Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2017 m. kovo 23 d. patikrinus (duomenys neskelbtini) veiklą vykdančią RUAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad įmonės vadovas A. S. neužtikrino 2016 m. lapkričio 30 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. 48 „vykdyti ūkinę veiklą laikantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų“ (įvykdymo terminas 2017 m. sausio 30 d.) reikalavimo įvykdymo ir įmonė toliau naudoja (laiko) dėvėtas padangas nesudariusi laidavimo draudimo sutarties ir neįsigijusi banko garantijos, pažeisdama Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas neužtikrino trijų pakartotinai įmonei duotų privalomųjų reikalavimų įvykdymo: 1. Įmonei 2016 m. gruodžio 12 d. pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. 47 iki 2017 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane, suderintame su Kauno RAAD 2013 m. rugpjūčio 21 d. numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją - atliekų neišvežė, įmonės teritorija neišvalyta; 2. 2016 m. gruodžio 12 d. įmonei pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. 48 iki 2017 m. sausio 30 d. pašalinti atliekas, neleistinai sandėliuojamas gamybinės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini) zonose Nr. 11 ir Nr. 17 (pagal Schemą), ir 893 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų, sandėliuojamų schemoje nenurodytoje vietoje, iš neteisėtai sandėliuojamos vietos - atliekų iš nurodytų vietų nepašalino; 3. 2017 m. kovo 1 d. įmonei pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. PN-6 veiklavietėje (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2017 m. kovo 1 d.) - privalomasis nurodymas neįvykdytas, po 2017 m. kovo 1 d. atliekas įmonė priėmė. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus, tai yra padarė nusižengimus, numatytus ANK 317 straipsnio 1ir 2 dalyse.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena A. S. atžvilgiu pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, 317 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant administracinių nusižengimų požymių. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad A. S. padarė nusižengimus, numatytus ANK 317 straipsnio 1, 2 dalyse.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Institucija nesutinka su teismo sprendimu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir laiko, kad teismas tokį sprendimą priėmė nesivadovaudamas teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįs­tumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame ko­dekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti ad­mi­nistracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, su­dė­tis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pa­kankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti fak­tiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teis­mas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įro­dymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplin­kybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. kovo 24 d. administracinio nusižengimo protokolą A. S. surašė už 4 privalomųjų nurodymų, t.y. už 2016 m. lapkričio 30 d. Privalomojo nurodymo Nr. 48, 2016 m. gruodžio 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. 47, 2016 m. gruodžio 12d. Privalomojo nurodymo Nr. 48 ir 2017 m. kovo 1 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-6, nevykdymą. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo nevykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, 2016 m. gruodžio 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. 47 galiojimas yra sustabdytas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-526-402/2017, o 2017 m. kovo 1 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-6 galiojimas yra sustabdytas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1536-406/2017 (šios bylos sujungtos, pastarąją prijungiant prie administracinės bylos Nr. eI-526-402/2017). Šis faktas patvirtina, kad nurodytų Privalomųjų nurodymų galiojimas yra sustabdytas, todėl ir jų vykdymas negalimas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvavusi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė nurodė, kad nebepalaiko kaltinimų dėl administracinės atsakomybės už šių privalomųjų nurodymų nevykdymo taikymo. Taigi, ginčo dėl A. S. kaltės nebuvimo dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų 2016 m. gruodžio 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. 47 ir 2017 m. kovo 1 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-6, neįvykdymo, nekyla, pripažinus šiuos privalomuosius nurodymus neteisėtais ir su tokia išvada sutinkant pačiai Institucijos, surašiusios šiuos privalomuosius nurodymus ir administracinio nusižengimo protokolą, atstovei. Nors Institucijos apeliaciniame skunde nėra detalizuota, kokia apimtimi yra skundžiamas teismo priimtas nutarimas, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos A. S. nutraukimo dėl 2016 m. lapkričio 30 d. Privalomojo nurodymo Nr. 48 ir 2016 m. gruodžio 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. 48 nevykdymo, todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama tik dėl A. S. veiksmų, susijusių su paminėtų Privalomųjų nurodymų neįvykdymu.Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvų, pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų kontekste suabejojo RUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. S. atžvilgiu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimtų privalomųjų nurodymų teisėtumu ir pagrįstumu bei nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. S. atžvilgiu iš esmės dėl to, kad privalomieji nurodymai priimti nesant teisėto pagrindo, t. y., jie paremti prieštaringais argumentais, dėl ko jų įvykdymas nurodytam asmeniui yra negalimas ne dėl jo kaltės ir todėl padarė išvadą, jog jų nevykdymas negali užtraukti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad privalomojo nurodymo teisėtumo klausimo nagrinėjimas priskirtinas specialiosios kompetencijos, o ne bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad privalomojo nurodymo apskundimui yra įtvirtinta atskira tvarka, o būtent: Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnis numato, kad privalomąjį nurodymą įstatyme nustatytu terminu asmuo, dėl kurio jis priimtas, gali apskųsti atitinkamiems pareigūnams, o šių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Skundų dėl privalomojo nurodymo teisėtumo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnį nagrinėjimas priskirtas apygardų administraciniams teismams. Nors byloje yra duomenų, kad privalomi nurodymai yra apskųsti, tačiau teismo dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisėtumo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje atitinkamai įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. S. kaltės klausimą, apsiribojo tik privalomųjų nurodymų vertinimu, nesiaiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios kryptingumo administracinio nusižengimo padaryme, taigi konstatavus, kad minėti privalomieji nurodymai yra galiojantys, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra A. S. kaltės padarius administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, klausimas.

7.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, kad jo veiksmuose nėra administracinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – kaltės, nes privalomieji nurodymai yra visiškai nepagrįsti ir neįgyvendinami. Dėl 2016 m. lapkričio 30 d. Privalomojo nurodymo Nr. 48, nurodo, kad RUAB ,, (duomenys neskelbtini)” laikytis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t.y. sudaryti laidavimo draudimo sutartį arba turėti banko garantiją, kas nurodoma privalomajame nurodyme, objektyviai gali tik turėdama galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/25 (toliau ir –TIPK leidimą). Šiuo atveju Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui laikant ir deklaruojant, kad RUAB „(duomenys neskelbtini)” turimas TIPK leidimas negalioja ir RUAB ,,(duomenys neskelbtini).” negali vykdyti atliekų tvarkymo veiklos, akivaizdu, kad RUAB ,,(duomenys neskelbtini).” neturi pareigos laikytis reikalavimų, keliamų atliekas tvarkančioms įmonėms. Dėl 2016 m. gruodžio 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. 48 nurodo, kad atliekų sandėliavimo schema, kurios buvo nurodyta laikytis, yra RUAB ,,(duomenys neskelbtini).” turimo TIPK leidimo Nr. 5/25 sudedamoji dalis (TIPK leidimo priedas Nr. l). Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui laikant, kad RUAB ,,(duomenys neskelbtini).” turimas TIPK leidimas Nr. 5/25 yra negaliojantis nuo 2016 m. sausio 1 d., šis nurodymas negalėjo būti duotas.

7.3. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą ir juos išanalizavęs, aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. S., gavęs Institucijos privalomuosius nurodymus, visiškai nesiaiškino susidariusios situacijos ir jos išsprendimo būdų bei galimybių, ką privalėjo daryti, tačiau savo neveikimą teisino pačių privalomųjų nurodymų prieštaringumu ir neteisėtumu, taip siekdamas išvengti pareigos vykdyti privalomuosius nurodymus. A. S. savo nekaltumą grindžia tuo, kad išduoti Privalomieji nurodymai savo turiniu yra prieštaringi – vienuose jų nurodoma nutraukti veiksmus, kaip neturint galiojančio leidimo, kituose – atlikti tam tikrus veiksmu, kuriems reikalingas leidimas. ar viską išvežti, (nes nėra leidimo), ar padangas sandėliuoti kitoje vietoje (lyg būtų leidimas). Tačiau kaip matyti iš A. S. pozicijos, ji taip pat dėl visų privalomųjų nurodymų teisėtumo yra prieštaringa. Pažymėtina, kad teismas skundžiamame nutarime palaikė A. S. poziciją, dėl ko taip pat padarė prieštaringas išvadas. Teismas, spręsdamas dėl administracinės atsakomybės A. S. taikymo už 2016 m. gruodžio 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. 47 ir 2017 m. Kovo 1 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-6 nevykdymo, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime išdėstytą išvadą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3² punkto nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio nuostatoms, laikė, kad RUAB „(duomenys neskelbtini).“ turimas 2007-12-21 TIPK leidimas Nr.5/25 galioja ir padarė išvadą, jog nėra pagrindo riboti pareiškėjo RUAB „(duomenys neskelbtini).“ ūkinę veiklą, todėl minėtus privalomuosius nurodymus laikė neteisėtais.

7.4. Tačiau sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo už 2016 m. lapkričio 30 d. Privalomojo nurodymo Nr. 48 ir 2016 m. gruodžio 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. 48 nevykdymą, teismas jau nebesilaikė nuoseklios pozicijos dėl leidimo užsiimti tam tikra veikla ir nurodė, kad nors šiuose privalomuosiuose nurodymuose Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas iš esmės nurodo laikytis sąlygų, kurias galima įvykdyti tik turint galiojantį TIPK leidimą, tačiau departamentui laikant, kad RUAB „(duomenys neskelbtini).“ TIPK leidimas negalioja, ką patvirtina kiti išduoti nurodymai, negali būti nurodoma laikytis institucijos nebegaliojančiu laikomo leidimo sąlygų. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnysis teismas nesutinka ir laiko, kad ji pagrįstai neargumentuota. Kaip jau minėta, nustačius, kad Kauno apygardos administracinio teismo procesiniais sprendimais administracinėje byloje Nr. eI-526-402/2017, 2017 m. kovo 1 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-6 ir 2016 m. gruodžio 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. 47 galiojimas yra sustabdytas, šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvavusiai Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei nebepalaikant kaltinimų dėl administracinės atsakomybės už šių privalomųjų nurodymų nevykdymo taikymą ir laikant, kad RUAB „(duomenys neskelbtini).“ turimas TIPK leidimas galioja, padaryta išvada, kad administracinė atsakomybė A. S. dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų 2016 m. gruodžio 12 d. surašyto Privalomojo nurodymo Nr. 48 ir 2016 m. lapkričio 30 d. surašyto Privalomojo nurodymo Nr. 48 nevykdymo negali būti taikoma. Šios aptartos aplinkybės paneigia skundžiamame nutarime padarytą išvadą, jog vien tai, kad kiti Institucijos išduoti privalomieji nurodymai surašyti dėl veiksmų, kaip neturint galiojančio TIPK leidimo, atlikimo, negalėjo būti priežastimi nevykdyti kitų privalomųjų nurodymų, kuriais nurodyta laikytis TIPK leidime nurodymų sąlygų ir vykdyti teisės aktų prievoles, numatytas veiklą vykdančioms atliekų tvarkymo įmonėms. Taigi, šios išvados neginčijamai patvirtina, kad RUAB „(duomenys neskelbtini).“, kaip turinti galiojantį TIPK leidimą, privalėjo vykdyti jai išduotus privalomuosius nurodymus.

7.5. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų A. S., kaip įmonės direktorius, yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini).“ veiklą ir privalo užtikrinti bendrovės veiksmų teisėtumą. Kaip jau minėta, jo vadovaujamai bendrovei duoti privalomieji nurodymai: 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. 48 ir 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. 48 nėra panaikinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka, jų galiojimas nesustabdytas, šie privalomieji nurodymai juose nurodytais terminais neįvykdyti, tad yra abi būtinos sąlygos administraciniam nusižengimui, įtvirtintam ANK 317 straipsnyje, konstatuoti. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų ir pagrįstų įrodymų, jog A. S. gavęs aptariamus privalomuosius nurodymus ir būdamas įsitikinęs, jog jo vadovaujamos bendrovės turimas TIPK leidimas yra galiojantis, ėmėsi bent kokių priemonių juose nurodytiems pažeidimams pašalinti, todėl konstatuotina, kad privalomieji nurodymai Nr. 48 (2016 m. gruodžio 12 d.) ir Nr. 48 (2017 m. lapkričio 30 d.) neįvykdyti dėl A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktoriaus, kaltės.

7.6. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. S., būdamas (duomenys neskelbtini) kaime veiklą vykdančios RUAB „(duomenys neskelbtini).“ vadovu, neužtikrino 2016 m. lapkričio 30 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. 48 „vykdyti ūkinę veiklą laikantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų“ (įvykdymo terminas 2017 m. sausio 30 d.) reikalavimo įvykdymo ir įmonė toliau naudoja (laiko) dėvėtas padangas nesudariusi laidavimo draudimo sutarties ir neįsigijusi banko garantijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, jis kaip įmonės vadovas neužtikrino įmonei 2016 m. gruodžio 12 d. pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. 48 iki 2017 m. sausio 30 d. pašalinti atliekas, neleistinai sandėliuojamas gamybinės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini). zonose Nr. 11 ir Nr. 17 (pagal Schemą), ir 893 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų, sandėliuojamų schemoje nenurodytoje vietoje, iš neteisėtai sandėliuojamos vietos - atliekų iš nurodytų vietų nepašalino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus, tai yra padarė nusižengimus, numatytus ANK 317 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nutraukdamas A. S. administracinių nusižengimų bylą dėl šių pažeidimų pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

8. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 2 d.).

8.1. Skiriant A. S. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų kiekį, pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad anksčiau administracine tvarka nebaustas, jam už ANK 317 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą pažeidimą skirtina minimali sankcijose numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda A. S. skirtina ANK 317 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą, kuriuo administracinių nusižengimų, numatytų ANK 317 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylos teisena nutraukta, nesant šių pažeidimų sudėties, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

A. S. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 317 straipsnio 1 ir 2 dalyje, ir pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą, pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį – paskirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti A. S. už ANK 317 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas ir skirti jam galutinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.