antstolio kontoroje gautas 2010 m. kovo 26 d. V. M. mirė 2010 m. lapkričio 3 d. 2013 m. spalio 4 d. turto arešto aktu (vykdomosios bylos Nr. 23/10/00890 b. l. 25–24) antstolis areštavo skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Turto arešto aktas įregistruotas viešame registre 2013 m. spalio 4 d. (vykdomosios bylos Nr. 23/10/00890 b. l. 26). 2010 m. lapkričio 18 d. patvarkymu antstolis, nustatęs, kad skolininkas V. M. yra miręs, sustabdė vykdomąją bylą iki atsiras skolininko teisių ir pareigų perėmėjas (vykdomosios bylos Nr. 23/10/00890 b. l. 23). 2013 m. spalio 4 d. antstolis informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie jo žinioje vykdomą vykdomąją bylą dėl skolos iš skolininko V. M. išieškojimo, kurioje po skolininko mirties likusio turto niekas nepaveldėjo. 2014 m. vasario 28 d. palikimą, atsiradusį po skolininko V. M. mirties, paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė (vykdomosios bylos Nr. 23/10/00890 b. l. 30). Antstolis 2014 m. gegužės 13 d. patvarkymu panaikino skolininko turto areštą (vykdomosios bylos Nr. 23/10/00890 b. l. 28).

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinis teisių perėmimas negalimas tais atvejais, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles.

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Visų pirma būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad palikimą, atsiradusį po skolininko V. M. mirties, priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau apeliantė nesutinka, kad jai yra perėjusi prievolė atsakyti pagal pirminio skolininko prievolę išieškotojai A. S.. Apeliantės teigimu, skolininko (palikėjo) kreditorė A. S. per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė reikalavimo, todėl skolininko palikimą priėmusi Lietuvos Respublikos valstybė neturi pareigos atsakyti už šią skolininko skolą.

Tam tikrus ypatumus procesinių teisių perėmimui nustato materialiosios paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Taigi tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), o kartu minėtame straipsnyje nustatyti terminai sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad egzistuoja objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, skolininko V. M. kreditorė A. S., kurios naudai antstolis A. A. vykdė priverstinį išieškojimą, siekdama, kad jos reikalavimas būtų patenkintas iš palikėjo turto, taip pat turėjo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų ir per minėtame straipsnyje nurodytą terminą pareikšti apie savo reikalavimą. Antstolis, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nurodė, kad palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui kreditorės reikalavimas buvo pareikštas tinkamai, kadangi 2013 m. spalio 4 d. turto arešto aktas buvo išviešintas jį įregistruojant tą pačią dieną viešame registre, o apie skolininko skolas valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo papildomai informuota 2013 m. spalio 4 d. raštu. Pagal formuojamą teismų praktiką turto arešto akto išviešinimas viešame registre laikomas tinkamu pareiškimu apie reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), tačiau sprendžiant teisių perėmimo klausimą būtina nustatyti, ar šis veiksmas buvo atliktas nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ar šis terminas, jei jis buvo praleistas, teismo buvo pratęstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareikštą prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, šių reikšmingų aplinkybių nenustatė ir nepagrįstai pripažino, kad procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas.

Nustatyta, kad skolininkas vykdymo procese V. M. mirė 2010 m. lapkričio 3 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2011 m. vasario 3 d. (CK 5.3 str. 1 d.). 2013 m. spalio 4 d. turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo įregistruotas ir išviešintas viešame registre 2013 m. spalio 4 d., t. y. jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti. Nors turto arešto aktas viešame registre buvo įregistruotas ir išviešintas, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomai apie skolininką ir iš jo išieškomą skolą buvo informuota dar iki to momento, kai Lietuvos Respublikos valstybė priėmė palikimą, atsiradusį po skolininko V. M. mirties, t. y. dar iki 2014 m. vasario 25 d., pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, šios aplinkybės, kadangi yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, negali sudaryti pagrindo pripažinti kreditorę tinkamai realizavus savo teisę išieškoti skolą iš palikėjos turto. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai antstolio atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad Turto arešto aktas išviešintas 2010 m. balandžio 21 d., kadangi minėtas aktas priimtas kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/00889 ir iki skolininko mirties.

Nurodytos aplinkybės bei pirmiau paminėta kasacinio teismo suformuota praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo nepagrįstai vykdymo procese skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas panaikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolio A. A. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolio A. A. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė