- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-113-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00747-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- Kretingos rajono 1-ajam notaro biurui
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-113-538/2016
NU TARTIS
2016 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui V. R., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 1-ajam notaro biurui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Kretingos rajono I-ajame notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 0,0200 ha žemės sklypo iš 313/2003 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą V. R. grąžinti ieškovui A. R. 0,0200 ha žemės sklypo iš 313/2003 dalių žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia dėl apgaulės ar kitų veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, nes atsakovas ieškovą apgavo. Ieškovas yra neįgalus nuo gimimo dėl kurčnebylystės ir, sudarant žemės dovanojimo sutartį, nebuvo pakviestas gestų vertėjas, todėl jis nesuprato pasirašomų dokumentų esmės bei nebuvo išsiaiškinta jo tikroji valia, nes jis niekada neketino padovanoti žemės atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-09-29 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. R. 340 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. R. naudai ir 5,85 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovas, būdamas apdairus ir atidus žmogus turėjo suprasti sudaromo sandorio teisinę reikšmę, o jeigu nesuprato, turėjo realią galimybę pasidomėti tokio sandorio pasirašymo teisiniais padariniais, galėjo nedelsiant kreiptis į gestų kalbos vertėją, kad šis paaiškintų sudaryto sandorio esmę, juolab, kad vertėjo paslaugos buvo teikiamos tame pačiame pastate, kuriame notarė patvirtino tarp šalių sudarytą dovanojimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovas V. R. elgtųsi ir veiktų taip, kad jo veiksmai būtų neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu, todėl pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio ir dėl to, kad ieškovas praleido sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, nedalyvaujant gestų kalbos vertėjui. Teismas atmesdamas ieškinį nevertino faktinių bylos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas galėjo suprasti apie ką kalbėjo notarė, nevertino, kad ieškovas yra neįgalus. Teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, todėl paliko galioti neteisėtą, apgaulės būdu sudarytą sandorį, kuris neatitinka tikrosios ieškovo valios. Teismas netinkamai vertino liudytojos S. Š. paaiškinimus. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančia vadovaudamasis CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, nes jo brolis, tai yra, atsakovas elgėsi su juo netinkamai. Mano, kad teismas šioje byloje netinkamai aiškino senaties terminus reglamentuojančias teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas turėjo suprasti sandorio esmę. Teigia, kad ieškovas kreipėsi į teismą praėjus 6 metams po sandorio sudarymo, kai prasidėjo atsakovo nesutarimai dėl žemės su jų seserimi S. Š.. Nurodo, kad susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo jau buvo įvykęs prieš atvykstant į notaro biurą, nesutikus ieškovui į notarų biurą jie nebūtų nuvykę. Teigia, kad atsakovo ir liudytojos S. Š. santykiai konfliktiški, todėl jos paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad su juo buvo elgiamasi netinkamai, todėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatų taikyti nėra pagrindo. Mano, kad teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovui notarų biure buvo pateiktas pasirašyti sutarties tekstas, kurį jis pasirašė neprieštaraudamas ir nenurodė, kad nenori sudaryti dovanojimo sandorio, ar nesupranta šio sandorio esmės. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas atmesti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono I-ajame notaro biure A. R. ir V. R. sudarė dovanojimo sutartį, kuria A. R. padovanojo savo broliui V. R. 0,0200 ha žemės sklypo iš turimų 313/2003 dalių žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13).
Apeliantas siekia pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, argumentuoja, kad dovanojimo sandoris naikintinas CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytas dėl apgaulės. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kuo pasireiškė apgaulė sudarant ginčijamą sandorį (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad dovanojimo sandoris yra iš esmės nesudėtingas, suprantamas visiems asmenims. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis buvo suklaidintas, nes atsakovas pasakė, kad veža jį į parduotuvę, o nuvežė į notarų biurą, neįtikinama, nes kaip iš bylos duomenų matyti, dėl šio sandorio šalys į notarų biurą buvo atvykusios du kartus, pirmą kartą išsiaiškinti, kokie reikalingi dokumentai dėl sandorio sudarymo, 2 kartą šalys atvyko sudaryti sandorio. Tam, jog suprasti sutarties tekstą, pakanka mokėti skaityti, vertėjas į gestų kalbą nereikalingas. Liudytoja S. Š. ir ieškovas patvirtino, kad skaityti ir rašyti ieškovas moka, yra baigęs kurčiųjų mokyklą, prenumeruoja laikraštį. Taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo nurodyti, kaip suprato, kokią sutartį pasirašo, teigė, kad sutarties teksto neskaitė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui buvo skirtas vienas sutarties egzempliorius, taigi ieškovas bet kada galėjo įsigilinti į sutarties esmę, o jos nesupratęs pasikonsultuoti su kitais asmenimis.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad jis yra neįgalus. Tačiau pažymėtina, kad apelianto neįgalumo pobūdis nėra susijęs su psichine negalia, tai yra, apeliantas supranta savo veiksmų esmę ir sugeba juos valdyti, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo suprasti ir suprato, kokį sandorį sudaro. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo ginčijamą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.
Taip at teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus dėl dovanojimo sutarties panaikinimo CK 6.472 straipsnio pagrindu.
CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011; kt.). Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. K. v. J. K. , bylos Nr. 3K-3-350/2013; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
Ieškovas nurodė, kad atsakovas netinkami su juo elgėsi, tai yra, nepagarbiai padavė cigaretę, praktiškai nebendrauja, niekada neužeina brolio pasiteirauti kaip jam sekasi, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad tokie ieškovo nurodyti atsakovo veiksmai (nepakankamas bendravimas, dėmesio trūkumas) galėtų būti vertinami kaip neabejotinai griežtai smerkiami veiksmai geros moralės požiūriu. Byloje nenustatyta ir ieškovas nenurodė tokių atsakovo veiksmų, kurie rodytų ypatingą nedėkingumą, nepagarbą ieškovui, todėl dovanojimo sutarties naikinti vadovaujantis CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatomis taip pat nėra pagrindo.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl ieškinio senaties termino taikymo, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą.
CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad prašydamas panaikinti dovanojimo sandorį CK 6.472 straipsnio pagrindu, ieškovas kaip sandorio pagrindą nurodo nepagarbų elgesį su juo, tačiau kada būtent buvo atliekami šie veiksmai ieškovas nenurodo, byloje tokių duomenų taip pat nėra, taigi teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad nuo šių ieškovo nurodomų veiksmų atlikimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas kreipdamasis į teismą CK 6.472 straipsnio pagrindu praleido ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį vadovaudamasis ne tik ieškinio senaties termino praleidimu, todėl šis procesinės teisės normos pažeidimas nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.