Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-191-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-266-540/2019Nutarimas · 2019-02-22Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-191-348/2019Nutartis · 2019-04-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
AN2-191-348/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00133-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-191-348/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00133-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. (R. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Administracinio nusižengimo protokolas R. K. buvo surašytas dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 21 d., 22.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir į kelio būklę, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tujas ir jas nulaužė. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po to vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Praėjus 01.44 val. po eismo įvykio, R. K. nustatytas 1,07 promilių girtumas. Eismo įvykio metu padarė 357,77 eurų žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 221 ir 222 punktų reikalavimus, kas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 418 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarimu R. K. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė nuobauda 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės - automobilio BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teiseną R. K. atžvilgiu teismas nutraukė, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarimą, dalyje kuriuo jis nubaustas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 numatytus nusižengimus, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir jo duotus paaiškinimus. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į byloje pateiktas nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, kad automobilio vėžios yra atokiau nuo tujų, todėl jis negalėjo jų išvartyti. Be to, tujos buvo didelės, jų kamienas ir šakos turėjo būti neplonos, todėl jeigu jis būtų nuvertęs tiek tujų, kiek nustatyta byloje, transporto priemonės kairė pusė turėjo būti visiškai sudaužyta ir aplankstyta, taip pat turėjo kliudyti ir stulpą, ir netgi tvorą, o jo vairuota transporto priemonė nebuvo stipriai apgadinta. Taip pat teigia, kad jei būtų nulaužęs tujas, tai jos būtų nukritę ant transporto priemonės ir jis nebūtų galėjęs toliau važiuoti. Teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad pravažiuodamas šonu pro tujas jis niekaip negalėjo jų nulaužti. Apelianto vertinimu, pirmos instancijos išvados yra visiškai nelogiškos ir nepagrįstos, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad lauke buvo daug sniego, tujos buvo apsnigtos, todėl jeigu jis jas vis dėl to galėjo kliudyti, tai galėjo to ir nepastebėti, be to, jis nebuvo išlipęs iš automobilio.

3.2. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jo kaltę įrodo tai, kad jis greitai pasišalino iš įvykio vietos, tačiau neįvertino liudytojo S. Š. parodymų, kad jis toje vietoje užtruko apie 5-10 minutes, kol sugebėjo išvažiuoti, nes automobilis buvo užstrigęs. Pats liudytojas po įvykio nepriėjo prie apelianto ir nepranešė apie padarytą žalą, sugadintą turtą, kas kelia abejonių dėl to, ar jo turtui buvo padaryta kokia nors žala. Nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis pavažiavęs 200 metrų su draugais išlipęs apžiūrinėjo transporto priemonę, nes jis pats iš transporto priemonės išlipęs nebuvo, tik jo pažįstami važiavę pro šalį sustojo prie jo apžiūrėti automobilio, kurie negalėjo išvažiuoti. Apeliantas nesutinka su jo pirminio paaiškinimo išaiškinimu, kad jis išsigando dėl sukelto eismo įvykio ir todėl norėjo pasišalinti, nes jis iš tikrųjų išsigando dėl apgadintos transporto priemonės. Aplinkybę apie tujų sulaužymą ir žalos padarymą jis teigia sužinojęs tik iš policijos pareigūnų ir ši jo versija liko nepaneigta. Tvirtina neveikęs tyčia ir savo veiksmais nesiekęs nei pažeisti KET reikalavimus nei padaryti ANK pažeidimų ir tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, todėl negali būti pripažintas kaltu padaręs ANK 426 str. 1 d.

3.3. Skunde apeliantas nurodo, kad jis negali būti patrauktas atsakomybėn ir pagal ANK 423 str. 3 d., nes įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: ar buvo teismo vykis ir ar žmogus suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ar buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Apeliantas tvirtina, kad bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, kad po įvykio alkoholio pavartojo nežinodamas, kad sukėlė autoįvykį ir padarė žalą kito asmens turtui.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus Viršininkas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir 2019 m. vasario 22 d. teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant šių administracinių nusižengimų požymių jo veikoje. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).

7. Pagal ANK nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teis­mas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. K. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neigimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pažymima, kad bylą nagrinėjant teisme, apeliantas ir jo atstovė prašymą R. K. nutraukti administracinių nusižengimų bylą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kokius nurodė ir apeliaciniame skunde. Visus šiuos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.

9. Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprasta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

10. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors R. K. tvirtino nesupratęs, kad eismo įvykio metu jis apgadino svetimą turtą – išlaužė prie namo, (duomenys neskelbtini) , augusias tujas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto parodymus vertino liudytojų S. Š., R. S. parodymų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste ir padarė teisingą išvadą, jog R. K. versiją paneigė surinktų duomenų visetas. R. K. neneigė, kad dėl slidžios kelio dangos jis nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir ties vienu iš namų nuvažiavo nuo kelio, tačiau jo įsitikinimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog tujas išlaužė būtent jis ir kad jis turėjo suprasti, kad apgadino svetimą turtą. Apelianto vertinimu, byloje patiektose nuotraukose užfiksuotos automobilio provėžos, jo automobilio apgadinimų mastas ir pobūdis, tujų dydis ir plotis, paneigia nelogiškas teismo išvadas, kad tujas išlaužė būtent jis, o tai, kad tujos buvo apsnigtos, duoda pagrindo teigti, kad jeigu jis tujas ir kliudė, tai galėjo to ir nepastebėti. Tokie skundo argumentai atmetami kaip prieštaraujantys byloje nustatytiems faktams.

11. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos fotonuotraukų, darytų tuoj po eismo įvykio (b. l. 7), ir vėliau, dienos metu esant geram matomumui (b. l. 50-52), matyti, kad automobilio ratų provėžos yra prie pat tujų kolonos, esančios prie tvoros, tujos išlaužtos būtent ties vieta, kur yra matyti automobilio įvažiavimo už kelio ribos provėžos. Toliau matyti einančios provėžos ir išlaužti statmenai važiavimo krypčiai augę krūmai. Iš nuotraukų matyti, kad tujos yra didelės, tačiau nulaužtos ir išvirtusios šakos nėra storos. Iš transporto priemonės BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų, darytų po eismo įvykio, transporto priemonės apžiūros protokole aprašytų nustatytų sugadinimų matyti, kad automobilio BMW 330, apgadinimai yra priekiniame bamperyje, kairės pusės priekiniame sparne, sudaužytas kairės pusės veidrodis, išmuštas kairės pusės priekinis ratas, subraižytas ir sulankstytas visas kėbulas. Šie automobilio apgadinimai paneigia apelianto teiginį, kad automobilis galėjo būti apgadintas jam įvažiavus į krūmus, nes automobilio provėžos eina tiesiai į išlaužtus krūmus, todėl akivaizdu, kad važiuojant tokia trajektorija, įmanoma būtų apgadinti tik priekinę automobilio dalį. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog jo vairuojamo automobilio kairės pusės kontaktas su išoriniais objektais buvo pakankamas, jog R. K. galėtų suprasti, kad eismo įvykio metu galimai buvo apgadinta ne tik jo vairuota transporto priemonė, tačiau ir kiti daiktai, kurie ta transporto priemone buvo kliudyti. Be to, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, eismo įvykio metu buvo išlaužta ne viena tuja, o jų eilė, besidriekianti kelis metrus, kaip minėta, tujos buvo aukštos, todėl nulaužtų kamienų kritimas žemyn dėl sukeliamo garso ir vaizdo negalėjo būti nepastebėti net tamsiu paros metu.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip apelianto kaltę pagrindžiančius įrodymus laikė nuoseklius liudytojo S. Š. parodymus. Jis buvo tiesioginis įvykio liudytojas, būdamas gyvenamojo namo, prie kurio įvyko eismo įvykus, kieme, išgirdo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį bei tuoj pat stiprų garsą ir pamatė, kai pradėjo virsti prie tvoros susodintos tujos, o išėjęs už tvoros pamatė užklimpusį automobilį, įsidėmėjo jo valstybinį numerį ir apie įvykį pranešė policijai. Analogiškas įvykio aplinkybes S. Š. nurodė ir savo pirminiame paaiškinime. Liudytoju apklaustas į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas R. S. patvirtino, kad atvykęs pamatė šviežiai nulaužtas tujas, matėsi automobilio stabdymo kelias, kuris ėjo iki tujų, bei toliau nuo jų automobilio vėžės. Namo gyventojai buvo nufilmavę automobilį, kuris padarė eismo įvykį. Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas iš pradžių neigė vairavęs automobilį, tačiau netrukus pripažino ir pasakė, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes išsigando. Vairuotojas buvo neblaivus, sakė gėrė po įvykio.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikimu R. K. kaltės įrodymu laikė ir jo paties duotą pirminį paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad išsigando ir nuvažiavo iš įvykio vietos ne dėl to, kad apgadino automobilį, o kad nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tujas. Paaiškinimą apeliantas rašė savo ranka, pasirašė, todėl juo netikėti nėra jokio pagrindo. Šį jo pirminį paaiškinimą patvirtina ir vyr. patrulio T. T. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad R. K. paaiškino, jog padarė eismo įvykį Vaidoto gatvėje, išsigandęs pasišalino iš vietos. Nors šiame pareigūno paaiškinime nenurodyta, kad R. K. išlaužė tujas, tačiau tai, kad jis pareigūnui nurodė, jog Vaidoto gatvėje padarė eismo įvykį ir išsigandęs iš ten nuvažiavo, duoda pagrindo išvadai, kad jis suvokė savo veiksmus kaip neteisėtus, kas paneigia apelianto versiją, jog jis išsigando tik dėl savo automobilio apgadinimų. Tai, kad R. K. suprato išlaužęs tujas, patvirtina S. Š. parodymai, jog R. K. praėjus kelioms dienoms po įvykio atvyko pas jį ir atsiprašė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad R. K. suvokimą, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, patvirtinanti svarbi aplinkybė yra tai, kad jis iš įvykio vietos išvažiavo su sugadintu priekiniu kairės pusės ratu ir nuleista padanga. Pats R. K. pripažino, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio ratas, kad automobilį apžiūrėjo sustoję jo pažįstami, tačiau jis vis tiek netrukus iš įvykio vietos išvažiavo. Aptartų aplinkybių kontekste, apelianto kaltės nepaneigia ir tai, kad jis po eismo įvykio nebuvo išlipęs iš automobilio.

14. Apygardos teismo vertinimu, išdėstyti motyvai yra pakankami pripažinti, jog apeliantas suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ne tik jo vairuotas automobilis, tačiau ir kitas įvykio vietoje buvęs, jam nepriklausantis turtas – tujos, taigi suvokė ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei nedelsiant pranešti apie jį policijai, tačiau sąmoningai šią pareigą ignoravo, kas patvirtina tiesioginės tyčios jo veiksmuose buvimą.

15. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Paties alkoholio vartojimo fakto apeliantas neneigia, tačiau nurodo nesupratęs, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, todėl neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Tačiau aukščiau išdėstytais argumentais pripažinus, kad R. K. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, konstatuotina, jog R. K. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2018 m. gruodžio 18 d. 00.19 val. alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,07 promilių girtumas. Tai reiškia, kad apeliantas, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, įrodymų vertinimą reglamentuojančios ANK normos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeistos nebuvo, žemesnės instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. K. (R. K.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė